Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui L. K., gynėjui adv. R. B., civilinio ieškovo atstovui R. D., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. kaltinama pagal LR BK 182 str.1d., 24 str.1d., 300 str.1d., 183 str.1d., K. K. kaltinamas pagal LR BK 182 str.1d., 228 str.1d.(įst. red. galiojusi iki 2011-06-21), 300 str.1d., 228 str.1d.(įst. red. galiojusi iki 2011-06-21), 24 str.6d., 300 str.1d. ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Baigus įrodymų tyrimą, kaltinamųjų gynėjas pareiškė prašymą bylą perduoti prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tai motyvavo tuo, kad kaltinimai yra nesuprantami, be to iš esmės pažeistas procesas, nes neaišku, kas byloje nukentėjusieji, civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju pripažintas juridinis asmuo, jį atstovauja netinkamas atstovas, pats juridinis asmuo, kadangi nėra tinkamo atstovo, baigus ikiteisminį tyrimą, net nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaltinamieji gynėjo prašymą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pažeidimų nėra galimybių ištaisyti teisme ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Tai yra, pažeidžiant BPK 187str. reikalavimus, netinkamai ir neaiškiai suformuluoti kaltinimai, pagal kuriuos prašoma užbaigti bylos nagrinėjimą.

O būtent: R. Š. kaltinama tuo, kad iš anksto susitarusi su DNSB „Našlaitėliai“ pirmininku K. K., nuo 2007-09-03 iki 2007-09-28, nuo 2008-08-01 iki 2008-08-29 buhalterės kasmetinių atostogų laiku bei nuo 2008-02-20 iki 2008-02-29, nuo 2008-03-03 iki 2008-03-26 buhalterės ligos laiku, siekdama apgaule įgyti pinigines lėšas pateikė duomenis pirmininkui, kuris sudarė darbo sutartį ir išleido įsakymą, jog buhalterės pareigas atliks T.J. B., žinant, kad ji tokių pareigų nesugebės atlikti ir realiai pareigų neatliko, o buhalterės pareigas atliko pati R. Š., tokiu būdu R. Š. įgijo 978,62 Lt, tuo padarydama DNSB „Našlaitėlai“ 978,62 Lt turtinę žalą. Šie veiksmai kaltinime juridiškai apibrėžiami kaip bendrininkavimas suklastojant dokumentą, suklastoto dokumento panaudojimas ir svetimo turto įgijimas apgaule. Tai kvalifikuojama pagal LR BK 24 str.6d., 300str.1d.; 182 str.1d. Tai reiškia, kad šiuo atveju nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už bendrininkavimą suklastojant dokumentą(BK 24 str.6d., 300str.1d.) ir už svetimo turto įgijimą apgaule(BK 182 str.1d.). Ir nors kaltinime kaip savarankiška veika nurodomas ir suklastoto dokumento panaudojimas, atsakomybę už šią veiką numatantis(BK 300 str.1d.)straipsnis kaltinime nenurodomas. Ir nors kaltinime suklastoto dokumento panaudojimas įvardintas, kaltinime nenurodomos jokios faktinės aplinkybės, kaip ši veika padaryta.

K. K. kaltinamas tuo, kad būdamas DNSB „Našlaitėliai“ pirmininku pažeisdamas LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1639) 20 str. ir bendrijos įstatų, patvirtintų Marijampolės miesto mero 2000-02-02 potvarkiu Nr. 65 21 punkto reikalavimus, nustatančius, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę rinkti ir atšaukti valdybą arba pirmininką ir revizijos komisiją arba revizorių, priimti ir atleisti darbuotojus, viršijo savo įgaliojimus, siekdamas turtinės naudos suklastojo dokumentus, nurodydamas, jog pirmininko kasmetinių atostogų metu laikotarpyje nuo 2007-02-01 iki 2007-03-13, laikotarpyje nuo 2007-12-03 iki 2008-01-02, laikotarpyje nuo 2008-07-03 iki 2008-07-30 bei pirmininko ligos ir kasmetinių atostogų metu, laikotarpyje nuo 2006-07-05 iki 2006-09-15, savanaudiškais tikslais, suklastojo darbo sutartis ir išleido įsakymus, patvirtindamas savo parašu, priėmė dirbti sūnų N. K. žinodamas, kad jis pareigų neatliks, o realiai pirmininko pareigas atliko pats, tokiu būdu K. K. minėtais laikotarpiais bendrai įgijo 2003,94 Lt, tuo pažeisdamas valstybės deklaruojamų teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus ir padarydamas DNSB „Našlaitėliai“ 75 butų namo gyventojams bendrą didelę 2003,94 Lt turtinę žalą. Šie veiksmai juridiškai apibrėžiami kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens įgalioto spręsti visuomenei svarbius klausimus, savo įgaliojimų viršijimas, dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas ir svetimo turto įgijimas apgaule, dėl ko didelės žalos patyrė fiziniai asmenys- daugiabučio namo gyventojai. Tai kvalifikuojama pagal 228 str. 1 d.(įst. red., galiojusi iki 2011-06-21), 300 str. 1d., LR BK 182 str. 1d. Kaltinime aprašant nusikalstamas veikas nurodyta, jog kaltinamasis veiksmus atliko siekdamas turtinės naudos bei savanaudiškais tikslais, tai yra faktiškai aprašoma kvalifikuota piktnaudžiavimo sudėtis(BK 228 str.2d.), tačiau aprašytoji veika kvalifikuota tik kaip paprastoji šio nusikaltimo sudėtis – BK 228 str.1d. Be to netinkamai nurodoma straipsnio redakcija – tik kaip „galiojusi iki 2011-06-21“, kai turi būti nurodyta tiksliai – 2000-09-26d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija.

Be to, K. K. kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu įgaliotu spręsti visuomenei svarbius klausimus, viršijo savo įgaliojimus, bendrininkavo suklastodamas dokumentą ir apgaule įgijo svetimą turtą. Šis juridinis apibrėžimas aprašomas kaip veika, pasireiškusi tuo, kad kaltinamasis, būdamas DNSB „Našlaitėliai“ pirmininku, pažeisdamas LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1639) 20 str. ir bendrijos įstatų, patvirtintų Marijampolės miesto mero 2000-02-02 potvarkiu Nr. 65 21 punkto reikalavimus, nustatančius, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę rinkti ir atšaukti valdybą arba pirmininką ir revizijos komisiją arba revizorių, priimti ir atleisti darbuotojus, jis viršijo savo įgaliojimus ir suklastojo dokumentus, t.y. , iš anksto susitaręs su buhaltere R. Š. nuo 2007-09-03 iki 2007-09-28, nuo 2008-08-01 iki 2008-08-29 buhalterės kasmetinių atostogų metu bei nuo 2008-02-20 iki 2008-02-29, nuo 2008-03-03 iki 2008-03-26 buhalterės ligos metu, suklastodamas darbo sutartis ir išleisdamas įsakymus, jog buhalterės pareigas atliks T.J. B., žinodamas, kad ji tokių pareigų neatliks ir realiai ji pareigų neatliko, o buhalterės pareigas atliko buhalterė R. Š., tuo pažeisdamas valstybės deklaruojamų teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus padarė DNSB „Našlaitėliai“ 75 butų namo gyventojams didelę 978,62 Lt turtinę žalą. Tai kvalifikuojama pagal LR BK 24 str.6d., 300 str. 1d., 228 str. 1 d.(įst. red., galiojusi iki 2011-06-21). Tai reiškia, kad šiuo atveju nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už bendrininkavimą suklastojant dokumentą(BK 24 str.6d., 300str.1d.) ir už piktnaudžiavimą, pasireiškusį įgaliojimų viršijimu(BK 228 str.1d.). Ir nors kaltinime nurodytas kaip savarankiška veika ir svetimo turto įgijimas apgaule, atsakomybę už šią veiką numatantis(BK 182 str.1d.)straipsnis kaltinime nenurodomas. Ir nors kaltinime svetimo turto įgijimas apgaule įvardintas, kaltinime nenurodomos jokios faktinės aplinkybės, kaip ši veika padaryta ir kuo pasireiškė.

Pats teismas aukščiau nurodytų kaltinimų trūkumų ir jų neatitikimo kaltinamojo akto surašymui keliamiems reikalavimams ištaisyti negali, o prokuroras to padaryti neprašo ir tai trukdo nagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Teismas taip pat konstatuoja, jog kaltinamajam K. K. prokuroro prašymu kaltinimai nagrinėjant bylą teisme keisti buvo du kartus. LR BPK 256 str.2d. nustato, kad po prokuroro prašymu kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Tai suponuoja aplinkybę, kad kaltinamajam reikia teisme gintis net nuo trijų kaltinimų iškart, nežinant pagal kurį jis gali būti nuteistas. Tokia praktika, kai kaltinimai teisme keičiami daugiau nei vieną kartą iš esmės varžo ir pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą.

Be to, R. Š. kaltinama, kad ji savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą DNSB „Našlaitėliai“, t.y., juridiniam asmeniui, o K..Kriaučiūnas – kaip nurodoma kaltinime: “padarydamas DNSB „Našlaitėliai“, esančiai Mokolų g. 13, Marijampolė, 75 butų namo gyventojams didelę turtinę žalą“. Iš pastarosios formuluotės kaltinime nėra aišku, kas yra nukentėjusieji byloje, ar fiziniai asmenys – gyventojai, ar vėl gi - bendrija, kadangi name yra 75 butai ir žala padaryta visiems bendrijos nariams.

Iš bylos medžiagos(t.1, b.l.17) seka, kad civiliniu ieškovu byloje pripažintas juridinis asmuo, t.y., DNSB „Našlaitėliai“. Šiame nutarime konstatuojama, kad abiejų kaltinamųjų veiksmais žala padaryta būtent juridiniam asmeniu DNSB „Našlaitėliai“, apie jokius fizinius asmenis nekalbama. Civilinį ieškinį byloje reiškia taip pat juridinis asmuo DNSB „Našlaitėliai“(t.1,b.l.15-16). Jį pasirašo R. D., jis gi supažindinamas su civilinio ieškovo teisėmis(t.1,b.l.17).

Tačiau R. D. išduotas įgaliojimas atstovauti bendriją(t.1,b.l.12), yra nepasirašytas, ant jo nėra nė vieno juridinio asmens DNSB „Našlaitėliai“ privalomo rekvizito.

Pats R. D. paaiškino, kad įgaliojimą teisme mato pirmą kartą. Jame net jo vardas nurodytas klaidingai. Jis pats su juridinio asmens DNSB „Našlaitėliai“ atstovavimu neturi nieko bendro, šio juridinio asmens neatstovavo ir interesų negina. Jis į policiją kreipėsi tik grupės namo gyventojų kaip fizinių asmenų vardu ir išdėstė nepasitenkinimą bendrijos vadovų veikla. Ne bendrija, o grupė fizinių asmenų kreipėsi dėl tyrimo ir tik jie, o ne juridinis asmuo jaučiasi esantys nukentėję. Atstovauti bendrijos neketina, pertraukos tarp teismo posėdžių metu kalbėjosi su jį įgaliojusiais kreiptis į policiją gyventojais. Jie savo pozicijos keisti neketina, kokį kitą nei yra byloje, ieškinį parengti neketina. Kad byloje yra pasirašęs civilinį ieškinį, kuris yra pareikštas ieškovo juridinio asmens DNSB „Našlaitėliai“, nežino. Minėtą dokumentą parengė policijos tyrėja ikiteisminio tyrimo stadijoje, jis jį pasirašė daug nesigilinęs, kadangi buvo įsitikinęs, jog tai grupės fizinių asmenų, kurie kreipėsi į policiją, civilinis ieškinys. Bendrijos atstovauti negali, nes nėra įgaliotas ir to nenori.

Iš teismui pateikto DNSB „Našlaitėliai“ 2012-06-19 susirinkimo protokolo Nr.7(t.2,b.l.38-39), matosi, kad bendrija byloje esantį civilinį ieškinį pripažįsta neteisėtu, nes jį pasirašė bendrijos neįgaliotas asmuo.

Tokiu būdu, kadangi bendrijai atstovavo neįgaliotas asmuo, o fiziniai asmenys, kurie gindami savo teises kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, byloje nebuvo pripažinti nukentėjusiais, o pagal kaltinimus seka, kad vienu atveju žala padaryta bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, kitais kaltinimais konstatuojama, kad žala padaryta gyventojams, nė vienas iš kaltinime nurodytų(juridinis asmuo ar fiziniai asmenys)nebuvo baigus ikiteisminį tyrimą įstatymo nustatyta tvarka informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir išaiškinta teisė susipažinti su bylos medžiaga, kas yra esminis proceso pažeidimas. Teismas ėmėsi priemonių šiam proceso pažeidimui ištaisyti. Tuo tikslu 2012-09-06 bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka iki 2012-09-28. Nukentėjusiojo atstovu ikiteisminiame tyrime pripažintam R. D. išaiškinta teisė, kaip ne juridinio asmens – bendrijos, o gyventojus kaip privačius asmenis atstovaujančiam asmeniui tinkamai įforminti savo įgaliojimus, pateikti šį faktą atitinkantį civilinį ieškinį. Taip pat ta pati teisė išaiškinta ir bendrijai. Tačiau nė vienas iš nurodytų asmenų išaiškinta teise nepasinaudojo ir jokių veiksmų neatliko. Todėl nors kaltinimuose nurodoma, kad žala nusikalstamomis veikomis padaryta ir bendrijai kaip juridiniam asmeniui, bei septyniasdešimt penkių namo butų gyventojams kaip fiziniams asmenims, nė vienam iš šių nukentėjusiųjų nėra pranešta apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga. Nė vienas iš fizinių asmenų nėra pripažintas nukentėjusiuoju. Teismas neturi galimybės įpareigoti bendriją deleguoti savo įgaliotą atstovą ar inicijuoti susirinkimo sušaukimą. Pagal bendrijos įstatus tai yra jos narių susirinkimo prerogatyva. Teismas taip pat neturi galimybės pats susiieškoti Mokolų g. namo Nr. 13 septyniasdešimt penkių butų gyventojus(nes būtent taip įvardijami kaltinimuose asmenys, kuriems padaryta žala nusikalstamomis veikomis) ir pripažinti juos nukentėjusiaisiais. Todėl ir šio proceso pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu stadijoje pašalinti nėra galimybės.

Reziumuodamas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jei to neprašo prokuroras, nukentėjęs ar jo atstovas. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė byla Nr. 2K-357/2005).

Kaltinimas turi būti glaudžiai susijęs su kaltinamojo teise žinoti, kuo jis kaltinamas, ir su jo teise turėti procesines galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo ( BPK 22str.3d., 44str.7d. )

Iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos ne tik tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą (kasacinės bylos Nr. 2K-296/ 2004, 2K-7-13/2007).

Netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymu nagrinėjamoje byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme neištaisomi ir jie trukdo nagrinėti bylą.

Tuo yra pažeidžiama LR BPK 1str. numatyta baudžiamojo proceso paskirtis išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Surašyti įstatymo reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą( BPK 219str.) privalo prokuroras. Aukščiau išvardintų pažeidimų teisme ištaisyti nėra galimybės. Nustatyti pažeidimai trukdo teismui išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, pažeidžia ne tik kaltinamųjų teisę į tinkamą gynybą, bet ir nukentėjusiųjų teises apginti savo teisėtus interesus, todėl byla nustatytų pažeidimų-tinkamo veikų aplinkybių aprašymui ir veikų kvalifikavimui, nukentėjusiųjų nustatymui ir jų procesinių teisų užtikrinimui perduotina prokurorui (LR BPK 232str.1d.3p., 254 str. 3d.), nustatant nurodyto pažeidimo pašalinimui dviejų mėnesių terminą.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. kaltinama pagal LR BK 182 str.1d., 24 str.1d., 300 str.1d., 183 str.1d., K. K. kaltinamas pagal LR BK 182 str.1d., 228 str.1d.(įst. red. galiojusi iki 2011-06-21), 300 str.1d., 228 str.1d.(įst. red. galiojusi iki 2011-06-21), 24 str.6d., 300 str.1d. perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės Vyr. prokurorui.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą nurodytų pažeidimų pašalinimui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šį teismą.