Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Laimondas Noreika Baudžiamoji byla Nr. 1A-819-175-2013

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-64-1-01549-2010-4)

2013 m. spalio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algimanto Smolsko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei L. K., R. Š. ir K. K. gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. nuteista pagal BK 183 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o pagal BK 24 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), ir

K. K. išteisintas pagal BK 228 str. 1 d. (iki 2011-06-21 galiojusi red.), 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str.1 d., 182 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Taip pat DNSB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteista pagal BK 183 str. 1 d. dėl to, jog ji, dirbdama DNSB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrijos buveinė, (duomenys neskelbtini), 2000-03-14 darbo sutarties Nr. 2 pagrindu, finansininkės (buhalterės) pareigose ir turėdama teisę valdyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2009-08-16 neteisėtai pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per keturis kartus 2232,22 litų sumą, t. y. 2009-05-21 pervedė 800 Lt, 2009-07-10 pervedė 232,22 Lt, 2009-07-31 pervedė 800 Lt, 2009-08-16 pervedė 400 Lt bei 2009-07-10 jai priklausantį išmokėti darbo užmokestį už 2009 metų birželio mėnesį, kurio dydis 232,22 Lt, pervedė du kartus, tokiais savo veiksmais ji pasisavino 2232,22 litus, tuo padarydama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2232,22 Lt turtinę žalą.

Be to, R. Š. buvo kaltinama pagal BK 24 str. 1 d., 300 str., 182 str. 1 d., t. y. tuo, jog ji bendrininkavo suklastojant dokumentą, jį panaudojo ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: iš anksto susitarusi su DNSB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 151421881, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) pirmininku K. K., laikotarpyje nuo 2007-09-03 iki 2007-09-28, laikotarpyje nuo 2008-08-01 iki 2008-08-29 buhalterės kasmetinių atostogų laiku bei laikotarpyje nuo 2008-02-20 iki 2008-02-29, laikotarpyje nuo 2008-03-03 iki 2008-03-26 buhalterės ligos laiku, siekdama apgaule įgyti pinigines lėšas pateikė duomenis pirmininkui, kuris sudarė darbo sutartį ir išleido įsakymą, jog buhalterės pareigas atliks Teresė J. B., žinant, kad ji tokių pareigų nesugebės atlikti ir realiai pareigų neatliko, o DNSB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterės pareigas atliko pati R. Š., tokiu būdu R. Š. įgijo 978,62 Lt, tuo padarydama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 978,62 Lt turtinę žalą, tačiau iš šių nusikalstamų veikų išteisinta.

K. K. buvo kaltinamas pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., t. y. tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, įgaliotu spręsti visuomenei svarbius klausimus ir daryti tai nešališkai, teisingai, įstatymo nustatyta tvarka, pažeisdamas valstybės deklaruojamų teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus ir viršydamas savo įgaliojimus, suklastojo dokumentus ir apgaule, dėl to padarė didelės žalos Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: būdamas Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)., pirmininku, pažeisdamas LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1639) 20 str. ir bendrijos įstatų, patvirtintų Marijampolės miesto mero 2000-02-02 potvarkiu Nr. 65 21 punkto reikalavimus, nustatančius, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę rinkti ir atšaukti valdybą arba pirmininką ir revizijos komisiją arba revizorių, priimti ir atleisti darbuotojus, t. y., viršijo savo įgaliojimus, siekdamas turtinės naudos sau, suklastojo dokumentus, nurodydamas, jog Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko kasmetinių atostogų metu laikotarpyje nuo 2007-02-01 iki 2007-03-13, laikotarpyje nuo 2007-12-03 iki 2008-01-02, laikotarpyje nuo 2008-07-03 iki 2008-07-30, bei pirmininko ligos ir kasmetinių atostogų laikotarpyje nuo 2006-07-05 iki 2006-09-15, savanaudiškais tikslais, suklastojo darbo sutartis ir išleido įsakymus, patvirtindamas savo parašu, priėmė dirbti sūnų N. K., žinodamas, kad jis pareigų neatliks, o realiai pirmininko pareigas atliko pats, tokiu būdu K. K. minėtais laikotarpiais bendrai įgijo 2003,94 Lt, tuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas didelę 2003,94 Lt turtinę žalą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bendrininkavo padėdamas suklastoti dokumentą ir apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: būdamas Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)., pirmininku, pažeisdamas LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1639) 20 str. ir bendrijos įstatų, patvirtintų Marijampolės miesto mero 2000-02-02 potvarkiu Nr. 65 21 punkto reikalavimus, nustatančius, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę rinkti ir atšaukti valdybą arba pirmininką ir revizijos komisiją arba revizorių, priimti ir atleisti darbuotojus, t. y. viršijo savo įgaliojimus, siekdamas turtinės naudos kitų naudai, suklastojo dokumentus, t. y. iš anksto susitaręs su Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere R. Š. laikotarpyje nuo 2007-09-03 iki 2007-09-28, laikotarpyje nuo 2008-08-01 iki 2008-08-29 buhalterės kasmetinių atostogų metu bei laikotarpyje nuo 2008-02-20 iki 2008-02-29, laikotarpyje nuo 2008-03-03 iki 2008-03-26 buhalterės ligos metu, suklastodamas darbo sutartis, ir išleisdamas įsakymus, jog buhalterės pareigas atliks T. J. B., žinodamas, kad ji šių pareigų neatliks ir realiai ji pareigų neatliko, o buhalterės pareigas atliko R. Š., tokiu būdu padarydamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 978,62 Lt žalą, tačiau iš šių nusikalstamų veikų išteisintas.

- pripažinti R. Š. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. l d., 300 str. 1 d.,182 str. 1 d., ir paskirti pagal BK 24 str. l d., 300 str. 1 d. -15 MGL (1950 Lt) baudą, o pagal BK 182 str. 1 d. - 20 MGL (2600 Lt) baudą. BK 63 str. 2 d. 5 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 20 MGL (2600 Lt) baudą. Bausmes subendrinti su 2013-07-05 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms ir sumokėti 20 MGL (2600 Lt) baudą;

- tenkinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį 2982,56 Lt sumai ir priteisti šią sumą solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai padarytos žalos nevertino kaip didelės. LAT praktiką formuojančiose nutartyse nurodoma, jog didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Šiuo atveju DNSB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pelno siekianti bendrija, namo gyventojai savo lėšomis mokėdami mokesčius išlaiko bendriją. Atsižvelgiant į tai, padaryta žala turi būti vertintina kaip didelė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. Š. pagrįstai išteisinta pagal BK 24 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str., o K. K. pagrįstai išteisintas pagal BK 228 str. 1 d. (iki 2011-06-21 galiojusi red.), 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Civilinio ieškinio klausimas taip pat teisingai išspręstas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, t. y. nuosprendyje išvardino visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl R. Š. ir K. K. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su R. Š. išteisinimu pagal BK 24 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. ir K. K. išteisinimu pagal BK 228 str. 1 d. (iki 2011-06-21 galiojusi red.), 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl R. Š. ir K. K. nekaltumo padarius minėtas nusikalstamas veikas. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, bei neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino R. Š. ir K. K. teisinančius įrodymus ar besąlygiškai rėmėsi R. Š. ar K. K. duotais parodymais. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka.

K. K. prašoma pripažinti kaltu pagal BK 228 str., 300 str., 182 str. 1 d. dėl to, jog jis, viršydamas savo, kaip bendrijos primininko, įgaliojimus, ir siekdamas naudos sau, suklastojo darbo sutartis, priėmė į darbą sūnų N. K. atlikti pirmininko pareigas, jo ligos ir kasmetinių atostogų metu, žinodamas, jog jis jokių darbų neatliks, o darbus realiai atliks pats K. K., o tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkavo padėdamas suklastoti dokumentą ir apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. viršydamas savo įgaliojimus ir siekdamas naudos R. Š. naudai, suklastojo darbo sutartis ir buhalterės ligos bei kasmetinių atostogų laikotarpiais į darbą priėmė T. J. B., žinodamas, kad ji pareigų neatliks ir realiai pareigas atliks pati buhalterė R. Š., ir tokiu būdu padarė bendrijai didelę turtinę žalą. Teigiama, jog DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas pažeidė LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1639) 20 str. ir bendrijos įstatų, patvirtintų Marijampolės miesto mero 2000-02-02 potvarkiu Nr. 65 21 punkto reikalavimus, nustatančius, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę rinkti ir atšaukti valdybą arba pirmininką ir revizijos komisiją arba revizorių.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad K. K. veika būtų pripažinta įgaliojimų viršijimu, būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos požymių visumą.

Tarnybos įgaliojimų viršijimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika –įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Įgaliojimų viršijimo subjektyvioji pusė apibūdinama tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi ir peržengia kompetencijos, įgaliojimų ribas, numato, kad dėl tokio jo elgesio neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala, nori tokių padarinių arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia ar netrukdo jiems atsirasti. Tarnybos įgaliojimai viršijami tik aktyviais veiksmais. Tai gali būti veiksmai, kurie nėra kaltininko kompetencija, veiksmai, padaryti be specialaus įgaliojimo, veiksmai, kurie priskiriami aukštesnes pareigas einančių darbuotojų kompetencijai, veiksmai, kurie yra atitinkamos kolegialios institucijos kompetencija, veiksmai, kurie yra visiškai uždrausti.

K. K. teigė, jog jis, priimdamas į darbą sūnų, vadovavosi 2002-04-04 bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolu, pagal kurį, jis turėjo teisę priimti į darbą pirmininką pavaduojantį asmenį ir nesuprato, jog tokius veiksmus draudžia įstatymas ir bendrijos įstatai. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti K. K. parodymais, jog jis nesuvokė, kad peržengia savo kompetencijos ribas, priimdamas į darbą savo sūnų, taip tyčia siekdamas padaryti didelę žalą bendrijai. Be to, bendrijos valdybos narys J. P. parodė, kad tuo metu, kai jis buvo išrinktas į valdybą, buvo patvirtintas senas protokolas, pagal kurį pirmininkas turėjo teisę pavadavimui priimti kitą žmogų, todėl tikėtina, kad K. K., vadovaudamasis minėtu protokolu, laikė, kad savo įgaliojimų neviršija. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatė subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės – K. K. tyčios viršyti savo įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Bendrijos įstatai numato bendrijos pirmininkui teisę priimti į darbą ir atleisti bendrijos darbuotojus (įstatų 27.4 p.), todėl priimdamas į darbą T. J. B., jis savo įgaliojimų neviršijo.

Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. sudėtis yra materialioji, t .y. norint asmenį pripažinti kaltu dėl įgaliojimų viršijimo, turi būti nustatyti padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-568/2007 išaiškino, kad BK 228 str. numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir panašiai. Šiuo atveju kaltinimas siejamas su turtinės žalos padarymu, todėl ją analizuojant vertybiniu aspektu, būtina atsižvelgti ne tik į piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga žalą patyrusiam subjektui.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, ją išlaiko namo gyventojai, mokėdami mokesčius, todėl padaryta žala turėtų būti vertinama kaip didelė. Apygardos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog kaltinimuose nurodyta 2982,56 Lt žala nėra didelė. Teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, iš kurios nustatė, kad per 2006-2008 m. laikotarpį bendrija turėjo 130 035, 23 Lt išlaidų, todėl 2982,56 Lt suma neturėtų būti laikoma reikšminga, juo labiau, kad ji susiformavo per trijų metų laikotarpį. Apklausti namo gyventojai šios sumos nesureikšmino. Kaip nurodė liudytojas R. D., į policiją buvo kreiptasi tik dėl to, jog R. Š. į savo asmeninę sąskaitą buvo pervedusi dalį bendrijos lėšų, už ką ji ir yra nuteista pagal BK 183 str. 1 d.

Taigi, K. K. veikoje nenustatyta ne tik subjektyvioji pusė, bet ir objektyvioji pusė, šiuo atveju nusikalstamos veikos padariniai.

Taip pat nenustatyta, jog K. K. suklastojo darbo sutartis su N. K. ir T. J. B. ir apgaule savo ir R. Š. naudai įgijo svetimą turtą – pinigines bendrijos lėšas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, jog minėti asmenys būtų fiktyviai įdarbinti, taip siekiant asmeninės naudos. Kaip teigė K. K., jis įdarbindamas sūnų siekė ne turtinės naudos, o siekė, kad jo ligos ir kasmetinių atostogų metu nenutrūktų bendrijos veikla. Tokiam pačiam tikslui buhalterės R. Š. ligos ir kasmetinių atostogų metu, ją pavaduoti buvo priimta jos mama T. J. B.. Apklaustieji bendrijos nariai patvirtino, jog kaltinime nurodytais laikotarpiais bendrijos veikla nebuvo sutrikusi, visi paskaičiavimai buvo laiku atliekami, su paslaugas teikiančiomis bendrovėmis atsisakyta taip pat laiku. Bendrijos narys ir laiptinės atstovu išrinktas A. L. patvirtino, kad žolę paprastai pjaudavo primininkas, tačiau yra matęs, kad ją pjauna pirmininko sūnus. Dauguma bendrijos narių taip pat patvirtino, jog yra matę pirmininko sūnų pjaunantį žolę. Nors žolės pjovimas įstatuose ar kituose bendrijos dokumentuose nereglamentuotas, tačiau tai nereiškia, kad pirmininko sūnus faktiškai neatliko pirmininko pareigų. Iš byloje pateiktų darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių matyti, jog atlyginimas už darbą buvo išmokamas N. K.. N. K. nurodė, jog keturis kartus pavadavo tėvą, jam teko nurašyti skaitiklius, važiuoti į UAB „Švara“ dėl šiukšlių, kviesti avarinę tarnybą, taip pat pasirašinėjo įvairius dokumentus, už pavadavimą gaudavo darbo užmokestį, kurį jam pervesdavo į asmeninę sąskaitą. Byloje taip pat nenustatyta, jog T. J. B. faktiškai neatliko buhalterės pareigų. Liudytoja S. K. parodė, jog jos močiutė T. J. B. karpė lapelius, juos išnešiodavo po gyventojų pašto dėžutes, ji padėdavo senelei suvesti duomenis į kompiuterį. Byloje apklausti namo gyventojai patvirtino, jog lapeliai būdavo laiku išnešiojami į pašto dėžutes. Byloje esantys darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad darbo užmokestis buvo išmokamas T. J. B.. Nėra neabejotinų įrodymų, jog R. Š. pinigus pasiimdavo sau. Jos veikoje taip pat pagrįstai nenustatyta nusikalstamos veikų, numatytų BK 24 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., požymių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą atmesti.