Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. (iki 2023 m. gegužės 31 d. A.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi 2007 m. liepos 21 d.–2023 m. gegužės 31 d.) ir jam paskirtos bausmės:

– pagal 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– pagal 182 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinus visiškai, D. J. priteista 3 600 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai eurų) turtinei žalai ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti solidariai iš N. K. ir E. K..

Nukentėjusiojo P. M. civilinį ieškinį tenkinus visiškai, P. M. priteista 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti solidariai iš N. K. ir E. K..

Nukentėjusiojo D. J. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir jo naudai lygiomis dalimis iš N. K. ir E. K. priteisti 1112,60 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvylika eurų 60 ct) už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Dėl šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisto N. K. apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.2. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos ir pirmosios instancijos nuosprendyje aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį apelianto asmenybės bei jo įvykdytų baudžiamųjų nusižengimų skaičių ir pavojingumą. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant švelnesnę bausmę – baudą arba laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be neatlygintinai išdirbtinų 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėje organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi E. K. yra moksleivis bei mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, bei ieškantis savo specialybei ir kriterijams atitinkamo darbo, tai gali įtakoti ir trukdyti apeliantui rasti laiko tiek mokslams, tiek darbo paieškai, kurie šiai dienai jam yra svarbiausi;

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Analizuojamu atveju nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme (jos rūšimi), prašydamas ją sušvelninti (vietoje laisvės apribojimo bausmės prašo paskirti baudos bausmę arba laisvės apribojimo bausmę paskirti be įpareigojimo atlikti neatlygintinus darbus). Taigi, šiuo aspektu, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Atsižvelgiant į skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes E. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, už nusikalstamas veikas parinkdamas E. K. bausmės rūšį, o taip pat nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, jog jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurie yra tyčiniai ir baigti. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažintino tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę. Šuo metu jis teisiamas pirmą kartą. Praeityje baustas administracine tvarka, be kita ko, už tapataus pobūdžio veikas, kaip ir inkriminuotos šioje baudžiamojoje byloje. Duomenų apie jam skirtų baudų sumokėjimą nėra. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo (tuo metu) vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo pagrindinis, tačiau jo veiksmai, prisidedant prie bendrininko sumanymo užvaldyti svetimą turtą apgaule, buvo sistemingi, atlikti ne vieną kartą, jis savo veiksmais prisidėjo prie to, kad kitas kaltinamasis (tuo metu) šioje baudžiamojoje byloje įgytų realią galimybę disponuoti apgaulės būdu užvaldytomis lėšomis. Nežiūrint į minėtas neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. nusikalstamas veikas įvykdė prieš kiek mažiau nei dvejus metus, tuo tarpu duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam (tuo metu) už abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skiriant laisvės apribojimo bausmės rūšį, už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, bausmės dydį (vieneri metai) nustatant artimą BK 48 straipsnyje numatytam šios rūšies bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui (past. – vidurkis yra vieneri metai vienas mėnuo penkiolika dienų), o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), bausmės dydį (šeši mėnesiai) nustatant ženkliai mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, be intensyvios priežiūros, vietoje jos kaltinamajam (tuo metu) skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus nuteistajam palankiu dalinio sudėjimo būdu, skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis su jam paskirta bausme (jos rūšimi) nesutinka, prašo vietoje laisvės apribojimo bausmės paskirti baudos bausmę arba laisvės apribojimo bausmę paskirti be įpareigojimo atlikti neatlygintinus darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes iš esmės įvertino ir dėl jų pasisakė. Neskirdamas baudos bausmės, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau už administracinius nusižengimus skirtų baudų nesumokėjęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis šiuo metu mokosi ir niekur nedirba, pajamų negauna, kas, kolegijos vertinimu, galimai apsunkintų tinkamą finansinio pobūdžio bausmės (baudos) įvykdymą. Parenkant bausmės rūšį pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė į E. K., kaip bendrininko, vaidmenį, į jo veiksmų sistemiškumą prisidedant prie nusikalstamo sumanymo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Nuteistojo naudai vertintina tai, kad jis praeityje neteistas, mokosi, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, naujų teisės pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o šiuos tikslus padeda pasiekti ne vien skiriamos bausmės griežtumas, tačiau ir jos neišvengiamumas bei teisingumas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, ir nustatydamas jos dydį, veikė neperžengdamas jam suteiktos diskrecijos ribų, aiškios įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl keisti bausmės rūšies ar jos dydžio nėra pagrindo.

12. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad iš esmės nuteistojo netenkina laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu jam paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skunde apeliantas nurodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, ieškantis savo specialybei ir kriterijams atitinkamo darbo, tai gali įtakoti ir trukdyti apeliantui rasti laiko tiek mokslams, tiek darbo paieškai, kad jaunam žmogui paskyrus senyvo amžiaus priežiūrą, jis nesusikoncentruotų į mokymąsi ir tinkamo darbo paiešką. Pažymėtina, kad laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Šios bausmės esmė – nuteistas asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai baudimo elementai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai vietoje intensyvios priežiūros E. K., kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskyrė BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktuose nustatytus įpareigojimus. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nuteistasis negali išdirbti neatlygintinų darbų (BK 48 straipsnio 4 dalies 21 punktas) dėl objektyvių priežasčių, su apeliaciniu skundu aukštesniam teismui nepateikta. Pastebėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. K. yra paskirta per pusę mažesnė neatlygintinai išdirbtinų darbų trukmė – 100 (vienas šimtas) valandų, nei numatyta įstatyme (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą terminą). Šių darbų atlikimui teismas taip pat nustatė netrumpą 1 (vienerių) metų laikotarpį. Teisėjų kolegijos manymu, skundžiamu nuosprendžiu teismo paskirtas ir apelianto ginčijamas įpareigojimas neįtakos ir netrukdys jam rasti laiko tiek mokslams, tiek darbo paieškai.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1, 4 dalyse, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu subendrintą galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį dėl E. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. pažyma Nr. APD-2024-10840 dėl nuteistajam E. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 143,75 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 75 ct).

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Genovaitė Baltrušaitienė buvo parinkta Kauno apygardos teismo iniciatyva. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E. K. ir kito nuteistojo solidariai nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams yra priteista 3 600 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai eurų) turtinei žalai, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai, 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, o taip pat iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis priteista 1 112,60 Eur (vienas tūkstantis šimtas dvylika eurų 60 ct) už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu nuteistasis šiuo metu mokosi, nedirba ir pajamų negauna, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. skundą.

Iš nuteistojo E. K. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.