Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 33 kartus, paskutinius kartus teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu), už tai jam, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta 60 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 26 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), už tai jam, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės 2024 m. spalio 23 d. nutarimu buvo sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-33403-24 ir Nr. 01-1-33191-24, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-33191-24.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertė kiekviename kaltinamojo pasikėsinimo pagrobti prekes epizode viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad K. S. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. S. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 11.33 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 1 vnt. elektrinių dantų šepetėlių „Oral-B IO 9 series“ (pakuotėje 2 vnt.), 369,99 Eur vertės ir, susidėjęs į krepšį, praėjo pro parduotuvės kasas nepateikęs prekės apmokėjimui kasoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes už parduotuvės kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 369,99 Eur vertės turtą. Be to, jis 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 17.08 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 3 vnt. „UA Perform Polo“ marškinėlių (prekės kodas 36110580), kurių vieneto kaina 45 Eur, bendros 135 Eur vertės, 1 vnt. „UA Perform Polo“ marškinėlių (prekės kodas 36110503), 45 Eur vertės, ir, susidėjęs į krepšį, praėjo pro parduotuvės kasas nepateikęs prekių apmokėjimui kasoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes už parduotuvės kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 180 Eur vertės turtą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo K. S. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo skirti jam mažiau arešto parų.

Dėl K. S. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę K. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. S. pasikėsino padaryti 2 tyčinius baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam K. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis K. S. iki BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau yra teistas net 30 kartų, teistumas neišnykęs. Be kita ko, K. S. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą 3 kartus teistas ir po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. S. praeityje jau buvo ne kartą teistas už vagystes pagal BK 178 straipsnį, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą K. S. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka K. S. taip pat ne kartą baustas, iš esmės už smulkias vagystes ir už važinėjimąsi viešuoju transporto nesusimokėjus, t. y. be bilieto (baudos nesumokėtos). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir K. S. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. S. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes ir įvertindamas tai, kad yra didelė tikimybė, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus griežčiausias minėto straipsnio sankcijoje numatytas – arešto bausmes, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės rūšies terminą, už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriant po 45 parų arešto. Būtent tokios bausmių rūšys ir dydžiai, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bus pakankami BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. S. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir K. S. skirtina subendrinta – 60 parų arešto bausmė.

K. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

K. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos maišelis, kuris 2024 m. spalio 25 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (IBPS-V-2935110-24), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikintinas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantys Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugpjūčio 23 d. veika), ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugpjūčio 25 d. veika), ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtąsias bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti K. S. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. S. sulaikymo pagal šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – baltos spalvos maišelį, kuris 2024 m. spalio 25 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (IBPS-V-2935110-24), sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vaizdo įrašus, kuriuos pateikė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, esančius Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.