- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1121-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15296-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DAO AM“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAO AM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAO AM“ ieškinį atsakovui A. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-2779, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės; 2) kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl išaiškinimo, kokie mokesčiai taikomi kompensacijai, bei dėl galutinės sumos atsakovui apskaičiavimo; 3) pakeisti 2018 m. kovo 16 d. sutartį dėl nekonkuravimo, numatant ieškovui kasmėnesinius 5000 Eur mokėjimus (įskaitant visus mokėtinus mokesčius) 6 mėnesius nuo sprendimo byloje priėmimo, galutinį mokėjimą numatant iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
3. Įvertinęs tai, kad skundžiamu darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovui iš ieškovės buvo priteista 377 419,35 Eur neišmokėta kompensacija už nekonkuravimą, teismas sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis ir žyminis mokestis mokėtinas nuo ieškinio sumos (ieškovė sumokėjo 101,90 Eur žyminį mokestį kaip už kitą ginčą). Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimų formuluotės teismas nustatyti negali, kokią turtinę naudą (kompensacijos dydį) ieškovė ginčija – ar darbo ginčų komisijos paskaičiuotą išieškojimui, ar kitokią. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinio dalyką, nurodant, su kokia atsakovo naudai darbo ginčų komisijos priteista suma nesutinkama, bei pateikti viso žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal turtinius reikalavimus byloje, sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl išaiškinimo, kokie mokesčiai taikomi kompensacijai, nelaikytinas materialiuoju ieškinio reikalavimu, toks prašymas gali būti vertinamas ir svarstomas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atsakovui iš ieškovės buvo priteista 377 419,35 Eur neišmokėta kompensacija už nekonkuravimą, dar nėra įsigaliojęs. Sprendimas įsigalioja tik tuo atveju, jei šalys, per nustatytą vieno mėnesio terminą nesikreipia į teismą. Taigi, visais atvejais, kai darbdavys kreipiasi į teismą, dar nėra ir galiojančios turtinio pobūdžio prievolės, nuo kurios būtų galima apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį.
5.2. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis, darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas nėra laikomas apskundimo teismui objektu. Ginčas teisme laikomas inicijuotu iš naujo ir nagrinėjamas pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, todėl ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo teisinės pasekmės, kurios gali sukurti apskaičiuojamus turtinius padarinius, tačiau nėra galimybės jų įkainoti. Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis tuo, kokio pobūdžio reikalavimus reiškia darbdavys, t. y. turtinio ar neturtinio pobūdžio. Bet kuriuo atveju, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė privalo teikti ieškinį, kuris savo prigimtimi nėra turtinis, nes ieškovė neprašo priteisti kažkokių sumų, tik siekia, kad darbo ginčų komisijos sprendimas, su kuriuo nesutinkama, neįsigaliotų.
5.3. Kadangi teismas nesivadovauja darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, neįmanoma sužinoti ir tariamai patvirtinto darbuotojo reikalavimo vertės. Nors tokio pobūdžio ginčai tam tikra prasme ir susiję su turtu, tačiau abejotina, ar darbdavio reikalavimą būtų galima vertinti kaip turtinio pobūdžio reikalavimą. Kai darbdavys, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipiasi į teismą, jo reikalavimas turėtų būti traktuojamas kaip neturtinis ir už jį turėtų būti mokamas žyminis mokestis remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Darbdavio pareiga mokėti žyminį mokestį turėtų būti siejama su teisme reiškiamais turtinio pobūdžio reikalavimais, kai pats darbdavys yra ginčo dėl teisės iniciatorius ir jo reikalavimai yra nukreipti į darbuotoją, reiškiant jam materialinio pobūdžio reikalavimus (pavyzdžiui, atlyginti padarytą žalą ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundžiamu darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovui iš ieškovės buvo priteista 377 419,35 Eur neišmokėta kompensacija už nekonkuravimą, sprendė, jog tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis ir žyminis mokestis mokėtinas nuo ieškinio sumos. Teismas nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinio dalyką, nurodant, su kokia darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovui priteista suma ieškovė nesutinka, ir nuo ginčijamos sumos sumokėti žyminį mokestį.
10. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas nėra įsigaliojęs, be to, jis nėra laikomas apskundimo teismui objektu, todėl ginčas teisme laikomas inicijuotu iš naujo ir nagrinėjamas pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovės nuomone, pareikštas ieškinys savo prigimtimi nėra turtinis, nes ieškovė neprašo priteisti ieškovės kokių nors sumų, o tik siekia, kad darbo ginčų komisijos sprendimas, su kuriuo nesutinkama, neįsigaliotų.
11. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).
12. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
13. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika teikia pagrindą pritarti ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentams, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų ir iš naujo nagrinėja ginčą iš esmės. Kita vertus, priešingai nei atskirajame skunde teigia ieškovė, ši aplinkybė savaime neapsprendžia ieškinio pobūdžio ir neteikia pagrindo darbdavio ieškinius dėl teisės išnagrinėjimo teisme visais atvejais laikytini neturtiniais.
14. Ieškovės (apeliantės) atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pareikštu ieškiniu nėra prašoma priteisti iš atsakovo jokių piniginių sumų, taip pat nelaikytina esminę reikšmę turinčiu kriterijumi, reikšmingu sprendžiant, ar pareikštas reikalavimas yra turtinis, ar neturtinis.
15. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės atsakovui pagal 2018 m. kovo 16 d. sutartį dėl nekonkuravimo mokėtinos kompensacijos dydžio. Atsakovas (darbo byloje – ieškovas), teigdamas, kad atsakovė su juo pagal nurodytą sutartį dėl nekonkuravimo atsiskaitė iš dalies (iš 495 000 Eur sumokėjo 117 580,65 Eur kompensacijos), kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti iš ieškovės (darbo byloje – atsakovės) likusią nesumokėtą 377 419,35 Eur kompensacijos dalį. Darbo ginčų komisija 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu nurodytą atsakovo reikalavimą patenkino.
18. Ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ir prašydamas teismo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės, ieškinyje teigia, kad atsakovui mokėtina suma sudaro ne 377 419,35 Eur, bet 212 971,72 Eur. Anot ieškovės, iš kompensacijos už nekonkuravimą sumos būtina išskaičiuoti socialinio draudimo mokesčius, todėl atsakovui priteistina kompensacija turėtų būti sumažinta iki 212 971,72 Eur. Taigi iš ieškinio turinio yra akivaizdu, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia turtinio pobūdžio padarinių – sumažinti savo piniginės prievolės atsakovui pagal 2018 m. kovo 16 d. sutartį dėl nekonkuravimo apimtį. Ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus pripažinus pagrįstais (pripažinus, kad ieškovės pagal sutartį dėl nekonkuravimo atsakovei mokėtina kompensacija sudaro ne 377 419,35 Eur, o 212 971,72 Eur) ir ieškinį patenkinus, ieškovės turtinė padėtis neabejotinai pagerėtų, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškinio reikalavimas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės laikytinas turtiniu.
19. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškiniai, pateikti turtiniuose ginčuose, apmokestinami žyminiu mokesčiu, priklausančiu nuo ginčijamos sumos (iki 30 000 Eur – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur; nuo didesnės kaip 30 000 Eur sumos iki 100 000 Eur – 900 Eur plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 30 000 Eur; nuo didesnės kaip 100 000 Eur sumos – 2300 Eur plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 Eur).
20. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju žyminis mokestis mokėtinas nuo ginčijamos sumos, tačiau nepagrįstai sprendė, jog teismas negali nustatyti, su kokia darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovui priteista suma ieškovė nesutinka. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstu laiko atsakovo reikalavimą dėl 377 419,35 Eur kompensacijos sumokėjimo, teigdama, kad atsakovui priteistina kompensacija turėtų būti sumažinta iki 212 971,72 Eur. Taigi laikytina, kad ieškovė ginčija 164 447,63 Eur dydžio piniginę prievolę (377 419,35 Eur – 212 971,72 Eur). Tokiu atveju už ieškinį mokėtinas 2944 Eur žyminis mokestis (2300 Eur + ((164 447,63 Eur – 64 447,63 Eur) x 1 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 101,90 Eur žyminio mokesčio, t. y. mažiau nei nustato įstatymas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovei naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 2842,10 Eur žyminio mokesčio dalį (2944 Eur – 101,90 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei naują 7 (septynių) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti – primokėti trūkstamą žyminį mokestį (2842,10 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.