Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-06-11 · Administracinė byla Nr. I-2881-764/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-11Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
I-2881-764/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02652-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Kultūros ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos
Advokatai
Agnė Mecelienė
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2881-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-02652-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 70.1.; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui R. D., jo atstovei advokatei Agnei Mecelienei, atsakovės Kultūros ministerijos atstovui Donatui Avižai, atsakovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovams Gintarui Abaravičiui ir Indrei Pranckevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovams Kultūros ministerijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. D. pateikė teismui skundą (b. l. 20–22), kurį patikslino (b. l. 56–58), prašydamas panaikinti Kultūros ministerijos 2004-02-17 sprendimą Nr. S2-356 ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2004-02-18 sprendimą Nr. S-66.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad pastato, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinės paskirties Nekilnojamojo turto registre pakeitimas iš „Gyvenamoji (daugiabučiai)“ į „Paslaugų“ pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėjas minėtame pastate nuomos sutarties pagrindu nuomojasi 156,84 kv. m. bendrojo ploto gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas yra nuomojamų patalpų nuomotojas, todėl atsako už nuomojamos patalpos naudojimą ne pagal paskirtį. Pakeitus ginčo objekto tikslinę naudojimo paskirtį, pažeidžiami pareiškėjo interesai, nes jis tikėjosi neterminuotai naudotis gyvenamąja patalpa. Pastatą patikėjimo teise valdo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, kuriai, pagal CK 4.106 str. 1 d., suteikta teisė priimti sprendimą dėl pastato paskirties pakeitimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Kultūros ministerija, nebūdama pastato patikėtine, neturėjo teisės priimti tokio sprendimo, todėl Kultūros ministerijos 2004-02-17 sprendimas Nr. S2-356 yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, kadangi juose nėra nurodyta sprendimų apskundimo tvarka, nenurodyta, kokią įtaką sprendimai turi suinteresuotiems asmenims, jie suinteresuotiems asmenims nebuvo įteikti. Pagal tikslinės paskirties pakeitimo metu galiojusios Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcijos 15.3.2 p., statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis galėjo būti pakeista tik gavus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Toks aktas keičiant ginčo pastato tikslinę naudojimo paskirtį pateiktas nebuvo, todėl ginčijami sprendimai turi būti pripažinti prieštaraujančiais statybos teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams. Be kita ko, ginčijami sprendimai prieštarauja Civilinio kodekso normoms, reglamentuojančioms nuomos teisinius santykius, nes pagal CK 6.576 str. nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininkas įsipareigoja ją naudoti pagal paskirtį. Sudaryta nuomos sutartis yra galiojanti ir nėra panaikinta, tačiau pakeitus pastato tikslinę paskirtį nuomojama patalpa negali būti naudojama pagal paskirtį.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kultūros ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 99–101) prašė bylą nutraukti ar skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Vyriausybės kancleris 2004-02-11 pavedimu Nr. 20-1247 pavedė Kultūros ministerijai įvertinti pastatų, esančių Trakuose, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), tikslinę paskirtį ir nustatyti, ar ji nesiskiria nuo projekto svarstymo metu (2004-02-03) buvusios situacijos. Kultūros ministerija ginčijamu 2004-02-17 raštu Nr. S2-356 informavo Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją apie Vyriausybės kanclerio pavedimą ir prašė patikslinti duomenis apie visus pavedime nurodytus objektus, nurodant visų objektų paskirtį. Minėtas Kultūros ministerijos raštas pagal savo tikslą, adresatą, turinį ir formą nėra administracinis sprendimas, jis nesukuria, nekeičia, nenaikina teisių ir pareigų, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog pastato (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimo pagrindas yra Vyriausybės 2002-05-28 nutarimas Nr. 760, todėl net ir panaikinus Kultūros ministerijos raštą, pastato tikslinė paskirtis nepasikeis. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2004-02-18 sprendimas Nr. S-66 atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nes pagal Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 patvirtintos Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos 2.3 p., Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo tikslas – „saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti Užutrakio buvusio dvaro sodybą, vykdyti mokslinius tyrimus“, o galimas naudojimas – „pažintiniams, rekreaciniams, poilsiautojų apgyvendinimo, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams“. Pastato paskirties pakeitimas į gyvenamąją prieštarautų Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtintai Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai koncepcijai, pagal kurios 10.2 punktą, numatyta iškeldinti gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos teritorijos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti ar skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – Direkcija) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 103–108) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Užutrakio dvaro sodybos teritoriją, pagal Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko specialųjį planą-planavimo schemą, numatyta naudoti pažintiniams, rekreaciniams, poilsiautojų apgyvendinimo, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams. Trakų rajono savivaldybė 2001-03-14 sprendimu Nr. 33 patvirtino Užutrakio dvaro detalųjį planą, pagal kurį ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tarnų patalpos (buvusi kalvė su dviem butais). Pagal detalųjį planą, teritorija, kurioje yra minėtas pastatas, priskirtina rekreacinei paskirčiai, pastatui numatytas universalus naudojimo režimas – leidžiamos autentiškos funkcijos arba joms artimos bei tokios, kurios nesukelia poreikio iš esmės keisti vertybių sudėtį, apimtį ir autentiškumą. Užutrakio dvaro sodybos detaliojo plano valdymo sprendiniai numato neprivatizuotuose butuose gyvenančių žmonių iškeldinimą ir kito gyvenamojo ploto suteikimą. Pažymėjo, kad nors pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų rajono valdybos 1995-06-21 sprendimu Nr. 50 buvo suteiktas eilės numeris, pagal Trakų rajono savivaldybės paaiškinimus minėtas pastatas nėra įtrauktas į Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų namų apskaitą. Vykdydama pavedimą patikslinti ginčo objekto tikslinę paskirtį, Direkcija vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pagal kuriuos Užutrakio dvaro sodyba paskelbta kultūros paminklu, įtraukta į kultūros vertybių registrą, nustatytas Užutrakio dvaro sodybos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo režimas.

Atsakovė pažymėjo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinės paskirties pakeitimas, pareiškėjo R. D. teisių neįtakojo, jis ir toliau de facto naudojasi nuomojamomis patalpomis. Nepaisant pastato tikslinės paskirties pakeitimo, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą koncepciją, su pareiškėju sudaryta nuomos sutartis turės būti nutraukta ir jis turės būti iškeldintas iš Užutrakio dvaro sodybos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Byloje ginčas keliamas dėl Kultūros ministerijos 2004-02-17 rašto Nr. S2-356 ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2004-02-18 rašto Nr. S-66, kurie, pareiškėjo manymu, buvo pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinės paskirties pakeitimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Kultūros ministerija 2004-02-17 raštu Nr. S2-356 kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos – kultūros paminklo G208KP pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) tikslinės paskirties pakeitimo (b. l. 27).

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2004-02-18 raštu Nr. S-66 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama patikslinti duomenis: 1) byloje Nr. 29261/38800 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) iš „Gyvenamoji (ind. namui)“ pakeisti į „Administracinė“, o pavadinimą iš „Gyvenamasis namas“ pakeisti į „Sarginė“; 2) byloje Nr. 38776 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį iš „Gyvenamoji (daugiabučiai)“ pakeisti į „Paslaugų“, o pavadinimą iš „Gyvenamasis namas“ pakeisti į „Tarnų patalpos“; 3) byloje Nr. 38776 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį iš „Gyvenamoji (trijų ar daugiau butų pastatai)“ pakeisti į „Sandėliavimo“, o pavadinimą iš „Gyvenamasis namas“ pakeisti į „Spirito varyklos sandėlis“; 4) byloje Nr. 38778 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį iš „Gyvenamoji (daugiabučiai)“ pakeisti į „Gamybinė“, o pavadinimą iš „Gyvenamasis namas“ pakeisti į „Tarnų patalpos“; 5) byloje Nr. 29261/38781 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį iš „Gyvenamoji (2 butų namui)“ pakeisti į „Gamybinė“, o pavadinimą iš „Gyvenamasis namas“ pakeisti į „Spirito varykla“; 6) byloje Nr. 29261/38781 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį iš „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ pakeisti į „Visuomeninė“, o pavadinimą iš „Gyvenamasis namas“ pakeisti į „Keltininko namas“ (b. l. 28–29).

Ginčo pastato tikslinė paskirtis buvo pakeista ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2004-03-04 (b. l. 3–4).

Pareiškėjas prašo teismą panaikinti nurodytus Kultūros ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos raštus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinės paskirties pakeitimas iš „Gyvenamoji (daugiabučiai)“ į „Paslaugų“.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis a. b. Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartis a. b. Nr. AS756-868/2011). Vadinasi, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Teismas pažymi, kad 2013-03-29 raštu Nr. I-2881-764/2013 pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė tikslinti skundą atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-20 nutartyje pateiktą išaiškinimą (b. l. 53). Pareiškėjas pasinaudojo teise tikslinti skundo pagrindą ir dalyką ir pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 56–58). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš, jo manymu, neteisėtų atsakovų individualių administracinių aktų, todėl teismas pareiškėjo skundą nagrinėja tik jo nurodyta apimtimi ir Nekilnojamojo turto registro įrašų teisėtumo nevertina.

Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijami Kultūros ministerijos 2004-02-17 raštas Nr. S2-356 ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2004-02-18 raštas Nr. S-66 nelaikytini individualiais administraciniais aktais, galinčiais sukelti ar sukeliančiais pareiškėjui teisines pasekmes. Įvertinęs Kultūros ministerijos 2004-02-17 rašto Nr. S2-356 turinį, teismas konstatuoja, kad jame pareiškėjo atžvilgiu nėra suformuluoti jokie valinio pobūdžio patvarkymai, ar nustatytos teisės. Minėtu raštu Trakų istorinis nacionalinis parkas informuotas apie būtinybę patikslinti Užutrakio buvusioje dvaro sodyboje esančių pastatų tikslinės paskirties patikslinimą Nekilnojamojo turto registre. Pats rašto turinys vienareikšmiškai tvirtina, kad jame jokių valinio pobūdžio elgesio taisyklių nėra nustatyta, pakeista ar panaikinta, ir jis yra išimtinai informacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2004-02-18 raštas Nr. S-66 taip pat negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui atitinkamas teisines pasekmes. Trakų istorinis nacionalinis parkas yra pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdantis subjektas ir šiuo raštu jis įgyvendino savo teisę bei raštu išreiškė valią dėl pastatų tikslinės paskirties pakeitimo. Pagrindo ginčijamus raštus vertinti kaip individualius administracinius aktus, nesudaro ir tai, kad pareiškėjo teigimu, būtent jais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo pakeista ginčo objekto tikslinė paskirtis. Nei ginčijamas Kultūros ministerijos, nei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos raštas negali būti vertinami kaip juridinis pagrindas pakeisti ginčo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinę paskirtį, nes toks sprendimas turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįstas. Todėl vien subjektines teises turinčio asmens kreipimasis dėl paskirties pakeitimo, negali būti pagrindas tokį įrašą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2004-02-18 rašto Nr. S-66, prašymas patikslinti duomenis Nekilnojamojo turto registre buvo grindžiamas Vyriausybės 1999-12-23 nutarimu Nr. 1465, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999-01-15 įsakymu Nr. 12, Vyriausybės 2002-05-28 nutarimu Nr. 760 ir Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP detaliojo plano sprendinių brėžiniu. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad ginčo objekto tikslinės paskirties pakeitimas buvo Vyriausybės 2002-05-28 nutarimas Nr. 760 (b. l. 3–4). Pažymėtina, kad nurodytų administracinių aktų bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo dėl ginčo objekto tikslinės paskirties pakeitimo teisėtumo vertinimas nėra šio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas papildomai šių aplinkybių nenagrinėja.

Įvertinusi ginčijamų Kultūros ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos raštų pobūdį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į anksčiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kultūros ministerijos 2004-02-17 raštas Nr. S2-356 ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2004-02-18 raštas Nr. S-66 nelaikytini individualiais administraciniais aktais, nes juose nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės ar pareigos, įtvirtinami valinio pobūdžio patvarkymai. Nurodyti raštai pareiškėjui nesukelia materialių teisinių pasekmių, todėl negali būti nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, kurių viena yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą, teismas ją turi nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu (2012-06-07 nutartis a. b. Nr. A602-2143/2012).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir neperžengdamas pareiškėjo nustatytų ginčo ribų, teismas sprendžia, kad administracinė byla pagal pareiškėjo R. D. skundą nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 4 p., bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjo vardu 2012-10-15 mokėjimo nurodymu (AB Swedbank) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą buvo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (b. l. 15). Bylą nutraukus kaip nenagrinėtiną teisme – sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis grąžintinas R. D. (ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 4 p., 101 str. 1 p., 102 str., 149 str. teisėjų kolegija

nutaria:

nutraukti administracinę bylą Nr. I-2881-764/2013 pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovams Kultūros ministerijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

Nutarčiai įsiteisėjus R. D. grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (2012-10-15 mokėjimo nurodymas, AB Swedbank).

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasJūra Marija Strumskienė