- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 1-1896-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-48982-18
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- T. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, advokatei Virginijai Balčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, neteista, kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ji, būdama (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, nuo 2018-01-02 iki 2018-04-16 suklastojo keturis prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymas, deklaracija). Ji, moksleivių tėvams sugražinus į mokyklą užpildytus prašymus pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui - (duomenys neskelbtini) (toliau – ir mokykla), kuriuose jau iš anksto buvo įrašytas paramos gavėjo, tai yra šios mokyklos kodas (duomenys neskelbtini), įrašė antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą – (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini), taip pat įrašė mokesčio dalies dydį – 1 proc. bei gavėjo tipą – 1. Taip T. U. suklastojo D. J. (D. J.) vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), B. M.-J. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. I. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiuos keturis suklastotus prašymus, kartu su kitais moksleivių tėvų užpildytais ir mokyklai grąžintais prašymais, T. U., prieš išeidama atostogų nuo 2018-04-16, per savo pavaduotoją E. D., ši - per mokytoją I. A., o pastaroji - per Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) dirbusią tuometinės savo ugdytinės mamą A. V., perdavė VMI.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaip kaltinamoji T. U. neprisipažino kalta ir parodė, kad nuo 1993 metų ji dirba (duomenys neskelbtini) (toliau - mokykla) direktore. Mokykla nuo 2004 metų yra paramos gavėjas, taigi mokyklos ugdytinių tėvai, taip pat ir mokyklos darbuotojai, savo pajamų mokesčio dalį skiria kaip paramą mokyklai. Popierinė prašymo forma yra atspausdinama iš VMI svetainės, joje įrašoma dalis rekvizitų: mokestinis laikotarpis, paramos gavėjų kodai, tada formos padauginamos ir išdalinamos mokinių tėvams. Atėjus laikui pildyti 2018 metų prašymus už 2017 metus, į ją kreipėsi mokinių tėvai, norėdami paramos dalį skirti (duomenys neskelbtini). Tai buvo išskirtinai tėvų iniciatyva. Mokyklos sekretorė J. K. jau buvo kopijavimo aparatu padauginusi prašymų formas, kuriuose buvo įrašytas vienas paramos gavėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) kodas ir atitinkamai kiti dokumento rekvizitai. Tokių prašymų kopijų buvo apie 50 vienetų. Tada ji visuose minėtuose pusiau užpildytų prašymų blankų kopijose savo ranka pati užpildė antrąją eilutę, kurioje įrašė antrojo paramos gavėjo tipą - „1“, (duomenys neskelbtini) kodą - „(duomenys neskelbtini)“ ir mokesčio dalies dydį procentais - „1.0“. Visi šie apie 50 prašymų blankai buvo padalinti mokytojoms. Iš viso tokių prašymų formų visiems mokinių tėvams reikėjo apie 300, tuo tarpu mokytojoms buvo išdalinta tik apie 50 prašymų, todėl mokytojos pačios papildomai kopijavimo aparatu dar daugino prašymus ir juos išdalino mokiniams, kad šie juos nuneštų tėvams. Taigi visuose 2018 metų mokinių tėvams išdalintuose prašymuose skirti paramą buvo nurodyti du, o ne vienas paramos gavėjas. Ranka į prašymus įrašiusi (duomenys neskelbtini) kodą ir perduodama prašymus mokytojoms, ji dėl žmogiškos klaidos nepastebėjo, kad prašymuose, kurie buvo iš pradžių padauginti su juose nurodytu tik vienu, tai yra mokyklos kodu, buvo kryžiuku pažymėta grafa „7A“ („Atsisakau mokesčio dalį skirti politinėms partijoms“). Ji nežino kas vėliau tuos kryžiukus užtepė markeriu. Ji (kaltinamoji) nuo 2018-04-12 išeidama atostogų, visus reikalus perdavė ją atostogų metu pavaduoti paskirtai E. D., taip pat perdavė visus tėvų grąžinus užpildytus prašymus skirti paramą, paprašydama juos per mokytoją I. A. perduoti VMI dirbusiai jos mokinės mamai, kad ši nuvežtų prašymus į VMI. Kaltinamoji nurodė, kad į mokyklą yra grąžinama tik apie 30 procentų prašymų dėl paramos skyrimo, kad tėvai nėra saistomi gaunamų prašymų turinio ir gali laisvai apsispręsti dėl paramos politinei partijai skyrimo. Nesutikdami skirti paramą politinei partijai, tėvai prašymus galėjo pildyti elektroniniu būdu arba tiesiog gautoje prašymo formoje išbraukti antrąją eilutę, kurioje buvo įrašytas (duomenys neskelbtini) kodas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji T. U., kitaip, nei teismo posėdžio metu, nurodė, jog ji nežino, kas į 2018 metais užpildytus D. J. ir B. M. – J. popierinius prašymus įrašė paramos gavėjo (duomenys neskelbtini) kodą (duomenys neskelbtini), nors pripažino, kad įrašas padaryta panašiu į jos braižu. Taip pat nežino, kas atliko taisymus minėtuose prašymuose baltu korektoriumi. D. J. ir B. M. – J. užpildytų popierinių prašymų ji nesiuntė į VMI ir nežino, kaip jie ten pateko. Taip pat nežino, kodėl D. J. ir B. M. – J. nurodė, kad mokyklos jiems pateiktose popierinėse prašymų formose buvo įrašytas tik vienas, tai yra mokyklos paramos gavėjo kodas (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu T. U. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kodą (duomenys neskelbtini) ir mokesčio dalies dydį - 1 proc., dar prieš išdalinant prašymus mokinių tėvams, ji įrašė į prašymų formas, kuriose jau buvo įrašytas mokyklos kodas (duomenys neskelbtini) ir, kad popierinių prašymų formos tik su vienu gavėjo kodu (arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)) ugdytinių tėvams teiktos nebuvo. (t.1b.l. 85-87)
Apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja B. M.-J. parodė, kad vis trys jos vaikai lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir kasmet atnešdavo pusiau užpildytas popierines prašymus (deklaracijas) dėl pajamų mokesčio dalies skyrimo paramos gavėjui - (duomenys neskelbtini) mokyklai. Prašymai visada buvo tokie patys, juose jau būdavo nurodytas mokyklos kodas, įrašyti du procentai skiriamos paramos, buvo nurodytas mokestinis laikotarpis, taip pat užpildytos grafos, kuriose reikia dėti kryžiukus. Prašymų blankuose visada būdavo įrašytas tik vieno paramos gavėjo kodas, jai likdavo įrašyti tik savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašyti. Ji taip pat užpildydavo ir savo sutuoktinio D. J. deklaraciją, o jis ją tik pasirašydavo. Užpildytas deklaracijas vaikai nunešdavo atgal į mokyklą. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, gavusi VMI ataskaitą, pastebėjo, kad vienas procentas pajamų mokesčio lėšų buvo skirtas (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų ji šios paramos neskyrė. Pastebėjusi šį neatitikimą, ji apie tai informavo VMI. Kategoriškai tvirtina, kad jai vaikų atneštuose 2018 metų deklaracijų blankuose buvo įrašytas tik vieno paramos gavėjo – mokyklos - kodas ir ji deklaracijoje naujų paramos gavėjo kodų neįrašinėjo. Nei ji, nei jos sutuoktinis nepriklauso jokiai politinei partijai, mokykloje apie paramos skyrimą politinei partijai nebuvo kalbama ir ji nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) mokykla remia (duomenys neskelbtini). Ji eidavo į tėvų susirinkimus, dalyvaudavo mokyklos šventėse, tačiau politinės agitacijos nepastebėjo. Prašymų popierinę formą ji pildė 8 metus, paskutinį kartą 2018 metais, vėliau ir iki šiol juos pildo elektroniniu būdu.
Šalies argumentai
Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1 - ajame skyriuje buvo gautas Policijos departamento prie LR VRM persiųstas Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie tai, kad mokesčių mokėtojai pateikė skundus dėl jų vardu užpildytų prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms. Nustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 str. 1 d., požymius, 2018-10-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-48982-18. (t.1 b.l. 19-38 )
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).
Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai į jau egzistuojančio dokumento turinį ar į paruoštą dokumento blanką įrašoma ar kitaip įkeliama melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija ir kaltininkas tokį dokumentą surašo, atspausdina ar kitaip pagamina kito asmens vardu. Suklastoto dokumento panaudojimas yra tada, kai kaltininkas atlieka veiksmus, kuriais suklastotas dokumentas patenka į civilinę apyvartą ir tuo sukuriama su dokumento turiniu susijusiems asmenims teisiškai reikšmingas juridines pasekmes.
Dokumentų klastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika.
Kaltinamojo T. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad ji pati papildė mokinių tėvams dalintus prašymus (FR0512) dėl paramos skyrimo, įrašydama juose antrojo paramos gavėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) kodą „(duomenys neskelbtini)“, gavėjo tipą – „1“ ir mokesčio dalies dydį „1.0“. Šią aplinkybę patvirtina ir rašysenos specialisto išvada, jog dokumentus - „Prašymas pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms, kurių barkodo Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), (duomenys neskelbtini) (L. I.), (duomenys neskelbtini) (B. M. – J.) ir (duomenys neskelbtini) (L. P.) tikriausiai parašė T. U.. Taigi aplinkybė, kad pakeitimus, padarydama papildomus įrašus nagrinėjamuose keturiuose dokumentuose padarė kaltinamoji T. U. yra visiškai nustatyta.
Nagrinėjamos situacijos esmė yra nustatymas, kada kaltinamoji atliko šių dokumentų papildymą įrašais apie antrąjį paramos gavėją. Nustačius, kad paramos gavėjo kodo „(duomenys neskelbtini)“ ir kitus įrašus antroje prašymų eilutėje kaltinamoji padarė prieš pateikiant juos mokinių tėvams, ši aplinkybė šalintų T. U. baudžiamąją atsakomybę, preziumuojant, kad prašymus pildę tėvai susipažino su jiems pateikto pusiau užpildyto dokumento turiniu ir, juos pasirašydami, patvirtino savo ketinimą skirti paramą politinei partijai. Nustačius priešingai, tai yra nustačius, kad šiuos įrašus kaltinamoji padarė jau po to, kai užpildę prašymus tėvai juos grąžino į mokyklą, tai yra tėvams apie tai nežinant, tokia aplinkybė rodo dokumentų klastojimą, nes šiuo atveju į jau egzistuojančio – paramos teikėjo parašu ir kitais rekvizitais patvirtinto ir taip šio asmens valią išreiškiančio dokumento turinį yra įrašoma tikrovės (asmens valios) neatitinkanti informacija. Patekęs į civilinę apyvartą toks dokumentas iškart liudija netikrą įvykį ir nulemia teisiškai reikšmingą – nepagrįstą ir neteisėtą paramos skyrimą.
Tai, kad kaltinamoji T. U. prašymų formose papildomus įrašus apie antrąjį paramos gavėją padarė būtent jau po to, kai tėvų užpildyti prašymai su juose nurodytu tik vienu paramos gavėju (mokykla) buvo grąžinti mokyklai, įrodo visuma byloje surinktų duomenų. Jie paneigia kaltinamosios versiją neva visuose 2018 metais mokinių tėvams padalintuose prašymuose buvo nurodyti du paramos gavėjų kodai.
Liudytojai - L. I., L. P., D. J. ir B. M.-J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami teisme tvirtino, kad 2018 metų pavasarį jiems vaikai iš mokyklos atnešė prašymų skirti paramą blankus, kuriuose buvo nurodytas tik vienas paramos gavėjo kodas ir, kad jiems nekilo abejonių, jog tai mokyklos kodas. Liudytojai nurodė, kad į atneštus prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį įrašydami trūkstamus rekvizitus (t.y. savo asmens duomenis) bei juos pasirašydami, jie skyrė paramą tik mokyklai ir niekam kitam. Liudytojų B. M.-J., D. J. ir L. I. parodymai šiuo klausimu buvo labai kategoriški. Liudytojos L. P. parodymai, jog ji neprieštarauja, kad pagal jos prašymą buvo paskirta lėšų ne tik mokyklai, bet ir politinei partijai, nešalina kaltinamosios atsakomybės, nes klastojimo esmę šiuo atveju nusako ne vėliau išreikšta asmens valia, o aplinkybė, kad be šio asmens žinios ir valios buvo pakeistas jo sukurto dokumento turinys. Liudytoja L. P. aiškiai parodė, kad jai per vaiką pateiktame pasirašyti prašyme dėl paramos skyrimo buvo nurodytas tik vienas paramos gavėjo kodas.
Byloje kaip liudytojos buvo apklaustos (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės pavaduotojo E. D., mokytoja I. A. ir raštinės sekretorė bei ūkvedė J. K.. Pažymėtina, kad visos šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu aiškiai parodė, kad mokinių tėvams buvo padalinamos prašymų dėl paramos skyrimo formos, kuriuose buvo nurodytas vieno paramos gavėjo – mokyklos – kodas. Gi, apklausiamas teismo posėdyje visos jos iš dalies pakeitė savo parodymus: J. K. parodė, kad prašymo formos tėvams 2018 metais buvo paduotos su juose įrašytais dviem paramos gavėjo kodais; E. D. parodė, kad 2018 metais ant prašymų formų buvo įrašytas ir antras paramos gavėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) kodas, I. A. parodė, kad ji neatkreipė dėmesio, kiek paramos gavėjų buvo nurodyta 2018 metų prašymuose. Tokius teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų duotus parodymus teismas vertina kaip asmenų, esančių kaltinamosios pavaldume, taigi dėl tarnybos nuo pastarosios priklausančių asmenų iš anksto suderintus kaltinamajai palankesnius parodymus siekiant, kad T. U. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Būtent ikiteisminio tyrimo metu šių liudytojų duoti parodymai atitiko viso proceso metu buvusius nuoseklius liudytojų L. I., L. P., D. J. ir B. M.-J. parodymus, jog prašymų formas jie gavo ir pasirašė tik su vienu juose jau įrašytu paramos gavėjo, tai yra mokyklos kodu.
Tiek kaltinamosios parodymais, tiek rašysenos specialisto išvada nustatyta, kad prašymų skirti paramą antroje eilutėje padaryti įrašai yra originalūs. Tai reiškia, kad jie buvo padaryti vėliau, nei pirmoje eilutėje nurodytas paramos gavėjo – (duomenys neskelbtini) mokyklos kodas, kuris nagrinėjamuose dokumentuose nėra originalus. Kaltinamosios versija, jog ji ranka įrašė antrojo paramos gavėjo kodą į visas paruoštas išdalinti tėvams apie 50 prašymų kopijų, yra neįtikinama. Tai, visų pirma, reikštų didžiules ir neracionalias laiko sąnaudas, nes užtektų antrąjį paramos gavėjo kodą įrašyti į vieną prašymo formą ir tada tokį prašymą padauginti kopijavimo būdu. Juolab, kai pati kaltinamoji nurodė, jog 50 prašymų visiems tėvams nepakako, kad jų reikėjo apie 300 ir, kad mokytojos pačios gautus prašymus su dviem paramos gavėjų kodais pačios dar daugino kopijavimo aparatu. Antra, iš rašysenos specialisto tyrimo išvadų matyti (t. 2, b.l. 110-113, 116-119), kad specialisto tyrimui buvo teikti iš viso 36 prašymai ir visais atvejais antrojo pramos gavėjo kodas buvo originalus (ne kopija). Pažymėtina, kad byloje nėra kaltinamosios versiją patvirtinančių duomenų, jog mokykloje cirkuliavo mokytojų padauginti prašymai, tai yra prašymai, kuriuose abi paramos gavėjų eilutės būtų kopijos. Be to, iš specialisto išvadų seka, kad iš tirtų 36 prašymų, tik 8 prašymuose antrąjį paramos kodo gavėją tikriausiai įrašė T. U.. Dėl 10-ties prašymų teikiama kategoriška išvada, kad įrašus antroje eilutėje padarė ne T. U., o dėl likusių 18 prašymų teikiama tikėtina išvada, kad įrašus antroje eilutėje tikriausiai padarė ne T. U.. Taigi specialisto išvadomis visiškai paneigiama kaltinamosios versiją, jog visose 2018 metais mokinių tėvams išdalintose prašymų formose buvo nurodyti du paramos gavėjai ir, kad antrojo paramos gavėjo ((duomenys neskelbtini)) kodą prašymų formose įrašė būtent ji pati, nes iš specialisto išvados seka, kad pastaruosius įrašus darė ir kiti nenustatyti asmenys.
Kaltinamajai nėra inkriminuojama aplinkybė, kad visuose keturiuose šioje byloje nagrinėjamuose prašymuose yra padarytas akivaizdus mechaninis „7A“ grafos „Atsisakau mokesčio dalį skirti politinėms partijoms“ taisymas. Teisme apklaustas rašysenos tyrimus atlikęs specialistas V. L. nurodė, kad taisymai visuose keturiuose dokumentuose yra atlikti baltu korektoriumi užtepus žymėjimo kryžiuku kopiją. Esant nustatytai aplinkybei, kad visus pastaruosius prašymus mokinių tėvams (L. I., L. P., D. J. ir B. M.-J.) buvo pateikti su nurodytu tik vienu paramos gavėjo kodu, ši aplinkybė tuo pat metu leidžia numanyti, kad mokinių tėvams išdalintose kopijavimo būdu padaugintų prašymų formose buvo užpildyta ir „7A“ grafa, tai yra grafos langelis buvo pažymėtas kryželiu, jog paramą skiriantis asmuo atsisako skirti mokesčio dalį politinėms partijoms. Būtent toks dokumentas, tai yra su nurodytu vienu paramos gavėjo (mokyklos) kodu ir kryželiu pažymėtu atsisakymu skirti paramą politinėms partijoms, ir atitiktų tvarkingai užpildyto dokumento rekvizitus ir logiką bei, kaip parodė liudytojai L. I., D. J. ir B. M. J. – atitiko ir jų valią skirti paramą tik mokyklai. Nors „7A“ grafos taisymo (klastojimo) aplinkybė nėra tiesiogiai inkriminuojama kaltinamajai, tačiau ši aplinkybė netiesiogiai rodo, kad prašymų formų kopijos vėliau buvo koreguojamos (klastojamos) tyčia, sąmoningai.
Visuma byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų patvirtina, kad kaltinamoji T. U. suklastojo keturis prašymus skirti paramą, tai yra į jau užpildytus ir pasirašytus D. J., B. M.-J., L. P. ir L. I. prašymus skirti pajamų mokesčio dalį (duomenys neskelbtini) mokyklai, atitinkamai į prašymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ji vėliau įrašė antrojo paramos gavėjo – (duomenys neskelbtini) kodą - (duomenys neskelbtini), mokesčio dalies dydį – 1 proc. bei gavėjo tipą – 1.
Šiuos prašymus, kaip nustatyta kaltinamosios, taip pat liudytojų E. D., J. K. ir I. A. parodymais, kaltinamoji pateikė VMI ir tokiu būdu šie dokumentai pateko į teisinę apyvartą. Aplinkybė, kad prašymai, kartu su kitais mokykloje surinktais prašymais, VMI pasiekė tik per eilę kitų asmenų, tai yra per E. D., I. A. ir per vienos iš mokinių mamą, dirbusią VMI, nešalina T. U. atsakomybės bei nėra pakankama inkriminuoti šią veiką minėtoms liudytojoms, nes nėra pakankamai objektyvių požymių apie tai, kad jos žinojo apie tai, kad VMI teikiami dokumentai yra suklastoti. Kaltinamoji T. U. parodė, kad nuo 2018-04-16 išeidama savaitei atostogų, ji nurodė ją paskirtai pavaduoti E. D., kad ši per mokytoją I. A. ir per pastarosios ugdytinės mamą, pateiktų prašymus VMI.
T. U. kaltinama, viena vertus, dviejų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymu. Antra vertus, kaltinime ši veika kvalifikuojama kaip tęstinė, atskiriant B. M.-J. ir D. J. prašymų klastojimą kaip veikos pradžią, o L. I. ir L. P. prašymų klastojimą - kaip veikos tąsą.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji padarė ne dvi atskiras, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji klastojo dokumentus tuo pačiu laikotarpiu, vienodu būdu, tuo pačiu tikslu. Tai veikos tęstinumo požymiai. Teismų praktikoje nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 str. 10 d.).
Taigi byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. požymiai. Veikos kvalifikacija teisinga.
Dėl bausmės
Kaltinamoji T. U. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų.
T. U. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
T. U. neteista, ji nebuvo gydyta psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
T. U. nuo 1993 metų birželio mėnesio eina vadovaujančias pareigas švietimo įstaigoje – ji yra (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė. Kaltinamoji pateikė į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo skyriaus vedėjos D. P. teikiamą išskirtinai teigiamą charakteristiką. Taip pat kaltinamoji pateikė teismui daugybę tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, taip pat miesto merų bei kitų organizacijų padėkos raštų, liudijančių ypatingą kaltinamosios atsidavimą būtent savo profesijai ir užimamoms pareigoms, jos aktyvumą, iniciatyvumą organizuojant renginius ir pan..
Taigi išskyrus šioje byloje nagrinėjamą veiką, daugiau nėra iš esmės jokių kaltinamąją neigiamai charakterizuojančių, ją diskredituojančių duomenų.
Už BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos trys bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Vertindamas kaltinamosios asmenybę bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų siekia skirdamas kaltinamajai bausmę – baudą, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam dydžiui, numatytam už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 str. 2 d. 2 p.) bei nustatydamas 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
BK 67 str. 3 d. nurodoma, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe viešųjų teisių atėmimas.
BK 68-1 str. 1 d. (Viešųjų teisių atėmimas) nurodyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Šio straipsnio 2 d. nurodoma, kad viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68-1 str. 3 d.).
LR Švietimo įstatymo 59 str. (Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas) nurodyta, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovą skiria savivaldybės meras.
Kaltinamoji T. U. nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą (ir jų panaudojimą) padarė eidama savivaldybės institucijos skiriamas pareigas – būdama (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, ir šiomis pareigomis piktnaudžiaudama.
Kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – viešosios teisės eiti savivaldybės institucijos skiriamas pareigas atėmimas, nustatant minimalų įstatymo numatytą vienerių metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 70 (septyniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.
Paskirti T. U. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti vieneriems metams viešąją teisę būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.
T. U. išaiškinti, kad baudos bausmę savanoriškai ji turi įvykdyti per teismo nustatomą 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis kiekvienos įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biuro tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistas asmuo neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.