Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties pagal kreditoriaus AS Parex banka pareiškimą, suinteresuotas asmuo L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-3), įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2011-10-05 gauto kredito grąžinimą L. P. įkeitė AS Parex banka nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio adresas(duomenys neskelbtini) , bendra įkeisto turto vertė nustatyta 5 200 000 Lt.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-11-09 nutartimi (b.l. 59) areštavo įkeistą L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio adresas (duomenys neskelbtini) ir pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio adresas (duomenys neskelbtini) . Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog skolininkas savo prievolės neįvykdė, kreditoriaus prašymą tenkino, įkeistus daiktus areštavo bei įspėjo skolininką, kad šiam negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos specialia, CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, kuri suponuoja, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos procedūrų taikymui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Tai ne kartą yra pabrėžęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip antai, vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrįstumas, priskaičiuotų pagal sandorį palūkanų dydis, nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai neaktualūs.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti skolininkui (įkeisto daikto savininkui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini).

Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Šia teisena nagrinėtinose bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai, teismo funkcija pasireiškia tik jų tinkamo užpildymo kontrole ir, teigiamu atveju, teismas atlieka prašomą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Taigi tuomet, kai skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pažymėtina, jog nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kad hipoteka yra užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Dėl šios priežasties apelianto skundo argumentai dėl palūkanų apskaičiavimo pagrįstumo ir jų dydžio domėn nepriimtini, nes tokio pobūdžio klausimai nėra aktualūs hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo klausimams įvertinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditoriaus AS Parex banka ir apelianto L. P. 2006-10-06 sudaryta kredito sutartis Nr. 2.2.1.-06/467 su jos pakeitimais bei papildymais buvo iš esmės nevykdoma ir kreditoriaus iniciatyva nutraukta prieš terminą (b.l. 41-47, 49-53). Šiai prievolei užtikrinti 2007-01-30 buvo sudarytas hipotekos sandoris (hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) ), įkeičiant kreditoriui AS Parex banka apeliantui L. P. nuosavybės teise priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , įkeitimo dieną įvertintą 3 000 000 Lt ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį adresu(duomenys neskelbtini) , įkeitimo dieną įvertintą 2 200 000 Lt (b.l. 1-2). Kreditoriaus AS Parex banka kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną (2010-11-05) dėl priverstinio išieškojimo iš apelianto L. P. įkeisto turto, jo skola kreditoriui sudarė: 4 220 000 Lt negrąžinto kredito, 92 861,58 Lt palūkanų, 4 115 061,20 Lt nesumokėtų palūkanų pagal sutarties 6.4 p., 12 077,22 Lt netesybų, iš viso – 8 440 000 Lt (b.l. 29-30). Priešingų įrodymų, kad apelianto įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, kurių pagrindu skolininko prievolei užtikrinti įkeisto turto savininkas galėtų reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.). Tokių įrodymų su atskiruoju skundu nepateikė ir apeliantas (CPK 178 str.).

Esant šioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, kurio pasirašytas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą 2006-10-06 kredito sutartį iki apeliantas įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininko (įkeistų daiktų savininko) turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo apeliantą (įkeistų daiktų savininką) apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždrausdama disponuoti įkeistu turtu (b.l. 64, 67). Prieš priimdama atitinkamą nutartį, hipotekos teisėja išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik tinkamai atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 4,25 Lt (b.l. 97) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto L. P. 4 (keturis) litus 25 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.