- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-2199-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14328-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- I. S., I. B., V. D., A. R., E. B., L. V., R. R., J. Č., D. R., A. V., J. P., B. V., S. V., V. A. D.
- Trečiasis asmuo
- notarei Z
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S., I. B., I. B., V. D., A. R., E. B., L. V., R. R., J. Č., D. R., A. V., J. P., B. V., S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1526-151/2015 pagal ieškovų I. S., I. B., I. B., V. A. D., A. R., E. B., L. V., J. P., R. R., J. Č., D. R., A. V., B. V., S. V. 2015 m. kovo 12 d. patikslintą ieškinį atsakovams daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijai, R. S., V. C., N. B., E. G., R. G., V. K., V. M., A. Ž., R. Ž., A. Ž., V. A., D. P., D. K., A. V., A. J., V. K., A. N., D. L., E. L., S. J., D. J., G. V. G., A. Š., L. K., V. D., E. V., L. V., L. A., tretiesiems asmenims notarei Z. R., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K. G., S. T., A. M., V. B., P. V., A. B., R. B., O. S.-K., VĮ Turto bankas, S. S., S. K., V. S., A. A., T. Č., R. Č., K. M., L. B., E. B., A. L., dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos pripažinimo neteisėtai įsteigta, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai 2014 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2015 m. kovo 12 d. patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2014 m. birželio 2 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau ir – Bendrija) steigiamojo susirinkimo sprendimus negaliojančiais, nustatant, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija laikytina neteisėtai įsteigta bei teismo sprendimu atkuriant daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Būsto valda“ kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimus (taikyti restituciją), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas dalimis, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. birželio 2 d. buvo įsteigta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – bendrija), kuri iš bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Būsto valda“ perėmė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Laikė, kad bendrija buvo įsteigta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, klaidinant patalpų savininkus ir galimai klastojant bendrijos steigimo dokumentus. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos steigimo iniciatoriai nesilaikė daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 6 d., kadangi UAB „Būsto valda“, kaip ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, apie numatomą steigiamojo susirinkimo datą buvo informuotas 2014 m. gegužės 20 d., o steigiamasis susirinkimas įvyko 2014 m. birželio 2 d. Administratorius apie susirinkimą buvo informuotas tik prieš 13 dienų, nepaisant imperatyvaus įstatymo reikalavimo jam pranešti prieš 30 dienų. Tokiais savo veiksmais bendrijos steigėjai pažeidė imperatyvią bendrijų steigimo taisyklę. Atsakovai, nepateikė savininkams jokios informacijos apie būsimą bendriją ir jos veiklos principus ir tikslus, nesilaikė ir kitų daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Už bendrijos steigimą, pagal steigiamojo susirinkimo protokolą balsavo 23 daugiabučio namo patalpų savininkai iš 55. Sprendimas steigti bendriją buvo priimtas tik dalies patalpų savininkų, nesudarančios visų daugiabučio namo nekilnojamojo turto vienetų savininkų daugumos. Bendrijos steigėjai nesiekė atstovauti daugumos savininkų interesams ir užtikrinti tinkamo bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Bendrijos steigėjai sudarė bendrijos steigėjų sąrašą, kuris buvo pateiktas tiek steigimo dokumentus tvirtinusiam notarui, tiek bendriją įregistravusiam Juridinių asmenų registrui. Dalis šiame sąraše pasirašiusių neva bendrijos steigėjų, apskritai nedalyvavo bendrijos steigiamajame susirinkime, ir nebalsavo už bendrijos įsteigimą, o dalis ieškovų ir trečiųjų asmenų, nors faktiškai susirinkime ir dalyvavo, tačiau nebuvo registruoti kaip dalyviai ir jų balsai nebuvo fiksuojami. Bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvavo mažiau nei pusė visų patalpų savininkų (skaičiuojant jų balsus pagal namo turtinius vienetus susirinkime dalyvavo 27 patalpų savininkai, turintys balso teisę, o kad įvyktų steigiamasis susirinkimas privalėjo dalyvauti ne mažiau kaip 28 patalpų savininkai, turintys balso teisę), už bendrijos steigimą nepasisakė dauguma patalpų savininkų, o steigimo dokumentus tvirtinusiam notarui ir Juridinių asmenų registrui buvo pateikti akivaizdžiai steigiamojo susirinkimo metu priimtų sprendimų neatitinkantys dokumentai. Nurodė, kad toks neteisėtas bendrijos įsteigimas pažeidė ieškovų ir kitų namo patalpų savininkų, kurie nepritarė bendrijos įsteigimui, interesus, be to įsteigti bendrijos, nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebuvo objektyvaus poreikio ir pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį ir kitus ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 6 d. įvyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimas, kurio metu nutarta įsteigti bendriją. 2014 m. balandžio 10 d. UAB „Būsto valda“ buvo raštu informuota apie steigiamąjį savininkų susirinkimą vyksiantį 2014 m. gegužės 13 d. ir apie įstatus. 2014 m. gegužės 13 d. įvyko susirinkimas, kurio metu dalyvavo ir UAB „Būsto valda“ atstovas vadybininkas T. R.. Bendrija šio susirinkimo metu nebuvo įsteigta, kadangi nesusirinko reikiamas skaičius namo patalpų savininkų. 2014 m. gegužės 20 d. UAB „Būsto valda“ buvo raštu informuota apie tai, kad 2014 m. birželio 2 d. vyks pakartotinis namo gyventojų susirinkimas. 2014 m. birželio 2 d. įvyko susirinkimas, kurio metu taip pat dalyvavo ir UAB „Būsto valda“ atstovas vadybininkas T. R.. Susirinkimo metu dalyvavo 54 proc. namo patalpų savininkų, iš kurių 79 proc. balsavo už bendrijos įsteigimą. UAB „Būsto valda“ apie ketinimą steigti bendriją sužinojo dar 2014 m. balandžio 10 d., o 2014 m. gegužės 20 d. buvo informuota apie pakartotinį namo gyventojų susirinkimą. UAB „Būsto valda“ buvo laiku ir tinkamai informuota apie planuojamą bendrijos steigimą. Nurodė, kad teisės normų reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi 2014 m. birželio 2 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1, patvirtina, kad susirinkime dalyvavo 29 patalpų savininkai, o ne 23 kaip teigia ieškovai. Šio susirinkimo metu iš 29 dalyvavusiųjų 23 balsavo už bendrijos įsteigimą, pirmininko išrinkimą, įstatus, valdybos sudarymą. Prieš bendrijos įsteigimą balsavo tik 5 dalyvavusieji, o 1 susilaikė. Nurodė, kad visi dalyvavusieji buvo registruojami pagal pateiktus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, balsus skaičiavo išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Tai buvo daroma dar prieš balsavimą. Dėl dalyvių ir jų registracijos nebuvo pareikšta jokių pretenzijų nei iš UAB „Būsto valda“ atstovo, nei kitų asmenų.
Ieškovas K. M. pateikė atsisakymą nuo ieškinio, nes pardavė ginčo name turėtą būstą, nurodė, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas priėmė jo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-1526-151/2015 ieškovo K. M. atžvilgiu nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo UAB „Būsto valda“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-1526-151/2015 ieškovo UAB „Būsto valda“ atžvilgiu nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 28 d. buvo siunčiamas pranešimas, kuriuo buvo pranešama, kad 2014 m. balandžio 6 d. bus šaukiamas gyventojų susirinkimas. 2014 m. balandžio 6 d. įvyko namo gyventojų susirinkimas, kuriame buvo nutarta įsteigti namo bendriją. (duomenys neskelbtini) namo savininkai sudarė gyvenamojo namo steigimo sąrašą, kurį pasirašė 38 gyvenamojo namo gyventojai iš 65 savininkų. 2014 m. balandžio 10 - 11 d. buvo siunčiamas pranešimas, kuriuo namo gyventojai ir UAB „Būsto valda“ buvo informuoti apie 2014 m. gegužės 13 d. šaukiamą namo savininkų bendrijos steigiamąjį susirinkimą. Šis susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, t. y. iš 55 butų savininkų dalyvavo 27 savininkai. 2014 m. gegužės 19 – 20 d. buvo siunčiamas pranešimas gyventojams ir UAB „Būsto valda“ apie pakartotinį steigiamojo akcininkų susirinkimo sušaukimą, susirinkimo data nurodyta 2014 m. birželio 2 d. 2014 m. birželio 2 d. įvyko steigiamasis savininkų bendrijos susirinkimas, kuriame iš 65 savininkų dalyvavo 35 butų savininkai ir buvo nuspręsta įsteigti savininkų bendriją. 2014 m. gegužės 30 d. gyventojai paprašė UAB „Būsto valda“ atstovų dalyvauti šaukiamame susirinkime. Susirinkime dalyvavo du UAB „Būsto valda“ atstovai. 2014 m. liepos 2 d. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija. 2014 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė informavo UAB „Būsto valda“, kad yra įsteigta bendrija bei prašė perduoti likusias lėšas ir pastato statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus.
Teismas, spręsdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimą, visų pirma atsižvelgė į tai, ar visi ieškovai gali kreiptis dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu. Teismas nustatė, kad ne visi ieškovai turi reikalavimo teisę kreiptis dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu, nes jie nėra juridinio asmens dalyviai. Teismas laikė, kad reikalavimo teisę kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pripažinimo neteisėtai įsteigta turi tik I. B., R. R. ir J. Č., o kiti ieškovai šios teisės neturi, nes nėra juridinio asmens dalyviai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl to, kad UAB „Būsto valda“ prieš 30 dienų nebuvo informuota apie bendrijos įsteigimą, nustatė, kad 2014 m. birželio 2 d. susirinkimas buvo šaukiamas pakartotinai, pirmasis susirinkimas turėjo įvykti 2014 m. gegužės 13 d., namo administratorius UAB „Būsto valda“ apie tai, kad ketinama steigti bendriją, buvo informuotas 2014 m. balandžio 10 d., konstatavo, kad faktą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkai ketina steigti bendriją, UAB „Būsto valda“ žinojo nuo 2014 m. balandžio 10 d. Teismas sprendė, kad neįvykus susirinkimui nesant kvorumo ir šaukiant kitą susirinkimą, vėl būtinai informuoti UAB „Būsto valda“ prieš 30 dienų nėra būtinybės, kadangi manė, jog šis terminas yra skiriamas administratoriui tinkamai pasiruošti dokumentų perdavimui, bei šių dokumentų pateikimui bendrijos steigimo iniciatoriams.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmenų dalyvavusių susirinkime teisės balsuoti, nustatė, kad ieškovai nepagrįstai nurodė, kad sąrašo 5 numeriu pažymėta ir susirinkime dalyvavusi D. P. ir 17 numeriu pažymėta ir susirinkime dalyvavusi R. R. neturėjo teisės balsuoti, ar jų balso neturėjo teisės skaičiuoti kaip pritarimo. Teismas, vadovaudamasis Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 2 ir 3 dalimis, sprendė, kad minėtų butų savininkės, turėdamos po vieną balsą, turėjo teisę balsuoti , todėl laikė, kad susirinkime dalyvavo pakankamas skaičius savininkų, t. y. 28, o butų yra 55. Pažymėjo, kad net ir trūkstant vieno balso, vien dėl šio nežymaus pažeidimo, negalima panaikinti bendrijos įkūrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, paremtas prielaidomis ir samprotavimais, kadangi teismas netinkamai vadovavosi ginčą reguliuojančiomis teisės normomis ir jų įtvirtintais principais, neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir imperatyvų teisinį reguliavimą.
2. Teismas ginčo santykiams taikydamas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas jas interpretavo be jokių aiškių kriterijų, teisminės praktikos ar įstatymų leidėjo išsakytos pozicijos priimant minėtą teisės aktą.
3. Teismas skundžiamame sprendime pateikė savo visiškai neargumentuotą ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstą nuomonę, o jo padarytos išvados prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir protingumo bei teisingumo principams, kadangi apie konkrečią susirinkimo sušaukimo datą administratorius nebuvo informuotas.
4. Teismo skundžiamame sprendime nurodytas teiginys, jog neįvykus susirinkimui nesant kvorumo ir šaukiant kitą susirinkimą vėl būtinai informuoti prieš 30 dienų nėra būtinybės, yra visiškai neteisinga ir neteisėta, kadangi prieštarauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 7 d.
5. Teismas, neaišku kokiais įrodymais remdamasis, skundžiamame sprendime konstatavo, jog balsavus iš 65 savininkų 38 yra pakankamas savininkų skaičius, bendrijos steigėjų susitarimui steigti bendriją, nors ginčo name yra 55 butai.
6. Teismas itin formaliai ir galimai šališkai vertino aplinkybę, kad bendrijos steigėjai nesilaikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. nustatytos steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame tvarkos, kadangi nagrinėjamu atveju už Bendrijos steigimą, pagal steigiamojo susirinkimo protokolą balsavo tik 23 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai iš 55.
7. Teismas skundžiamame sprendime nevertino, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d., kuriame numatytas spendimo dėl bendrijos įsteigimo priėmimas ne visų daugiabučio namo patalpų savininkų balsų dauguma, bet tik susirinkime dalyvaujančių patalpų savininkų balsų dauguma.
8. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl visų ieškovų nurodytų argumentų bei padarė itin grubių teisės taikymo klaidų.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdami su apeliantų teiginiu, kad pagal steigiamojo susirinkimo protokolą balsavo 23 namo savininkai iš 55, kurie nesudarė daugumos dėl ko negalėjo būti įsteigta bendrija, nurodo, kad steigiant bendriją teisės normų reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi iš 2014 m. birželio 2 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1, matyti, kad susirinkime dalyvavo 29 patalpų savininkai, iš kurių 23 balsavo už bendrijos įsteigimą ir tik 5 balsavo prieš, 1 susilaikė, o steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše įrašyta, kad dalyvavo dar ir 6 patalpų bendrasavininkai, todėl laikytina, kad dalyvaujančių buvo 35. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų skaičius – 55 vnt. tačiau savininkų (bendrasavininkų) skaičius didesnis – 65 asmenys, kurie, vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d., balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas turi po vieną balsą, todėl 29 dalyvavusieji susirinkime laikytini daugiau kaip pusė. Be to, 2014 m. birželio 2 d. įvykusiame susirinkime dalyvavęs UAB „Būsto valda“ atstovas (duomenys neskelbtini)namo vadybininkas T. R. patvirtino, kad užteko susirinkusiųjų savininkų ir jų balsų dėl ko bendrija įsteigta.
Atsakovai, nesutikdami su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d. nevertino jog jis prieštarauja CK 4.85 str., nurodo, kad nors nurodyto įstatymo norma yra speciali, reguliuojanti santykius steigiant bendrijas, tačiau CK 4.85 str. 1 d. nurodyta, kad ši norma taikoma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Todėl atsakovai laiko, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d., nes šis įstatymas numato kitokį teisinį reglamentavimą.
Atsakovai, nesutikdami su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevisapusiškai įvertino aplinkybes susijusias su bendraturčių atstovavimu dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, nurodo, kad steigiamajame susirinkime dalyvavusių steigėjų sąraše esantys būtų bendrasavininkų parašai patvirtina, kad jie vieni kitiems neprieštaravo. Pažymėjo, kad visi susirinkime dalyvavusieji buvo registruojami pagal pateiktus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o balsus skaičiavo išrinkta balsų skaičiavimo komisija, todėl apeliantų teiginiai, kad dalis susirinkime dalyvavusių asmenų nebalsavo už bendrijos įsteigimą, niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovai I. S., I. B., I. B., V. A. D., A. R., E. B., L. V., J. P., R. R., J. Č., D. R., A. V., B. V. ir S. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo, prašydami šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų ieškinį patenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Apeliaciniu skundu, nors jame ir nurodyta, kad prašoma panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą, faktiškai, kas matyti iš viso skundo turinio, apeliantai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą, kuriuo atmesti ieškovų reikalavimai pripažinti, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įsteigta neteisėtai, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos steigimo iniciatoriai steigiant Bendriją nesilaikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 6 d. nurodomo imperatyvaus įstatymo reikalavimo, kad jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius apie numatomą steigiamojo susirinkimo datą buvo informuotas tik 2014 m. gegužės 20 d., o steigiamasis susirinkimas įvyko jau 2014 m. birželio 2 d., nors minėtas imperatyvus įstatymo reikalavimas numato būtinybę pranešti administratoriui prieš 30 dienų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi ir ja nustatytas terminas negali būti keičiamas, ne tik, kad nevertino Bendrijos steigėjų veiksmų atitikimo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymui, bet ir pateikė „savo nuomonę“, jog neva tai 30 dienų informavimo terminas apie ketinimą įsteigti bendriją yra skiriamas tikslu, kad administratorius tinkamai pasiruoštų dokumentų perdavimui, kuri akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai bendrijų steigimo taisyklei.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų vertinimu, kad Bendrijos steigėjai pažeidė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 6 d. numatytus imperatyvius reikalavimus pranešti bendrojo naudojimo objektų administratoriui apie numatomą steigiamojo susirinkimo šaukimo datą prieš 30 dienų. Administratorių apie 2014 m. gegužės 13 d. šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą Bendrijos steigėjai informavo daugiau kaip prieš 30 dienų. Šiam susirinkimui neįvykus, Bendrijos steigėjai, kaip tą` nustato Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 7 d., turėjo teisę pakartotinį bendrijos susirinkimą sušaukti ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos. Tokį susirinkimą jie ir sušaukė 2014 m. birželio 2 d. Kadangi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 7 d. leidžia pakartotinį steigiamąjį susirinkimą sušaukti anksčiau nei po 30 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos, akivaizdu, jog šio įstatymo 6 str. 4 d. nuostatos apie būtiną pranešimą bendrojo naudojimo objektų administratoriui prieš 30 dienų iki susirinkimo, sušaukiant pakartotinį bendrijos steigiamąjį susirinkimą, netaikomos. Kad prieš 30 dienų iki pakartotinio bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos nebūtina informuoti bendrojo naudojimo objektų administratorių, matyti ir iš pačios aptariamos teisės normos – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies – turinio. Ši norma nustato bendrijos steigimo iniciatorių pareigą, kai bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Tačiau tokia pareiga, kaip nurodyta toje pačioje normoje, nustatyta tam, kad bendrojo naudojimo patalpų administratorius galėtų per 15 dienų pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ir konstatuoja, kad Bendrijos steigėjai, nustatytu laiku pranešę bendrojo naudojimo patalpų administratoriui apie 2014-05-13 šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ir ne prieš 30 dienų, bet prieš XXX dienų pranešę apie 2014-06-02 šaukiamą pakartotinį steigiamąjį susirinkimą, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 6 d. nuostatų nepažeidė.
Negalima, teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti pagrįstais ir apeliacinio skundo teiginių, jog
apeliantai savo reikalavimus grindė aplinkybe, kad Bendrijos steigiamajame susirinkime nebuvo kvorumo, kadangi keli dalyvavę asmenys neturėjo teisės balsuoti už visą turtinį vienetą kaip tokį, todėl Bendrijos steigiamajame susirinkime nedalyvavo dauguma ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau pirmosios instancijos teismas, neaišku kokiais įrodymais remdamasis, skundžiamame sprendime konstatavo, jog balsavus iš 65 savininkų 38 yra pakankamas savininkų skaičius, bendrijos steigėjų susitarimui.
Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime dėl apeliantų argumento, kad susirinkime nebuvo kvorumo, nurodė, jog jis įvertina Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kad bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (2 d.), kad bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, o balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą, buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą (3 d.), todėl nepagrįstu pripažįsta ieškovų teiginį, kad sąrašo 5 numeriu pažymėta ir susirinkime dalyvavusi D. P. ir 17 numeriu pažymėta ir susirinkime dalyvavusi R. R. neturėjo teisės balsuoti, ar jų balsai neturėjo būti skaičiuojami, taigi „nustatytina, kad susirinkime dalyvavo pakankamas skaičius savininkų, t.y. 28, o butų yra 55“.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2014 m. birželio 2 d. vykęs steigiamasis Bendrijos susirinkimas yra teisėtas, nes jame dalyvavo daugiau kaip pusė visų namo butų savininkų. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir nemotyvavo, kodėl jis pripažįsta, jog susirinkime dalyvavo 28 savininkai iš 55, kada susirinkimo protokole nurodyta, jog dalyvauja 29 savininkai, tačiau, kaip vertina teisėjų kolegija, pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo, įvykusio 2014 m. birželio 2 d., dalyvių sąrašą jame tikrai dalyvavo daugiau kaip pusė namo 55 butų savininkų. Iš šio sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 35 asmenys, kurie yra 30 butų savininkai, t.y. savininkai butų Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 26, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 41, 45, 46, 49 ir 52. Susirinkime dalyvavo po du butų Nr. 4, 6, 12, 20 ir 34 savininkus (bendraturčius), todėl sutinkamai su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime kiekvienas buto savininkas turi po vieną balsą, buvo pagrindas skaičiuoti, kad dalyvauja steigiamajame susirinkime 30 savininkų iš 55. Susirinkimo protokole nurodyta, kad steigiamajame susirinkime dalyvauja 29 butų savininkai, tačiau toks neatitikimas nedaro jokios įtakos susirinkimo teisėtumui, kaip jį apibrėžia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis. Namo butų Nr.22 ir Nr. 40 bendrasavininkės D. P. ir R. R., teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo teisę dalyvauti susirinkime kaip visų tų butų savininkų atstovės. CK 4.85 str. 1 d. nustato, kad sprendžiant dėl bendrų butų savininkų teisių įgyvendinimo, jei butas priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Kad šios bendrasavininkės būtų netinkamai atstovavusios kitus bendraturčius, duomenų byloje nepateikta.
Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat nurodė, jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d., nustato, kad bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami jame dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Ši įstatymo norma šios bylos atžvilgiu yra pritaikyta tik lingvistine prasme, o tokia bendrijų steigimo tvarka sudaro sąlygas situacijai, kai mažuma visų bendraturčių nusprendžia steigti bendriją ir pareikalauja iš daugumos patalpų savininkų perduoti mažumai namo valdymą. Tačiau tiems patiems, t.y. daugiabučio namo patalpų savininkų teisiniams santykiams tiesiogiai taikoma Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo turi būti priimami tik visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi, akivaizdu, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d., numatydamas spendimo dėl bendrijos įsteigimo priėmimą ne visų daugiabučio namo patalpų savininkų balsų dauguma, bet tik susirinkime dalyvaujančių patalpų savininkų balsų dauguma, tačiau šio prieštaravimo skundžiamu sprendimu teismas nevertino.
Teisėjų kolegija pastebi, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jei įstatymuose nenustatyta kitaip. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kaip specialus įstatymas, reglamentuodamas Bendrijos steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų tokiame susirinkime priėmimo tvarką, nustatė, kad bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma (3 straipsnis). Todėl apeliantų teiginiai, kad Bendrija, už jos įsteigimą balsavus 23 savininkams iš 55 yra įsteigta neteisėtai, nepagrįsti.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė nepagrįstą sprendimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą, kuriuo atmesti ieškovų reikalavimai, naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų nepriteistinas ieškovų už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.