- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-662-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-730-155/2010 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo sutarties nesąžiningų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo A. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. J. 2009-10-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1. Pripažinti negaliojančiu AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2008-05-21 redakcija, galioja nuo 2008-06-15) II dalies 4.1.6 p. nuo draudimo sutarties, draudimo liudijimas Nr. 114478784, sudarymo;
2. Priteisti 61650 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo nepagrįsto atsisakymo (2009-05-07 rašto Nr. 932048) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1850 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-18 ieškovas L. J. su atsakovu AB „Lietuvos draudimas sudarė transporto priemonių draudimo sutartį ir apdraudė jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW X 5, 3.0 d., v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonės (kasko) draudimu. Draudimo liudijimas Nr. 114478784 patvirtina, kad transporto priemonė apdrausta visų rizikų, įskaitant vagystę, draudimu, apdrausto automobilio draudimo suma 68500 Lt, numatyta išskaita 10 proc., draudimo galiojimo laikotarpis prasideda 2008-07-25 ir baigiasi 2009-07-24. Automobilis, nurodytas draudimo liudijime, apdraustas transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2008-05-21 redakcija, galioja nuo 2008-06-15) sąlygomis. 2009-04-26 naktį, adresu Varpų g. 12, Klaipėda, buvo pavogtas ieškovui priklausantis ir pas atsakovą apdraustas automobilis BMW X 5, 3.0 d., v/n (duomenys neskelbtini) Tretysis asmuo A. J., kuris įvykio metu eksploatavo apdraustą transporto priemonę, apie įvykį nustatyta tvarka pranešė policijai ir draudikui, tačiau 2009-05-07 raštu Nr. 932048 draudikas informavo draudėją, kad priimtas sprendimas - atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tarp draudėjo ir draudiko vyko susirašinėjimas, tačiau draudiko sprendimas liko nepasikeitęs. Atsakovas nurodo, kad 2009-04-28 buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus, kad transporto priemonės registracijos liudijimas buvo paliktas automobilyje. Atsakovas remiasi taisyklių II dalies 12.1 p., kuris numato, kad draudikas turi teisę nemokėti ar mažinti išmoką, jei apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai įvykdė Taisyklėse nustatytas pareigas. Taisyklių II d. 9.2.5 p. numato, kad draudėjas privalo perduoti draudikui transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo instancijoje per 3 darbo dienas nuo draudiko reikalavimo gavimo. Ieškovas teigia, kad draudikas nepateikė draudėjui nurodyto reikalavimo, todėl draudėjas negalėjo pažeisti šio Taisyklių punkto. Registracijos liudijimo palikimas automobilyje neturėjo įtakos draudiminio įvykio atsiradimui. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Pačią vagystę sąlygojo kitos priežastys, tokios kaip automobilio paklausumas, automobilis būtų pavogtas, kaip palikus registracijos liudijimą automobilyje, taip ir nepalikus. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo, t.y. būtent draudikui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, leidžiančias atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, tačiau draudikas tokių įrodymų nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-11-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006), aiškindamas draudimo sutartis, yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies parengtas standartines sąlygas. Taisyklių II d. 4.1.6 p. numato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, kai transporto priemonė buvo pavogta palikus atidarytus langus, neužrakintas duris, neveikiant apsaugos nuo vagysčių priemonėms ar palikus joje jos registracijos dokumentus, raktelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą, imobilizatoriaus raktus. Nagrinėjamu atveju draudėjo atsakomybė nesiejama su jo veiksmų rezultatų, t.y. draudikui sudaroma galimybė be pakankamo teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas teigia, jog Taisyklių II d. 12.1 p, 9.2.5 p. netaikytini, kadangi draudikas nepateikė draudikui reikalavimo per 3 darbo dienas nuo draudiko reikalavimo davimo pateikti transporto priemonės registracijos liudijimo, kita vertus draudikas, atsiakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, neatsižvelgė į draudėjo kaltę (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.188 str., 6.247 str., 6.987 str., Draudimo įstatymas).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Taisyklių II d. 4.1.6 p. įtvirtinta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai transporto priemonė pavagiama palikus atidarytus langus, neužrakintas duris, neveikiant apsaugos nuo vagysčių priemonėms ar palikus joje registravimo dokumentus, raktelius, registravimo dokumentus, raktelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą, imobilizatoriaus raktus. Ieškovo argumentas, kad ši nuostata yra nesąžininga, yra visiškai formalus ir nereikšmingas, kadangi tretysis asmuo A. J., pranešdamas AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį, nurodė, kad dokumentų neturi, be to ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija informavo, jog transporto priemonės registracijos dokumentai buvo palikti automobilyje. Pareiga vagystės atveju pateikti transporto priemonės registracijos dokumentus yra glaudžiai susijusi su kita Taisyklių nuostata - nedraudžiamuoju įvykiu, kuris numatytas Taisyklių II d. 4.1.6 p. kai transporto priemonė pavagiama, palikus joje jos registravimo dokumentus. Ginčijamos Taisyklių nuostatos nėra formalios, jų įtraukimas į draudimo sutarties sąlygas yra logiškas, pagrįstas ir turi esminės įtakos draudimo rizikai bei nuostolių dydžiui, todėl šios taisyklių sąlygos negali būti laikomos nesąžiningomis. Draudiko teisė draudimo sutartyje nustatyti nedraudžiamuosius įvykius ir apibrėžti draudžiamojo įvykio ribas, neprisiimti tam tikros rizikos yra įtvirtinta LR CK 6.987 str. 1 d. Atsakovas pabrėžia, kad ieškinio suma yra nepagrįsta ir apskaičiuota, nesilaikant Taisyklių sąlygų. Taisyklių II d. 6.1 p. nustatyta, kad draudimo suma lygi transporto priemonės rinkos vertei. 2008-07-25 sudarant draudimo sutartį, vidutinę analogiško automobilio vertė buvo nustatyta, remiantis oficialiu VšĮ „Emprekis“ leidiniu Autotransportų kainos Lietuvoje. Skelbiama vidutinė tokio automobilio vertė draudimo sutarties sudarymo momentu buvo 68500 Lt. Su ieškovu draudimo sutartyje sąlyga „draudimas nauja verte“ nebuvo numatyta, todėl nuostolio dydis turi būti nustatytas pagal minėtą šaltinį. Taisyklių II d. 11.1.6 p. numatyta, kad draudžiamojo įvykio vagystės atveju apskaičiuota draudimo išmoka, t.y. 48400 Lt išmoka mažinama procentinės išskaitos suma (10 proc., t.y. 4840 Lt), t.y. draudimo išmoka sudarytų ne 61650 Lt, o 43560 Lt (LR CK 6.987 str. 1 d.).
Tretysis asmuo A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-06-30 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 46237,50 Lt draudimo išmokos, 1387,13 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009-10-12 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo L. J. naudai. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė draudėjui L. J. įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjas L. J. tyčia paliko automobilyje transporto priemonės registravimo liudijimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinama versija, tačiau nepasitvirtino, kad pranešimas apie automobilio pagrobimą melagingas. Po vagystės draudėjas L. J. veikė atsakingai, nedelsiant kreipėsi į policiją, taip pat laiku apie įvykį pranešė draudikui. Transporto priemonių draudimo sutartis, kurios viena šalis yra fizinis asmuo, yra ir vartojimo sutartis (LR CK 1.39 str. 1 d.). Vartotojas - silpnesnė sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas, todėl įstatymuose nustatyta stipresnė vartotojo interesų apsauga. Pagal LR CK 6.188 str. 1 d. vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Tam, kad sutarties sąlyga būtų pripažinta nesąžininga, būtinos tokios sąlygos: pirma, sutarties sąlyga turi būti standartinė, o ne individualiai aptarta (LR CK 6.188 str. 4 d.), antra, standartinė sutarties sąlyga turi atitikti LR CK 6.188 str. 2 d., 5 d. nurodytus kriterijus - ginčijama draudimo sutarties sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Siekiant nustatyti, ar sutarties sąlygos yra nesąžiningos, sutartį būtina aiškinti atsižvelgiant į vartotojo interesus ir jo naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas draudimo sutartis, yra konstatavęs (2006-11-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006), kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). Iš to seka, kad ginčijama Taisyklių sąlyga atitinka pirmą sąlygą - ginčijama sutarties sąlyga yra standartinė. Įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad vartojimo sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, kol nėra įrodyta priešingai. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka paslaugų tiekėjui, t.y. draudikas privalo įrodyti, kad tas sąlygas aptarė su vartotoju individualiai, todėl jos negali būti pripažintos nesąžiningomis. Taip pat ginčijamas Taisyklių II dalies 4.1.6 punktas atitinka antrąją sąlygą, kad ginčijama sutarties sąlyga turi atitikti LR CK 6.188 str. 2 d., 5 d. nurodytus kriterijus. Taisyklių II dalies 4.1.6 punktas atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p. nesąžiningos vartojimo sutarties kriterijų - ginčijama draudimo sutarties sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taisyklių II d. 4.1.6 p. numato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, kai transporto priemonė buvo pavogta (išskyrus vagystę plėšimo būdu) palikus atidarytus langus, neužrakintas duris, neveikiant apsaugos nuo vagysčių priemonėms ar palikus joje jos registracijos dokumentus, raktelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą, imobilizatoriaus raktus. Teismas nustatė, kad atsakovas neįgijo teisės nemokėti ieškovui draudimo išmokos dėl Taisyklių II d. 4.1.6 p. reikalavimų nesilaikymo Teismas pripažino, kad tokia sąlyga prieštarauja sąžiningumo kriterijams, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, vartotojo teises, yra vienašališka, akivaizdžiai naudinga tik jas parengusiai šaliai, kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Ginčo punktu nustatytas civilinės atsakomybės taikymas, neatsižvelgiant, ar draudėjo neteisėtas veikimas sąlygojo neigiamas pasekmes. Ginčo šalių draudimo sutartis sudaryta tinkamai, draudimo įmoka sumokėta, draudiminis įvykis įvyko galiojant draudimo sutarčiai, draudėjas prievoles, susijusias su draudiminiu įvykiu, įvykdė (LR CK 6.987 straipsnis). Ieškovo apdrausto automobilio draudimo suma yra 68500 Lt. Draudimo sutartimi šalys nustatė du draudimo sąlygų variantus: 1) draudimą išskaitant nusidėvėjimą ir 2) draudimą nekintama draudimo suma. Priešingai, negu atsakovo atsiliepime nurodyta, draudimo liudijime esanti atžyma apie draudimo sąlygų variantus nenurodo, kad ginčo šalys sulygo dėl draudimo nauja verte. Prie tokios sąlygos atžymos esančios draudimo liudijime sutartos žymos liudijime nėra (b.l. 18). Todėl nustatoma, kad ginčo šalys sulygo dėl 68500 Lt draudimo sumos su procentine 10 procentų išskaita. Dėl pavogto automobilio draudimo suma yra (68500-6850) 61650,00 Lt. teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ginčo šalių nurodytomis skaičiuotėmis apskaičiuoti draudimo išmoką, nes abiejų šalių pateikti įrodymai nepatikimi ir vertinami kritiškai (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.188 str., 6.193 str., 6.247 str., 6.987 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skindą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad Taisyklių II d. 4.1.6 p. įtvirtinta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai transporto priemonė pavagiama palikus joje registravimo dokumentus. Draudikas, vadovaujantis LR CK 6.987 str. 1 d. turi teisę nustatyti ir apibrėžti įvykius, dėl kurių atsitikimo draudikas nepriima rizikos, tokie įvykiai vadinami nedraudžiamaisiais. Priešingai, negu sankcijų už draudimo sutarties pažeidimą taikymas, nedraudžiamasis įvykis reiškia neapdraustą riziką, nepriklausomai nuo to, ar aplinkybė, daranti įvykį nedraudžiamuoju yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pačiu įvykiu ar ne. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad pavogtoje transporto priemonėje palikti jos registravimo dokumentai sudaro palankias sąlygas atsirasti žalai, leidžia pagrobėjui sudaryti klaidinantį teisėto valdymo vaizdą, disponuoti automobiliu, jį paslėpti, parduoti ar kitaip apsunkinti automobilio paiešką. Apeliantui neaišku, kodėl teismas nusprendė, jog automobilis būtų pavogtas, jei dokumentai jame nebūtų palikti. Automobilio užrakinimas nesutrukdė vagystei, tuo tarpu kiekvienam suprantama, kad turint automobilio dokumentus, net ir sustabdžius policijos pareigūnams, nekiltų įtarimų, kad automobilis gali būti valdomas neteisėtai. Pavogus automobilį, draudikas nebetenka galimybės nustatyti, ar automobilio registravimo dokumentai buvo palikti dėl neatsargumo ar dėl tyčios, t.y. ar dokumentai nebuvo perduoti tretiesiems asmenims paties vairuotojo. Su ieškovu sudarytoje draudimo sutartyje sąlyga „draudimas nauja verte“ nebuvo numatyta. Taisyklių II d. 10.2.1 p. įtvirtinta, kad transporto priemonės sunaikinimo ar vagystės atveju nuostoliu laikoma visa draudimo suma tik tais atvejais, kad transporto priemonė apdrausta pasirinkus sąlygą „draudimas nauja verte“, likusiais atvejais nuostoliu laikoma transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną. 2009-04-26 atsitikus įvykiui, apdrausto automobilio vertė Lietuvoje buvo 48400 Lt. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nenurodė, kodėl jis AB „Lietuvos draudimas“ pateiktus įrodymus laiko nepatikimais.
Atsiliepimas
Ieškovas L. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad Taisyklių II d. 4.1.6 p. yra nukreiptas ne į nedraudžiamųjų įvykių išvardijimą, bet į apdraustos transporto priemonės vagystės būdą ir nustatė, kad nedraudžiamuoju atveju laikomas įvykis, kuomet vagystę sąlygojo registracijos dokumentų palikimas. Minėta nuostata turėjo būti pripažinta negaliojančia kaip sąžiningumo kriterijams prieštaraujanti vartojimo sąlyga. Transporto priemonių draudimo sutartis, kurios viena šalis yra fizinis asmuo, yra ir vartojimo sutartis. Vartotojas – silpnesnė sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog draudimo sutartis yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies parengtas standartines sąlygas. Iš to seka, kad minėta Taisyklių sąlyga yra standartinė. Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. numato, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (LR CK 6.188 str., 6.247 str., Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., 7 d.).
Tretysis asmuo A. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Draudiko teisė tam tikros rūšies draudimo sutartyje, kurios sudėtine dalimi yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudiminius įvykius kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Teisinis pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudiminio įvykio buvimą. Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudiminio įvykio požymių, taip pat ir sutartyje iš anksto išvardyti nedraudiminiai įvykiai, nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas draudiminę riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais.
Atsakovo Taisyklių II d. 4.1.6 p. įtvirtinta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai transporto priemonė pavagiama palikus joje registravimo dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudikas pagal LR CK 6.987 str. 1 d. turi teisę nustatyti ir apibrėžti įvykius, dėl kurių atsitikimo draudikas nepriima rizikos, tokie įvykiai vadinami nedraudžiamaisiais, nes nedraudžiamasis įvykis reiškia neapdraustą riziką, nepriklausomai nuo to, ar aplinkybė, daranti įvykį nedraudžiamuoju yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pačiu įvykiu ar ne.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2008-05-21 redakcija, galioja nuo 2008-06-15) II dalies 4.1.6 p. nuo draudimo sutarties, draudimo liudijimas Nr. 114478784, sudarymo, nes jos atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nepažeidžia vartotojo teisių ir teisėtų interesų bei atitinka LR CK 1..5 str. 6.188 str., 6.987 str., Draudimo įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vidutinis vartotojas, valdydamas rinkoje patrauklią transporto priemonę BMW X 5, 3.0 d., turi būti apdairus, rūpestingas ir nepalikti transporto priemonės viduje jos registravimo liudijimo, tuo užsitikrindamas savo interesų apsaugą ir gynybą, nes minėto dokumento palikimas automobilyje palengvina transporto priemonės pagrobėjui disponavimą pavogtu turtu ir sudaro teisinį pagrindą draudimo bendrovei nemokėti draudiminės išmokos.
Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties ginčijama sąlyga dėl nedraudiminio įvykio negali būti laikomos netikėta (siurprizine) draudėjui, nes dėl nedraudiminių įvykių šalys susitarė, šių įvykių sąrašas buvo aiškiai atskleistas draudimo taisyklėse (CK 6.186 straipsnio 1 dalis). Registracijos dokumentų palikimas automobilyje jo vagystės atveju yra vienareikšmiškai suprantama nedraudiminio įvykio sąlyga, dėl to sutartyje sutikdamas su tokia sąlyga draudėjas negalėjo protingai tikėtis, kad ši sąlyga nebus taikoma. Nurodytas nedraudiminio įvykio atvejis suformuluotas taip, kad byloje nekelia abejonių dėl šio atvejo aiškinimo, nes Draudimo taisyklių II dalies 4.1.6. punkte nurodytas registravimo dokumentų palikimas transporto priemonėje kaip aplinkybė, lemianti nedraudiminį įvykį, taikytina tik tada, kai transporto priemonė, kurioje paliktas jos registravimo liudijimas, yra prarandama dėl vagystės.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas” įsipareigojimų vykdymo pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas ir ieškovo L. J. 2008-07-18 sudarytą transporto priemonių draudimo liudijimą (b.l. 8-9) dėl transporto priemonės BMW X 5, 3.0 d., v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonės (kasko) draudimo.
Draudimo sutarties galiojimo metu įvykus šio automobilio vagystei draudimo išmoką atsakovas atsisakė išmokėti, motyvuodamas tuo, kad vagystės metu automobilyje buvo palikti registracijos dokumentai, o tokia aplinkybė pagal draudimo taisyklių 4.1.6 punktą pripažįstama nedraudiminiu įvykiu. Bylos šalys apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė argumentus dėl galimybės taikyti nurodytą draudimo sutarties sąlygą dėl nedraudiminių įvykių.
Teisėjų kolegija vertina, ar atsakovas, kaip draudikas, pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2009-04-28 rašte (b.l. 37) ir 2009-05-11 rašte (b.l. 17) yra konstatuota, kad transporto priemonės BMW X 5, 3.0 d., v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas buvo paliktas automobilyje ir buvo pavogtas kartu su automobiliu. Šie rašytiniai įrodymai priskirtini prie oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią, todėl teisėjų kolegija jais remiasi, nes neturi teisinio pagrindo abejoti (CPK 197 str.). Pažymėtina, kad transporto priemonės liudijimo palikimą pavogtame automobilyje neginčija tretysis asmuo A. J., kuris po automobilio vagystės turėjo automobilio raktelius ir imobilaizerius (b.l. 11-12, 53,54). Tai, kad transporto priemonės liudijimas buvo paliktas pavogtame automobilyje, patvirtina pakartotinai 2010-03-25 išduotas minėtos transporto priemonės registracijos liudijimas (b.l.74- 75, 77).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pavogtoje transporto priemonėje palikti jos registravimo dokumentai sudaro palankias sąlygas atsirasti žalai, leidžia pagrobėjui sudaryti klaidinantį teisėto valdymo vaizdą, disponuoti automobiliu, jį paslėpti, parduoti ar kitaip apsunkinti automobilio paiešką. Ta aplinkybė, kad automobilis būtų pavogtas, jei dokumentai jame nebūtų palikti, nesudaro teisinio pagrindo priteisti ieškovui draudimo išmoką, nes tretysis asmuo, palikdamas transporto priemonės registravimo liudijimą automobilyje, kuris buvo pavogtas, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėjamu atveju išmokėti draudiminę išmoką.
Visuotinai suprantama aplinkybė, kad, pavogus automobilį su jame esančiu transporto priemonės registracijos liudijimu, net ir sustabdžius policijos pareigūnams, nekiltų įtarimų, kad automobilis gali būti valdomas neteisėtai. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės registracijos liudijimą palikus pavogtame automobilyje, draudikas nebetenka galimybės nustatyti, ar automobilio registravimo dokumentai buvo palikti dėl neatsargumo ar dėl tyčios, t.y. ar dokumentai nebuvo perduoti tretiesiems asmenims, bei vykdyti pavogto turto paiešką. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006 (VšĮ Įstros aerodromas v.UAB „BTA draudimas“), 2007-12-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007(AB „Lietuvos draudimas“ v.UAB „Riviva“, KB „Alytaus prekyba“) išaiškinimais, nes bylos nėra analogiškos ir jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2008-05-21 redakcija, galioja nuo 2008-06-15) II dalies 4.1.6 p. nuo draudimo sutarties, draudimo liudijimas Nr. 114478784, sudarymo ir priteisti 61650 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo 2009-05-07 rašto Nr. 932048 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.1014 str. 1 d., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus ieškinį, ieškovas turi atlyginti atsakovui 1387 Lt žyminio mokesčio išlaidas (b.l. 97) už apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo: 19,80 Lt (b.l. 1) - pirmosios instancijos teisme ir 8,70 Lt (b.l. 110) - apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš L. J. 1387,12 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Priteisti iš L. J. 19,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.