- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- eI-1896-643/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vekstrus“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vekstrus“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Vekstrus“ (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018-01-11 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-106.
Pareiškėjas nurodo, kad VMI 2018-01-11 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-106 (toliau - Turto arešto aktas) areštavo pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį turtą: transporto priemonę Toyota Auris (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę IVECO 29L10 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Renauld Master (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Nissan Almera (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negyvenamąją patalpą - administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), transporto priemonę Hyundai Santa Fe (valst. Nr. HOG211), transporto priemonę Ford Transit FT300 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Peugeot Boxer (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – areštuoto turto vertė 51200,00 Eur. Atsakovas turto arešto akte nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Panevėžio AVMI) Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyrius pagal 2017-12-28 pavedimą tikrinti Nr. FR0773-2211 atlieka pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu papildomai numatoma priskaičiuoti 177 274 Eur pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.
Pareiškėjas turto arešto aktą laiko nepagrįstu. Nurodo, kad VMI nėra pradėjusi mokestinio patikrinimo procedūros, t. y. nėra surašyti jokie preliminarūs patikrinimo aktai ar išvados, kurios galimai konstatuotų galimus mokestinius pažeidimus. VMI nepagrįstai priėmė turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas Bendrovės turtas, kadangi įstatymas nesuteikia teisės nenustačius pažeidimų taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą. VMI nėra įsitikinusi galimo pažeidimo mastu ir nurodo, kad galimai gali būti priskaičiuoti 177 274 Eur pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Be to, VMI nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų ar leistų daryti prielaidą, kad Bendrovė vengs ar sieks išvengti išieškojimo iš jos turimo turto, t. y. kad sieks turtą paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Bendrovė dėl savo nuosavybės teise valdomo turto nesudarinėja pirkimo – pardavimo ar dovanojimo sandorių, minėtų aplinkybių ir neįrodo VMI, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo taikyti turto areštą Bendrovės turtui. VMI priimtas turto arešto aktas yra nepagrįstas, apsunkinantis Bendrovės finansinę padėtį ir teisę laisvai disponuoti savo turimu turtu.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad VMI Turto arešto aktą surašė gavusi Panevėžio AVMI 2018-01-08 raštą Nr. (36.3 E JAPS)-6K-44. Šiame rašte buvo nurodyta, kad pagal 2017-12-28 pavedimą tikrinti Nr. (42.59) FR0773-2634 atliekamas UAB „Vekstrus“ mokestinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad papildomai numatoma priskaičiuoti 177 274,00 Eur pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VMI nėra pradėjusi mokestinės patikrinimo procedūros. UAB „Vekstrus“ mokestinis patikrinimas vyksta nuo 2017-12-28. Tai, kad surašant Turto arešto aktą nebuvo surašytas patikrinimo aktas ar kita išvada, nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės areštuoti mokesčių mokėtojo turto patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu. Surašant šioje administracinėje byloje ginčijamą Turto arešto aktą, buvo daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Įvertinus, kad mokestinio patikrinimo metu yra nustatyti galimi mokesčių įstatymų pažeidimai, atsižvelgiant į numatomą papildomai apskaičiuoti sumą 177 274,00 Eur bei tai, jog yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, buvo priimtas sprendimas taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą.
Turto arešto akte yra aiškiai nurodyta, kuo remiantis VMI konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog Bendrovė savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką, t. y. mokestinio patikrinimo metu nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, o patikrinimo metu numatoma apskaičiuota suma (177 274,00 Eur) nėra mažareikšmė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (pvz: 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-985/2013, 2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014 ir kt.). Taigi darytina išvada, jog būtent šių kumuliatyvių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.
Pažymėtina, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz: 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Taigi MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (LVAT 2008-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz: 2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012, kt.).
Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į galimai priskaičiuotiną pakankamai didelę 177 274 Eur mokesčių (be delspinigių ir baudų) sumą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes turto arešto taikymo metu egzistavo pagrįsta rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą galėjo paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Todėl, netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčius ir su jais susijusias sumas, galėjo būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Taigi, egzistavo ir antroji įstatyminė prielaida turto arešto taikymui – pagrįsta turto netekimo rizika.
Nagrinėjamo ginčo apimtyje nėra pagrindo svarstyti turto arešto sukelto pareiškėjo finansinės padėties, nes pareiškėjas šioje byloje ginčija turto arešto sprendimo pagrįstumą, o ne turto arešto sukeltas pasekmes, dėl kurių jis galėjo teikti prašymą mokesčių administratoriui dėl tokių pasekmių galimo išvengimo, švelninant turtinių teisių suvaržymus ar juos pakeičiant, o vėliau, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, skųsti jį teismui. Tokios pozicijos minėtu klausimu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz: LVAT 2015-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-261/2015).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl VMI 2018-013-11 turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-106 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pažymėtina ir į tai, kad teismo sprendimo panaikinti ginčijamą administracinį aktą prasmė yra grąžinti pareiškėją į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu ginčijamo akto nebūtų. Atsižvelgiant į tai, kad pats mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu nenustatęs mokesčių įstatymų pažeidimų bei nepriskaičiavęs papildomų mokesčių, t.y. išnykus MAĮ 101 straipsnio 4 dalies pagrindams, ginčijamą Turto arešto aktą panaikino. Todėl teismo sprendimas, netgi ir skundo tenkinimo ir Turto arešto akto panaikinimo atveju, neįtakotų pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl laikytina, kad šioje byloje ginčijamas aktas nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o tai taip pat yra pagrindas skundą atmesti.
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vekstrus“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.