Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas

- 2013-08-28 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-12-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį (2 epizodai) – 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda.

- 2014-04-01 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-06-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 43 MGL (5590 Lt) dydžio bauda.

- 2017-01-18 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 8, 9, 10 punktai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiąja L. T. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuosprendis neįsiteisėjęs).

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. buvo kaltinamas tuo, jog V. K., kurio atžvilgiu 2017 m. sausio 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo bauginimo L. T. naudojant psichinę prievartą, nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 10 d., siekdamas įbauginti, sistemingai naudojo psichinę prievartą prie L. T., o būtent:

2017 m. kovo 6 d. vakare, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti L. T., stovėdamas ant šaligatvio, prie vartelių, iš sniego gniūžčių, metė penkis kartus į L. T. gyvenamojo namo langą, taip sukėlė jai baimę.

Po to, 2017 m. kovo 7 d., iki 6 val. 17 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti L. T., pateko į jos privačią valdą, tai yra į L. T. gyvenamojo namo kiemą, kur prie vartų ir gyvenamojo namo durų, išpylė šiukšles, taip sukėlė jai baimę.

Po to, 2017 m. kovo 10 d. vakare, apie 19 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti L. T., pateko į jos privačią valdą, tai yra į L. T. gyvenamojo namo kiemą, kur priėjęs prie gyvenamojo namo durų, į jas paskambino, beldė ir pabėgo, taip sukėlė jai baimę.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2017 m. kovo 6 d. pripažįsta, kad metė vieną kartą sniego gniūžtę į tą L. T. langą, kur stovi jos siuvimo mašina. Norėjo, kad pastaroji mažiau gulėtų lovoje su kitu vyriškiu. Nuo L. T. namų jis gyvena apie 100-120 m. atstumu. Nukentėjusioji jį psichiškai veikia, nes jei praeina pro L. T. namus, pavyzdžiui į parduotuvę, tai pastaroji tuoj rašo pareiškimus policijai. Dėl išpiltų šiukšlių prie L. T. namo durų paaiškino, jog, kai jis ateidinėdavo pas nukentėjusiąją, tai toji išeinant liepdavo išnešti šiukšles, o dabartiniam savo vyriškiui to daryti neliepia, todėl jis L. T. grąžino šiukšles, ką buvo išnešęs. Šiukšles papylė 2017 m. kovo 7 d., apie 7.05 val.. Šiukšles atnešė iš konteinerio. Tai padarė iš pykčio. Kadangi L. T. dar prieš 2017 m. kovo 10 d. buvo parašiusi ant jo pareiškimą policijai, todėl 2017 m. kovo 10 d. jis nusprendė nueiti pas L. T. pasikalbėti ir susitaikyti, kad baigtųsi tarp jų nuolatiniai nesutarimai. Paskambino į L. T. gyvenamojo namo duris ir suprato, kad daro negerai, nes kai L. T. atidarys duris, bus jau fizinis kontaktas ir toji vėl parašys policijai pareiškimą. Tada jis ir pabėgo. Jis ne kartą L. T. yra pagavęs bendraujant su kitais vyriškiais, niekada nėra rankos prieš ją pakėlęs, o dabar L. T. jo bijo. Jis nenorėjo įbauginti nukentėjusiosios. Pas nukentėjusiąją į namo vidų patekęs, nebuvo ir jokio fizinio kontakto su nukentėjusiąja. Be to, parodė, jog dėl šiukšlių išpylimo yra nubaustas administracine tvarka 15 eurų bauda.

Nukentėjusioji L. T. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, nes prieš 20 metų kažkokį laikotarpį kartu gyveno. Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo terorizavimas. Pas ją dažnai atvažiuoja sūnus, nes viena bijo būti. Sėdi užsirakinusi namuose. Nurodo, kad kaltinamasis ją daug kartų yra sumušęs. 2017 m. kovo 6 d., apie 21 val., buvo kartu su sūnumi jos namuose Nepriklausomybės g. 9, Šilalės m. Išgirdo, kaip V. K. paleido į langą penkis kartus sniego gniūžtes. Per langą matė, kad mėto V. K.. Ji labai išsigando. Tai vyksta pastoviai, net pareiškimų jau nerašydavo. 2017 m. kovo 7 d. ji atsikėlė ryte ir pro langą pamatė prie vartų šiukšlių krūvą. Norėjo atidaryti duris, prie durų irgi buvo šiukšlių, todėl išėjo pro kitas duris. Nematė, kas pylė šiukšles, bet spėja, kad tai V. K.. Niekas daugiau taip negali elgtis. 2017 m. kovo 10 d. buvo kartu su sūnumi, kai apie 19.28 val. paskambino į duris. Ji ėjo link durų, dar pabeldė į duris. Sūnus pro langą pamatė, kaip V. K. nubėgo ir išlipo per tvorą. Ji bijo būti namuose, jai rankos dreba, negali niekur išeiti, nes bijo, jaučia įtampą. V. K. kiekvieną dieną ją stebi, seka.

Liudytojas A. T. parodė, jog yra nukentėjusiosios sūnus, o kaltinamąjį V. K. pažįsta, nes pastarasis prieš daug metų yra gyvenęs su jo mama L. T.. 2017 m. kovo 6 d., apie 20 val., atėjo pas mamą, o apie 21 val. matė, kaip kaltinamasis mėtė sniego gniūžtes į langą. Metė 5 kartus. 2017 m. kovo 7 d. jam paskambino mama. Jis atvyko ir pamatė prie vartų ir prie durų šiukšlių krūvas. Po ko 2017 m. kovo 10 d. jam būnant pas mamą, kažkas paskambino į duris. Mama nuėjo prie durų, o jis per langą pamatė nubėgantį kaltinamąjį V. K.. Jis gyvena ne kartu su mama, bet dažnai važiuoja pas ją, dažnai ir permiega. Mama pastoviai verkia, bijo, rankos dreba. Buvo mamai V. K. ir grasinęs, o dabar naudoja prieš mamą psichologinį smurtą.

Administracinio nusižengimo protokolu Nr. 93ANPAN-89399280-17 nustatyta, jog 2017 m. kovo 8 d. V. K. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, jog 2017 m. kovo 6 d., apie 20.30 val., tyčia iš sniego gniūžtės metė į L. T. namo lango stiklą. Taip pat 2017 m. kovo 7 d., apie 07.05 val., V. K. tyčia iš chuliganiškų paskatų prie L. T. namo durų ir prie tvoros pripylė šiukšlių. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje. Paskirta 15 Eur bauda, kurią turi sumokėti iki 2017 m. kovo 29 d. (b. l. 36-37).

Kaltinamajam V. K. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo žmogaus terorizavimo, panaudojant psichinę prievartą. Nusikalstama veika kvalifikuota kaip tęstinė ir susideda iš trijų dalių.

Baudžiamojoje byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog V. K. dėl to, jog 2017 m. kovo 6 d. vakare, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), iš sniego gniūžčių, metė penkis kartus į L. T. gyvenamojo namo langą bei dėl to, kad 2017 m. kovo 7 d., iki 6 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), prie L. T. gyvenamojo namo vartų ir gyvenamojo namo durų, išpylė šiukšles, 2017 m. kovo 8 d. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jam yra paskirta 15 Eur dydžio bauda.

Baudžiamojoje teisėje galioja non bis in idem principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šios nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Europos Žmogaus teisių teisingumo teismo praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-788-2016). Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).Taigi draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinė nutartis Nr. 2K-219-693/2016).

Iš bylos duomenų matyti, kad apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį į policiją nukentėjusioji L. T. pareiškimu kreipėsi 2017 m. kovo 7 d. Pareiškime nurodyta, jog 2017 m. kovo 6 d. apie 21 val. nukentėjusiajai būnant namuose Nepriklausomybės g. 9, Šilalėje, pajuto, jog kažkas į langą metė sniego gniūžtę. Be to, pareiškime nurodyta, jog 2017 m. kovo 7 d. apie 6.30 val. pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad prie namo kiemo vartų yra primėtyta šiukšlių. Mano, jog tai padarė V. K.. Iš byloje esančio V. K. paaiškinimo matyti, jog pastarasis neneigia padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus. Dėl šio įvykio V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir paskirta 15 Eur bauda. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad jos yra labai panašios ir neatskiriamai susijusios tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta su V. K. administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to nebuvo pagrindo dėl šių įvykių pradėti baudžiamąjį procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Todėl šiose dalyse vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, V. K. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama.

Trečioje dalyje V. K. buvo kaltinamas tuo, jog 2017 m. kovo 10 d. vakare, apie 19 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti L. T., pateko į jos privačią valdą, tai yra į L. T. gyvenamojo namo kiemą, kur priėjęs prie gyvenamojo namo durų, į jas paskambino, beldė ir pabėgo, taip sukėlė jai baimę.

BK 145 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Kasacinio teismo praktikoje BK 145 str. 2 d. numatytas grasinimus kvalifikuojantis požymis – jų sistemingumas apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, pasireiškiantis grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tokie veiksmai visuomet turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015, 2K-542/2011).

Taigi būtina nustatyti veiksmų sistematingumą (tęstinumą). Pagal pareikštą kaltinimą veiksmų sistematingumas ir tęstinumas nurodomas ir siejamas su buvusiais nukentėjusios ir kaltinamojo tarpusavio santykiais. Kaltinamasis V. K. neneigė, jog 2017 m. kovo 10 d. buvo atėjęs prie nukentėjusiosios L. T. gyvenamojo namo durų. Nurodė, jog atėjo todėl, kad nusprendė pasikalbėti ir susitaikyti, kad baigtųsi tarp jų nuolatiniai nesutarimai. Tačiau paskambinęs į gyvenamojo namo duris suprato, kad daro negerai, nes kai L. T. atidarys duris, bus jau fizinis kontaktas, todėl pabėgo. Nukentėjusioji L. T. parodė, jog bijo kaltinamojo V. K. jau ilgą laiką, nes pastarasis ją seka, persekioja, dėl to ji negalinti ramiai gyventi. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. T..

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad V. K. vienkartinis bauginimas veiksmu – paskambinu, pabeldimu į duris ir pabėgimu, nebuvo realūs ir nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamo pagrindo bijoti dėl šio asmens ketinimų, nes jis realių veiksmų neatliko ir nesiekė atlikti, t. y. iš tikrųjų jis nesiekė įbauginti nukentėjusiąją. Kaltinamojo veiksmai nors ir galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau jo veiksmai neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.

Tokiu būdu V. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. sudėties, todėl jis išteisinamas ( BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. ).

2017 m. kovo 24 d. kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-03-23 pateikė pažymą Nr. NTP-7-3579, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 34,74 Eur. Po to pateikė patikslintą pažymą Nr. NTP-7-4042, iš kurios matyti, jog antrinės teisės pagalbos išlaidų suma yra 156,52 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Be to, šioje byloje kaltinamojo V. K. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 297–299, 301-302, 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304-308 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

V.K.išteisinti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinį įrodymą – CD kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš V. K. valstybės naudai 156,52 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Šilalės rajono apylinkės teismą.