Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-557/2017

Teisėja D. Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12880-2017-2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, V. K., kuriam Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-01-18 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 145 str. 2 d. dėl sistemingo L. T. bauginimo naudojant psichinę prievartą, nuo 2017-03-06 iki 2017-03-10, siekdamas įbauginti, sistemingai naudojo psichinę prievartą prieš L. T., o būtent:

2017-03-06, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti L. T., stovėdamas ant šaligatvio, prie vartelių, sniego gniūžtėmis metė penkis kartus į L. T. gyvenamojo namo langą, taip sukėlė jai baimę;

po to 2017-03-07, iki 6.17 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti L. T., pateko į jos privačią valdą, t. y. į L. T. gyvenamojo namo kiemą, kur prie vartų ir gyvenamojo namo durų išpylė šiukšles, taip sukėlė jai baimę;

po to 2017-03-10, apie 19.28 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti L. T., pateko į jos privačią valdą, tai yra į L. T. gyvenamojo namo kiemą, kur priėjęs prie gyvenamojo namo durų į jas paskambino, beldė ir pabėgo, taip sukėlė jai baimę.

Apylinkės teismas V. K. dėl šio kaltinimo išteisino motyvuodamas tuo, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., požymių. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio L. T. su pareiškimu kreipėsi į policiją. Pareiškime nurodyta, jog 2017-03-06, apie 21 val., nukentėjusioji būdama namuose (duomenys neskelbtini), pajuto, jog kažkas į langą metė sniego gniūžtę. Be to, pareiškime nurodyta, jog 2017-03-07, apie 6.30 val., pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad prie namo kiemo vartų yra primėtyta šiukšlių. Dėl šio įvykio V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 str. 1 d. ir paskirta 15 Eur bauda. Teismas konstatavo, jog pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad jos yra labai panašios ir neatskiriamai susijusios tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta su V. K. administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl padarė išvadą, kad dėl to nebuvo pagrindo dėl šių įvykių pradėti baudžiamąjį procesą (BPK 3 str. 1 d. 8 p.) ir ši baudžiamosios bylos dalis turi būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad V. K. vienkartinis bauginimas veiksmu – paskambinimu, pabeldimu į duris ir pabėgimu, nebuvo realus bauginimas ir nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamo pagrindo bijoti dėl šio asmens ketinimų, nes jis realių veiksmų neatliko ir nesiekė atlikti, t. y. iš tikrųjų jis nesiekė įbauginti nukentėjusiosios. Kaltinamojo veiksmai nors ir galėjo sukelti neigiamų emocijų, tačiau neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę pagal 2017-01-18 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 m. 9 mėn. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, prokuroras mano, jog išnagrinėtoje byloje administracinio nubaudimo dėl 2017-03-07 ir 2017-03-08 V. K. veiksmų faktas negalėjo lemti baudžiamojo proceso negalimumo, nes skiriant administracinę nuobaudą ne iš karto buvo žinomos tam tikros atsakomybės formą lemiančios aplinkybės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką draudžiama žmogų teisti du kartus už tą patį nusikaltimą, tačiau remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsniu nėra draudžiama atnaujinti bylos procesą pagal valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla naujų ar naujai paaiškėjusių faktų ar nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai. V. K. pripažinimo kaltu pagal BK 145 str. 2 d. ir atitinkamo kaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo atveju paskirta administracinė nuobauda galėtų būti panaikinta ANK 38 skyriaus nustatyta tvarka atlyginant dėl jos atsiradusią žalą (grąžinant sumokėtą baudą), taip išvengiant dvigubo nubaudimo draudimo pažeidimo. Iki nuosprendžio priėmimo administracinė nuobauda negalėjo būti naikinama, nes galimas atvejis, jog išteisinus V. K. administracine tvarka ir nenuteisus jo baudžiamąja tvarka, kol bus priimtas galutinis sprendimas (asmens išteisinimas) baudžiamojoje byloje, sueitų senaties terminai administraciniam persekiojimui. Dėl paminėtų aplinkybių mano, jog teismas nepagrįstai dėl dalies V. K. inkriminuojamų veikų taikė BPK 3 str. 1 d. 8 p. nuostatas ir nepagrįstai jo veikos nekvalifikavo pagal BK 145 str. 2 d.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už du iš trijų V. K. nusikalstamos veikos epizodų, kurie visi kartu sudaro jam inkriminuoto BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius, t. y. 2017-03-06 (sniego gniūžčių metimas į langą) ir 2017-03-07 (šiukšlių išpylimas prie durų), V. K. esant nubaustam administracine tvarka pagal ANK 481 str. 15 Eur bauda, šis asmuo nebegali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 str. 2 d. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

BPK 3 str. 1 d. 8 p. nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais“. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Iš bylos duomenų matyti, jog V. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 str. 2 d. dėl sistemingo L. T. bauginimo naudojant psichinę prievartą, nustačius tris jo nusikalstamos veikos epizodus: 2017-03-06, apie 21 val., stovėdamas ant šaligatvio, prie vartelių, sniego gniūžtėmis metė penkis kartus į L. T. gyvenamojo namo langą; 2017-03-07, iki 6.17 val., pateko į L. T. gyvenamojo namo kiemą, kur prie vartų ir gyvenamojo namo durų išpylė šiukšles, taip sukėlė jai baimę; 2017-03-10 pateko į L. T. gyvenamojo namo kiemą, kur priėjęs prie gyvenamojo namo durų į jas paskambino, beldė ir pabėgo, taip sukėlė jai baimę. V. K. 2017-03-08 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, jog jis 2017-03-06, apie 20.30 val., tyčia sniego gniūžtę metė į L. T. namo lango stiklą, ir dėl to, kad jis 2017-03-07, apie 7.05 val., tyčia iš chuliganiškų paskatų prie L. T. namo durų ir prie tvoros pripylė šiukšlių. Tokie V. K. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 481 str. 1 d. ir jam paskirta 15 Eur bauda, kurią jis turėjo sumokėti iki 2017-03-29 (t. 1, b. l. 36–37). Iš aptartų duomenų matyti, jog iš trijų V. K. inkriminuotų BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos epizodų už dviejų epizodų identiškas veikas (tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus) jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam surašytas administracinis nurodymas.

Aplinkybės, jog už analogiškas veikas V. K. buvo nubaustas administracine tvarka, savo apeliaciniame skunde neginčija ir prokuroras, tačiau jis nurodo, kad pareigūnams nebuvo žinoma apie trečią V. K. veiką 2017-03-10, todėl ankstesnis asmens nubaudimas administracine tvarka negali būti kliūtis patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas tris veikas, o jį nuteisus dėl nusikaltimo padarymo, jam paskirta administracinė nuobauda už dvi veikas galėtų būti panaikinta ANK 38 str. tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pavyzdžiui, asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (kasacinės nutartys Nr. 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016). Taigi minėta teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį turi būti pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo tokiai išvadai.

ANK 481 str. 1 d. (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio administracinio nusižengimo, už kurį nubaustas V. K., sudedamasis požymis yra ne tik viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau ir žmonių rimties pažeidimas, kuris gali pasireikšti įžeidžiamu kibimu prie žmonių. Tuo tarpu BK 145 str. 2 d., inter alia, numatyta atsakomybė už sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Iš teismų praktikoje suformuoto apibrėžimo matyti, kad bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – įžeidinėjimai, grasinimai, kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-327-326/2016). Taigi iš esmės BK 145 str. 2 d. numatytas pažeidimas (bauginimas) gali būti padaromas tais pačiais veiksmais, kaip ir ANK 481 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Dėl šios priežasties daryti išvadą, jog V. K. 2017-03-06 ir 2017-03-07 veikas kvalifikuojant kaip administracinį nusižengimą buvo padaryta šiurkšti ir akivaizdžiai teisingumo principą pažeidžianti teisinė klaida, pritaikant netinkamą atsakomybės rūšį, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog vertinant V. K. 2017-03-06 ir 2017-03-07 veikų pavojingumą ir priešingumą teisei matyti, jog jos atitinka administracinio nusižengimo pobūdį, tačiau negali būti laikomos pakankamai pavojingomis, kad užtrauktų asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kaip jau minėta, V. K. 2017-03-08 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl dviejų visuomenės tvarką trikdančių, tačiau realiai ženklesnių pavojingų padarinių nesukuriančių veiksmų: sniego gniūžtės metimą į L. T. namo lango stiklą (2017-03-06) ir šiukšlių išpylimą prie L. T. namo durų ir prie tvoros (2017-03-07). Šiame kontekste analizuojant minėtų veiksmų kryptingumą ir pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į byloje esančius duomenis apie V. K. psichinės sveikatos būklę. Nors byloje buvo gauta 2017-03-23 specialisto išvada, kad V. K. netikslinga skirti teismo psichiatro ekspertizę (t. 1, b. l. 126-128) ir jis gali suprasti savo veiksmų esmę, tačiau iš minėtoje išvadoje pateikiamų duomenų matyti, jog V. K. tiek stacionare, tiek ambulatoriškai buvo gydomas dėl įvairių psichikos ligų ir sutrikimų (pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinės ir sunkios depresijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), o tai taip pat neleidžia besąlygiškai sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atlikdamas 2017-03-06 ir 2017-03-07 viešosios tvarkos trikdymo veiksmus, V. K. sąmoningai siekė pradėti sistemingai bauginti nukentėjusiąją (kaltinime šie veiksmai nurodyti kaip du iš trijų bauginimo epizodų), o ne bandė vien sau suprantamu būdu ir priemonėmis (mėtydamas sniego gniūžtes į langą ar išpildamas šiukšles) demonstruoti dėmesį ir parodyti savo nusivylimą dėl nutrūkusių santykių su L. T.. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog V. K. 2017-03-06 ir 2017-03-07 veikų pavojingumas ir priešingumas teisei atitinka administracinio nusižengimo pobūdį, jos buvo tinkamai kvalifikuotos pagal ANK 481 str. 1 d., todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ankstesnis administracinės atsakomybės taikymas buvo neadekvatus susiklosčiusiai situacijai ir yra iškilusi būtinybė taisyti padarytą teisingumo klaidą. Atkreiptinas dėmesys, jog, skirtingai, nei nurodoma prokuroro skunde, jokių naujų aplinkybių dėl 2017-03-06 ir 2017-03-07 V. K. veiksmų po jo nubaudimo 2017-03-08 nepaaiškėjo, o tai, jog V. K. 2017-03-10 galbūt ir vėl padarė teisei priešingą veiką, taip pat nesuteikia jokių naujų duomenų apie V. K. anksčiau padarytas ir jau teisiškai įvertintas 2017-03-06 ir 2017-03-07 veikas.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, jog V. K. 2017-04-04 nuėjęs į L. T. gyvenamojo namo teritoriją, išpylė buitines šiukšles, ir už tai jis 2017-04-10 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 str. 2 d. ir nubaustas 190 Eur bauda. Ši aplinkybė neva parodo, kad vertinant kiekvieną iš V. K. poelgių, jie formaliai atitinka administracinio nusižengimo požymius, tačiau vertinant šių poelgių pasikartojimą, V. K. tyčia yra nukreipta įbauginti L. T., o ne pažeisti viešąją tvarką, o tai 2017-03-08 protokolo surašymo metu pareigūnams nebuvo žinoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiais prokuroro argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip jau minėta, tiek pats veikos pobūdis (šiukšlių išpylimas), tiek ir asmens psichinės savybės (V. K. serga pakankamai sunkiomis psichikos ligomis) kelia pagrįstą abejonę, ar tokius veiksmus V. K. suvokė kaip veiksmų visumos (sistemos) dalį, kuriais jis bandė pasiekti galutinį tikslą – L. T. įbauginimą. V. K. 2017-04-04 veiksmai (kaip ir 2017-03-06 bei 2017-03-07) įsikišus teisėsaugos institucijoms teisinio proceso metu jau buvo įvertinti, už šiuos V. K. veiksmus jam paskirtos veikos pavojingumą atitinkančios administracinės nuobaudos, todėl V. K. ne tik dar kartą bausti (jam jau esant nubaustam), tačiau ir kartoti patį teisinį jo veiksmų vertinimo procesą (kai jis jau buvo atliktas) dėl iš esmės tų pačių jo veiksmų (teisiškai reikšmingų faktų) nėra jokio teisinio pagrindo, tai prieštarautų EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje pateikiamam non bis in idem principo aiškinimui.

Be to, teismų praktikoje įtvirtinta, kad sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti veiksmų sistemingumą (tęstinumą), tokie veiksmai turi būti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi būti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-542/2011, 2K-299/2013, 2K-121-677/2015, 2K-423-303/2016). Taigi, asmuo bauginamas tuomet, kai per pakankamai trumpą laiką asmeniui sistemingai keliamas nerimas ir nesaugumo jausmas, kuris keliamas ne atskiru bauginimo (terorizavimo) veiksmu, bet tam tikra jų visuma. Darytina išvada, jog teisėsaugos institucijų reagavimas ir įsikišimas jau po pirmosios ar antrosios teisei priešingos asmens veikos, kuri gali būti laikoma asmens bauginimo epizodu, ne tik išaiškinant nusižengusį asmenį, bet ir jo veiką tinkamai kvalifikuojant ir jį nubaudžiant, sukeliant pažeidėjui neigiamas įstatyme numatytas pasekmes ir apie pritaikytas sankcijas informuojant bauginamą (terorizuojamą) asmenį, nutraukia nukentėjusiojo nesaugumo ir nerimo būseną, o kaltininko veika praranda sistemingumo požymį, t. y. sąsają su veikomis, kurios galbūt bus padarytos ateityje. Tokia pati situacija susiklosto ir tuomet, kai sistemingai bauginęs auką asmuo būna patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaudžiamas pagal BK 145 str. 2 d., o vėliau padaro analogišką veiką (atlieka naują bauginimo veiksmą aukos atžvilgiu). Tokiu atveju asmuo netraukiamas atsakomybėn už naują bauginimo epizodą, kuris, vertinant praeityje atliktų veikų, už kurias jis jau buvo nubaustas (nukentėjusiojo atžvilgiu sukurtą bauginančią atmosferą, nerimą ir nesaugumo jausmą) kontekste, galėtų būti laikomas sistemingo bauginimo (terorizavimo) tąsa ir pakankamu patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn – norint dar kartą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 str. 2 d., turi būti nustatyta, jog atlikti mažiausiai trys nauji bauginimo veiksmai. Ši aplinkybė atskleidžia, jog asmens patraukimas baudžiamojon (administracinėn) atsakomybėn išviešina kaltininko veiksmus (iškelia juos aikštėn), apie juos sužino valstybė, jie yra teisiškai įvertinami, apie tai informuojamas nukentėjusysis, taip suardoma baimės auginimo ir nerimo kėlimo nukentėjusiajam veiksmų visuma (sistema), todėl šie veiksmai (už kuriuos asmuo jau yra nubaustas) vėliau nebegali būti laikomi bauginimo sistemos dalimi.

Šiame kontekste pastebėtina, jog prokuroro skunde akcentuojamas ankstesnis 2017-01-18 nuosprendis, kurio V. K. jau nubaustas pagal BK 145 str. 2 d. dėl sistemingo L. T. bauginimo naudojant psichinę prievartą, negali niekaip nulemti vėlesnių V. K. veiksmų kvalifikavimo, nes už ankstesnę bauginimo veiką V. K. jau yra nuteistas, o jo teisei priešingi veiksmai prokuroro minimu nuosprendžiu teisiškai įvertinti. Pažymėtina ir tai, jog 2017-01-18 nuosprendžiu V. K. nuteistas už kur kas didesnės apimties ir pavojingesnių veiksmų, sudariusių bauginimo (terorizavimo) visumą, padarymą: 2016-08-14 skambino telefonu ir grasino išdaužyti langus ir pasikarti L. T. kieme, 2016-08-27 pateko į L. T. kiemą sukėlė jai baimę, 2016-08-28 L. T. namo kieme sugriebė ją už rankos ir ją lauždamas sukėlė fizinį skausmą, 2016-08-28 grasino padegti L. T. namus, 2016-08-28 laikydamas rankose peilį grasino L. T., kad ją nužudys, 2016-10-18 paskambinęs telefonu grasino, kad sudaužys L. T. draugui veidą, ir susidoros su ja. Akivaizdu, jog šie V. K. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, buvo ženkliai sistemiškesni, pavojingesni ir labiau bauginantys, nei veiksmai, dėl kurių V. K. yra kaltinamas šioje byloje: šiukšlių išvertimas kieme, sniego gniūžčių į langą mėtymas ir pabėgimas paskambinus L. T. į duris. Kita vertus, V. K. neteisėti poelgiai, už kuriuos jis jau yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, negali būti iš naujo vertinami tiriant inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymį (sistemingumą) jo veikoje, nes taip būtų pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2012).

Pastebėtina ir tai, jog V. K. atliekant veiksmus (2017-03-06, 2017-03-07, 2017-03-10), dėl kurių jis yra kaltinamas šioje byloje, taip pat ir 2017-04-04 šiukšlių išvertimą prie L. T. durų, už kurį jis buvo nubaustas administracine tvarka, dar buvo neįsiteisėjęs 2017-01-18 nuosprendis (įsiteisėjo 2017-04-13), todėl nebuvo prasidėjęs jo vykdymas, ir dėl šios priežasties nebuvo užtikrintos jame įtvirtintos garantijos nukentėjusiajai. Įsiteisėjus nuosprendžiui, V. K. pradės vykdyti jam paskirtą probaciją, kurios metu jis privalės laikytis jam paskirtų įpareigojimų – dalyvauti elgesį keičiančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su L. T.. Taip pat visos probacijos metu jis turės laikytis probuojamojo pareigų. Tuo atveju, jei V. K. probacijos vykdymo laikotarpiu padarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jam bus taikomos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės ar jis nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, arba jei jis be pateisinamų priežasčių nevykdys probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdys ar padarys administracinį nusižengimą, už kurį jam bus taikoma administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu galės priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir V. K. turės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, jei po 2017-01-18 nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. ir toliau ieškos ryšių ir bendraus su L. T., arba bus baudžiamas už administracinius nusižengimus, tai galės būti laikoma teismo paskirto įpareigojimo nevykdymo, dėl ko probacijos tarnyba galės teikimu kreiptis į teismą, kad nuteistasis atliktų jam atidėtą laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu laikytina, jog šiuo metu L. T. galioja pakankama įsiteisėjusio nuosprendžio apsauga, kuri užtikrina, jog dėl kiekvieno V. K. prieš ją atlikto neteisėto veiksmo jam grės baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos pozicijos, kad dėl asmens teisei priešingų veiksmų, už kuriuos asmuo buvo nubaustas administracine tvarka arba nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, arba priimtas sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. kai asmens veiksmai jau buvo kartą teisiškai įvertinti, priimant atitinkamus sprendimus, dėl to paties asmens ir dėl tų pačių veiksmų antrą kartą negali būti pradedamas naujas procesas, kurio metu visos šios veikos būtų iš naujo teisiškai vertinamos ir dėl jų sistemingumo kvalifikuojamos pagal BK 145 str. 2 d., laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-121-677/2015). Šioje byloje A. J. K. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. tuo, kad jis nuo 2010-10-15 iki 2012-07-29 (6 epizodai) nuolat, naudodamas psichinę prievartą, gąsdino, grasino susidorojimu nukentėjusiesiems, kolektyvinio sodo savininkams J. S. ir G. S. , t. y. sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, juos terorizavo ir padarė nukentėjusiesiems J. S. bei G. S. neturtinę žalą. Veiksmai buvo atlikti 2010-10-15, 2011-04-27, 2011-06-07, 2011-07-11, 2011-09-09, 2012-07-29. Kasacinis teismas nustatė, jog iš baudžiamosios bylos matyti, kad dėl A. J. K. 2010-10-15, 2011-04-27, 2011-06-07, 2011-07-11, 2011-09-09, kurie inkriminuoti A. J. K. ir šioje baudžiamojoje byloje, buvo priimti sprendimai – nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant ATPK 174 str. nurodyto pažeidimo įvykio ir sudėties (dėl 2010-10-15 įvykio); pripažinti A. J. K. padarius ATPK 188 str. numatytą pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą (dėl 2011-04-27 įvykio); sustabdyti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens (dėl 2011-06-07 įvykio); tyrimas baigtas, nenustačius teisės pažeidimo (2011-07-11 įvykio); tyrimas nutrauktas J. S. prašymu (dėl 2011-09-09 įvykio). Kasacinis teismas padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje A. J. K. inkriminuoti 2010-10-15, 2011-04-27, 2011-06-07, 2011-07-11, 2011-09-09 analogiški veiksmai jau buvo kartą teisiškai įvertinti, priimant atitinkamus sprendimus. Teismai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant minėtus sprendimus dėl A. J. K. veiksmų. Kasacinio tesimo teisėjų kolegija konstatavo, jog dėl aptartų aplinkybių negali būti pradedamas naujas procesas antrą kartą dėl to paties asmens ir dėl tų pačių veiksmų, nesant naujų ar naujai paaiškėjusių faktų, nes asmuo būtų antrą kartą traukiamas atsakomybėn, o tą griežtai draudžia baudžiamojo proceso įstatymo normos (BPK 3 str. 1 d. 8 p.). Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tai, jog kasatoriai minėtų sprendimų neskundė įstatymuose nustatyta tvarka, negali būti laikoma pagrindu pradėti naują procesą dėl tų pačių to paties asmens veiksmų, siekiant patikrinti kompetentingų institucijų sprendimais nustatytus faktus.

Aptarta kasacinio teismo nutartis atskleidžia, jog draudžiama antrą kartą ne tik bausti asmenį, tačiau ir kartoti patį jo veiksmų teisinio vertinimo procesą, o būtent to savo apeliaciniu skundu ir prašo prokuroras. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis 2K-23-942/2017). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog analizuojant kitus kasacinio teismo precedentus dėl non bis in idem principo taikymo, matyti, kad net ir tais atvejais kai asmuo anksčiau buvo nubaustas, tačiau proceso metu buvo vertinta tik palyginti nedidelė dalis jo veiksmų visumos, pripažinta, jog pakartotinis procesas, siekiant nubausti už veiksmų visumą prieštarautų šiam konstituciniam teisės principui, nebent būtų nustatyta, jog buvo padaryta grubi teisingumo klaida. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-167-788/2015 teisėjų kolegija konstatavo, jog tai, kad G. G. 2012-07-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis pagal ATPK 178 str. 1 d. nubaustas įspėjimu už tai, kad jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje viešojoje vietoje gėrė degtinę, užkerta kelią G. G. pripažinti kaltu ir nuteisti ir pagal BK 284 str. 2 d. už tai, kad jis viešoje vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais (rusiškais, lietuviškais keiksmažodžiais) iškeikė nukentėjusiuosius L. R. ir A. A. G. Kilus konfliktui su parduotuvės savininku A. A. G. jam neleidus vartoti alkoholio prie parduotuvės, G. G. iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, sunaikinti, susprogdinti ar padegti jo namus ir parduotuvę, nebent būtų atliktas vertinimas ir būtų motyvuotai nustatyta, jog ankstesnis administracinės atsakomybės taikymas nagrinėjamoje situacijoje yra neadekvatus ir būtina taisyti padarytą teisingumo klaidą. Šią bylą dar kartą nagrinėjant kasacine tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, jog pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad jos yra labai panašios ir neatskiriamai susijusios tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta su G. G. ir D. S. administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytomis aplinkybėmis, dėl to nebuvo pagrindo dėl šio įvykio pradėti baudžiamąjį procesą (BPK 3 str. 1 d. 8 p.) ir dar kartą juos bausti už tą patį poelgį (LAT nutartis Nr. 2K-219-693/2016). Be to, draudžiama ne tik bausti už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie jau buvo teisiškai įvertinti, tačiau ir vertinti juos analizuojant naujų asmens veikų sistemiškumą - kasacinėje nutartyje Nr. 2K-335/2012 R. B. pagal BK 202 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad, versliškai, t. y. sistemingai, pardavinėjo akcizais apmokestintas prekes, iš kurių siekė gauti pajamų: R. B. būdama bausta 2011-02-18, 2011-04-08 ir 2011-06-17 administracine tvarka pagal ATPK 163² str. 6 d., 2011-07-19 už 10 Lt pardavė 2 pakelius cigarečių su rusiško pavyzdžio banderolėmis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismas pagrįstai nurodė, jog R. B. neteisėti poelgiai, už kuriuos ji jau yra pripažinta kalta ir nubausta įsiteisėjusiais nutarimais administracinės teisės pažeidimų bylose, negali būti iš naujo vertinami tiriant inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jos veikoje, nes taip būtų pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir tokiai aptartai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 3 str. 1 d. 8 p. nuostatų taikymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl V. K. 2017-03-06 ir 2017-03-07 veiksmų. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro apeliacinį skundą atmesti.