Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1S-118-312/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: 1S-118-312/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis: E. K.-M.

Kategorijos

2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)

Skundas Nr. 1S-118-312-2021

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios E. K.-M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas E. K.-M. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. liepos 9 d. nutarimu kaltinamosios E. K.- M. turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018-07-09 iki 2019-01-09, o būtent: žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui su statiniais, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), patalpoms/butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui su statiniais, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), patalpos/buto, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ikiteisminio tyrimo metu, tenkinant kaltinamosios prašymus, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. rugsėjo 15 d. ir 2018 m. spalio 15 d. nutarimais buvo pakeistas 2018 m. liepos 9 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei didžioji dalis laikino nuosavybės teisių apribojimo E. K.-M. turtui buvo panaikinta.

3. Perdavus bylą nagrinėti teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi vėl buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019-05-31, kaltinamosios E. K.-M. nuosavybės teise priklausančiam 1 punkte nurodytam nekilnojamam turtui. Turto saugotoja paskirta E. K.-M., uždraudžiant jai disponuoti ir valdyti aukščiau išvardintą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažinus E. K.-M. kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 220 straipsnio 1 dalyje bei BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K.-M. turtui paliktas nepakeistas, pratęsiant terminą iki bus išspręstas padarytos žalos atlyginimo klausimas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi, tenkinant nuteistosios E. K.-M. prašymą, buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktiniu A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) šiam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui:

- ½ žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 6 826 eurų;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi netenkintas nuteistosios E. K.-M. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistoji E. K.-M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį. Tenkinti prašymą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jai ir jos sutuoktiniui A. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui.

7. Skunde pažymima, jog, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą, prokurorės 2018 m. liepos 9 d. nutarimu su vėlesniais pakeitimais buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, o įmonės turtui apribojimai nebuvo taikyti, nors šiame procese civiliniu atsakovu yra juridinis asmuo E. K.-M. individuali įmonė ir būtent juridinis asmuo atsako savo turtu bei privalo Valstybinės mokesčių inspekcijai prie LR FM sumokėti 108 156,00 Eur sumą, dėl ko pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi šios prievolės mokėjimas išdėstytas. Nei teismo nuosprendžiu (nutartimi), nei civilinio ieškovo prašymu įmonės vadovas ar/ir savininkas nėra įtrauktas civiliniu atsakovu. Jis yra fizinis asmuo - įmonės vadovas, kuriai teismo nuosprendžiu paskirta 150 MGL dydžio bauda. Sutinkamai su skundžiama nutartimi bauda yra sumokėta.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nuosprendį, neišsprendė klausimo dėl ikiteisminio tyrimo metu taikyto perteklinio laikino nuosavybės apribojimo, kadangi teismo nuosprendžiu nuteistosios (fizinio asmens) turtinė atsakomybė yra 5649,00 Eur, o ne 108 156,00 Eur (kurią, kaip minėta, privalo sumokėti civilinis atsakovas - įmonė), todėl vykdomasis raštas ir išieškojimas gali būti nukreiptas tik į tuos asmenis, dėl kurių atsakomybės pasisakyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Kadangi šioje byloje teismai nenusprendė dėl ieškinio tenkinimo ir civilinės atsakomybės taikymo fiziniam asmeniui E. K.-M., tai ir jos turtui taikytas laikinas nuosavybės apribojimas privalo būti panaikintas.

9. Nuteistosios teigimu, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi, individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bet tai nereiškia, kad ši atsakomybė yra preziumuojama ir atsiranda be teismo sprendimo (nutarties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Nuteistosios teigimu, šiuo atveju įmonės savininko (dalyvio) atsakomybė galėtų atsirasti tik įmonei neturit galimybės atsiskaityti ir tik esant suinteresuoto asmens prašymui (ieškiniui) ir esant atskiram teismo sprendimui (nutarčiai).

10. Skunde nurodoma, jog, įvertinus civilinės atsakovės (įmonės) turtinę padėtį, ji galės atsiskaityti su civiline ieškove, o dėl galimos subsidiarios įmonės savininkės civilinės atsakomybės į teismą niekas nesikreipė, nėra priimta teismo sprendimo (nutarties), todėl šiandien nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą ir apriboti įmonės savininkės E. K.- M. ir jos sutuoktinio A. M. asmeninį turtą.

11. Pažymima, kad tinkamai pareikšti civilinį ieškinį ir atitinkamai pasirūpinti šio ieškinio užtikrinimu privalo civilinis ieškovas (arba nagrinėjamu atveju prokuroras), todėl ir apribojimas turtui turėjo būti taikomas tam asmeniui, kuriam nagrinėjamoje byloje pateiktas turtinis reikalavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. kovo 22 d. nutartimi konstatavus, kad E. K.-M. nėra skolinga (teismas nurodė, kad pareiškėja apmokėjo paskirtą baudą), nėra pagrindo jos ir jos sutuoktinio turtui taikyti kokių nors apribojimų.

12. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimų ir kitų prašymų į pareiškėjo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios E. K.-M. skundas atmestinas

13. Skunde nuteistoji E. K.-M., cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį. Teigia, jog civilinės atsakovės (įmonės) turtinė padėtis leidžia atsiskaityti su civiline ieškove, o dėl galimos subsidiarios įmonės savininkės civilinės atsakomybės į teismą niekas nesikreipė, nėra priimta teismo sprendimo (nutarties), todėl šiandien nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą ir apriboti įmonės savininkės E. K.- M. ir jos sutuoktinio A. M. asmeninį turtą.

14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra neaktualios. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014). Šiuo atveju iš esmės skiriasi šios išnagrinėtos baudžiamosios bylos ir E. K.- M. nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Nr. 3K-7-273/2012 bei 3K-7-400/2012 faktinės aplinkybės.

15. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis veikia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 673 straipsnis, pagal kurį jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.

16. Nors, kaip teigia nuteistoji, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012), tačiau E. K.- M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu yra pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama E. K.-M. individualios įmonės savininke, apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą bei, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o minimoje kasacinėje nutartyje pasisakyta dėl suinteresuoto asmens, individualios įmonės savininko sutuoktinės, kuri nebuvo dalyvaujantis asmuo byloje ir bylą dėl skolos priteisimo nagrinėjęs teismas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl jos teisių ir pareigų.

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis, be kita ko, tenkinant iš dalies Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM apeliacinį skundą ir civilinį ieškinį, iš E. K.-M. individualios įmonės priteisiant 72089,25 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 480,60 eurų įmokų į garantinį fondą, 35586,47 eurų pelno mokesčio, iš viso 108 156 eurų.

18. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konstitucijos, kitų įstatymų, taip pat tarptautinių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisės gali būti ribojamos, kad būtų išvengta kitų asmenų teisių pažeidimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas).

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti E. K.- M. prašymą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. K. – M. turtui (pritaikytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paliktas nepakeistas, pratęsiant terminą iki bus išspręstas padarytos žalos atlyginimo klausimas.

20. Skunde nuteistoji E. K.-M. teigia, jog, įvertinus civilinės atsakovės (įmonės) turtinę padėtį, ji galės atsiskaityti su civiline ieškove, be to, sutinkamai su skundžiama nutartimi, ji nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjusi, tačiau kaltinamoji nei apylinkės, nei aukštesnės instancijos teismui nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties matyti, jog buvo tenkintas nuteistosios prašymas dėl mokestinės prievolės (108 156 eurų) išdėstymo ir E. K. – M. individualiai įmonei civiliniame ieškinyje nurodytų prievolių mokėjimo pradžia nustatyta nuo 2021-06-20, mokant įmokas pagal grafiką iki 2024-07-20. Aplinkybė, jog E. K.-M. yra sumokėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 5 649 eurų dydžio baudą prieštarauja byloje esantiems duomenims. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2021 m. balandžio 9 d. E. K.-M. dėl šios baudos yra išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas išieškojimui Lietuvos antstolių rūmams. Ši aplinkybė, nurodyta skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartyje, laikytina rašymo netikslumu ir šalintina.

21. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje numatytų tikslų. Aukštesnės instancijos teismo manymu, laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K.-M. turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo E. K.-M. atžvilgiu, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LT FM civilinio ieškinio užtikrinimas.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nuteistosios E. K.-M. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties aprašomosios dalies rašymo netikslumą: „iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti tik tai, kad pareiškėja apmokėjo teismo paskirtą baudą“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė