Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 165 str. 1 d. ir paskirta jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. bei paskirta jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d. bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 str. 1 d. bei 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies pridėjus bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d., R. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. R. nuteistas už tai, kad parengė ir vadovavo didelės vertės svetimo turto vagystei, suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė ir panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, bei neteisėtai, slapta, panaudodamas apgaulę, prieš savininko valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį būstą. Jis, turėdamas tikslą iš M. M. seifo, esančio AB "Swedbank" banke, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš A. M. (K., kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) paėmęs keturias nuotraukas, nenustatytomis aplinkybėmis gavęs M. M. paso duomenis (paso pagaminimo ir galiojimo datas, asmens kodą, dokumento išdavimo poskyrį), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo Lietuvos Respublikos pasą, neva išduotą M. M. vardu su A. M. (K.) fotonuotrauka ir M. M. paso duomenimis, kurį laikė, o 2008 m. rugsėjo mėn. 19 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, perdavė A. M. (K., kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis). Taip pat jis, turėdamas tikslą iš M. M. seifo, esančio AB "Swedbank" banke, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2008 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu, įgijo M. M. gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, raktus, ir neteisėtai, slapta prieš jos valią įsibrovė į šį butą bei pagrobė seifo, esančio AB "Swedbank" banke ((duomenys neskelbtini)Vilniuje) raktus, kuriuos 2008 m. rugsėjo 19 d. perdavė A. M. (K., kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kaip organizatorius, turėdamas tikslą iš M. M. seifo, esančio AB "Swedbank" banke, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobti didelės vertės svetimą turtą, jis 2008-09-19 apie 15 val., A. M. (K., kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) atvežė prie „Swedbank“ banko, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, nurodė panaudojus suklastotą pasą prisistatyti M. M., taip patekti į seifų patalpą, duotu raktu atsirakinti seifą, išmokytu parašu pasirašyti už M. M. ir iš jos seifo paimti visus pinigus bei brangenybes ir atnešti jam. A. M. (K., kurios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) vykdant jo nurodymus, 2008 m. rugsėjo 19 d. nuėjus į banką, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistačius M. M., apie 16 val. atrakinus seifą ir iš jo paėmus M. M. priklausantį didelės vertės turtą - 55 000 eurų bei juvelyrinius dirbinius: balto aukso ir juodų perlų vėrinį, keturias balto aukso grandinėles, šešias geltono aukso grandinėles, keturis vienetus auksinių dantų, penkis auksinius auskarus, tris geltono aukso apyrankes, keturis auksinius žiedus su įvairiais brangakmeniais, kurių bendra vertė 20000 litų (5792, 40 Eur), bei išėjus iš banko perdavus jam, jis (R. R.) juos pasisavino ir tokiu būdu neteisėtai slapta, panaudodamas apgaulę prieš savininko valią įsibrovė į M. M. gyvenamąjį butą, suklastojo, laikė ir panaudojo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, bei parengė ir vadovavo didelės vertės – 60792,4 eurų svetimo turto vagystei.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Arba patenkinti R. R. prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį R. R. baudžiamojoje byloje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiąją M. M., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę-10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti ir išbūtą sulaikyme ir suėmime Jungtinėje Karalystėje laiką nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. vasario 26 d.

4. Visų pirma, apeliantas pastebi, kad apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas praėjus dešimčiai metų nuo inkriminuotų ir ginamojo pripažintų nusikalstamų veikų padarymo - 2008 m. rugsėjis.

5. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginamasis dėjo realias pastangas per savo draugus ir tėvus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai M. M.. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala atlyginta tame tarpe ir realiomis ginamojo pastangomis - nukentėjusiosios M. M. parodymai.

6. Tas pats pasakytina ir dėl ginamojo iniciatyva ekstradicijos išlaidų valstybei atlyginimo-1511,79 euro.

8. Pirmosios instancijos teismas visų minėtų aplinkybių skundžiamame nuosprendyje nei aptarė, nei vertino ginamajam skirtinos bausmės individualizavimo aspektais.

9. Skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas, apie bausmės vykdymo atidėjimo institutą net neužsimena, nors turėjo pareigą išdėstyti argumentus ir motyvus, kodėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šioje byloje ir konkrečiai ginamajam netaikytinas.

10. Pažymi, kad byloje esantis dokumentas iš Jungtinės Karalystės (t. 3, b. l. 156), kuriame nurodyta, kad subjektas buvo suimtas 2009 m. spalio 29 d. ir paleistas taikant sąlyginį laidavimą, taip pat patvirtina, jog ginamasis, vykdant ekstradicijos procedūrą, tikrai buvo sulaikytas ir suimtas Jungtinėje Karalystėje. Ginamasis negali būti atsakingas, kad minėtame Jungtinės Karalystės rašte nenurodyta, kada jis buvo paleistas iš suėmimo, taikant sąlyginį laidavimą, tačiau bet kokiu atveju, ginamojo išbūtas suėmime laikas Jungtinėje Karalystėje, turi būti įskaitytas į paskirtos laisvės atėmimo laiką.

11. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas minėtų ginamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė jam aiškiai neproporcingas ir neadekvačias bausmes už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Tokia išvada grindžiama ir Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu A. K. paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, baudžiamojoje byloje, kuri buvo išskirta į atskirą procesą iš šios baudžiamosios bylos.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimai neginčijami, nuosprendis skundžiamas dėl R. R. paskirtos bausmės, prašo ją sušvelninti, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir argumentus, bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio 1 dalies) taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

16. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas pripažino R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje R. R. yra nusikaltęs. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. R. veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pasireiškė sunkaus nusikaltimo organizavimu, į šią veiką jis įtraukė kitą asmenį bei darė nusikaltimus, numatytus BK 165 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos motyvą.

18. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam pagrįstai buvo parinktos griežčiausios inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmių rūšys, bausmių trukmės laiką nustatant žemesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Paskirtosios bausmės subendrintinos taikant dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą (BK 63 str. 1, 4 d.; 65 str. 1 d. 1 p., 2 d.), todėl paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta.

19. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Nuteistajam bausmė parinkta tinkamai.

20. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai R. R. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

21. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši įstatyminė nuostata švelnina nuteistojo teisinę padėtį.

22. Pažymėtina, jog taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

23. R. R., be kitų nusikalstamų veikų, pripažintas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nors R. R. įvykdė didelės vertės svetimo turto vagystę, padarydamas didelę materialinę žalą nukentėjusiajai, tačiau savo iniciatyva žalą jis pilnai atlygino, nukentėjusiosios atsiprašė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad veikos įvykdymo metu su R. R. turėjo artimus santykius ir jei būtų žinojusi, kad jos turtą paėmė R. R., nebūtų rašiusi pareiškimo policijai dėl tyrimo. Nuteistasis jau seniai jai atlygino žalą ir atsiprašė. Jokių pretenzijų nuteistajam ji neturinti.

24. Kita itin reikšminga aplinkybė yra tai, kad nuo nusikalstamos veikos praėjo ilgas laiko tarpas 10 metų. Duomenų, kad R. R. padarė naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Dėl nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis pilnai prisipažino bei tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu išreiškė nuoširdų gailestį, pilnai atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą, R. R. ekstradicijos išlaidos taip pat yra atlygintos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nėra tiek socialiai pavojingas, kad jo atžvilgiu negalėtų būti pritaikytas BK 75 straipsnis.

25. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str.) ir paskyrus nuteistajam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus.

26. Atidedant bausmės vykdymą, teismui kyla pareiga parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnis) ir (ar) įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis), kurios padėtų siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis).

27. Dėl gynėjo prašymo į paskirtą bausmę įskaityti Jungtinėje Karalystėje sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. vasario 26 d., teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nesant šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų, tenkinti gynėjo prašymą nėra teisinio pagrindo. Gavus minėtus duomenis, įskaitymo klausimas gali būti svarstomas vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

nuteistojo R. R. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti:

R. R., nuteistam pagal BK 165 str. 1 d., BK 300 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 3 d., pritaikius BK 64¹ straipsnį, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti nuteistąjį R. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje);

3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 71 str. paskirti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios probacijos tarnyboje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. spalio 26 d.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir iš suėmimo paleisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.