Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei M. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Verkių būstas“, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Ieškovė Būsto draudimo sutartimi (duomenys neskelbtini)nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t. 7-9, 74-76 e. b. l.) (butas pirmame aukšte).

20. Ieškovė pateikė į bylą 2022 m. spalio 19 d. data parengtą pretenziją, adresuotą M. L. (I t. 96-98 e. b. l.), tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad ši pretenzija atsakovei faktiškai buvo išsiųsta. Teismo posėdyje ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių šioje pretenzijoje ties M. L. pavarde yra pažymėjimas „žvaigždute“, taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pradiniu ieškiniu atsakove buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė

21. 2019 m. vasario 28 d. savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovė M. L., vadovaudamiesi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavaduotojo 2019 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei išnuomotas savivaldybės būstas (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis (I t. 54-58 e. b. l.). Nuomos sutarties 5.6 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis daryti einamąjį savivaldybės būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) remontą. Sutarties 5.7 punkte numatyta nuomininko pareiga visą sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti savivaldybės būstą bei jame esančią įrangą, baldus, jei baldai perduoti) ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant bet neapsiribojant, sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) savivaldybės būsto elementų (durų, langų ar jų rankenų, grindų, sienų ir lubų dangos ir pan.) pakeitimą ir (ar atnaujinimą tokiu būdu, kad savivaldybės būsto būklė kuo labiau atitiktų tą būklę, kurios jis buvo perduotas nuomininkui. Nuomos sutarties 5.10 punkte numatyta nuomininko pareiga nedelsiant informuoti nuomotoją apie savivaldybės būste, pastate ar inžinerinėse sistemose įvykusią avariją ar gedimus, minėtų sistemų funkcionavimo sutrikimus ir jų pasekmes, taip pat apie savivaldybės būsto, pastato ar jo inžinerinių sistemų pablogėjimą, ir imtis priemonių nurodytoms avarijoms, gedimams, sutrikimams ir jų pasekmėms pašalinti ar tolesnei žalai išvengti; padaryta žala ir kitos įvykio pasekmės turi būti raštu nurodytos nuomotojui ir, gavus jo rašytinį sutikimą, likviduotos. Nuomos sutarties 5.11 punkte numatytas nuomotojo pareiga savo sąskaita likviduoti savivaldybės būste, pastate ar jų inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti savivaldybės būsto, pastato ir (ar) jų inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios įrangos ar įrengimų būklę, jei tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jei tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko savivaldybės būsto einamojo remonto ir kitus darbus, nurodytus sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose. Nuomos sutarties 19 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo atlyginti žalą pastate, kuriame yra savivaldybės būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkams ir (ar) naudotojams, jei ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo.

22. Atsakovė pateikė duomenis, jog dėl vandentiekio gedimų į SĮ „Vilniaus miesto būtas“ kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2022 m. vasario 2 d. (I t. 141 e. b. l.), 2022 m. liepos 25 d. (I t.140 e. b. l.). 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. 41-42 e. b. l.), reaguojant į M. L. prašymą, nurodoma, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) butuose tikėtinai savavališkai sumontuotos kriauklės, vamzdynai, UAB „Verkių būstas“ įpareigotas santechninius įrenginius atstatyti į pradinę padėtį. 2020 m. spalio 15 d. elektroniniu laišku SĮ „Vilniaus miesto būstas informavo atsakovę apie priimtą sprendimą atlikti vandentiekio ir nuotekų bute (duomenys neskelbtini) projektavimo ir įrengimo darbų pirkimą (II t. 44-45 e. b. l.).

23. 2022 m. liepos 26 d. Buto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad patikrinimas atliekamas pagal prašymą dėl santechnikos remonto ir buto Nr. (duomenys neskelbtini)užpylimo, kuris įvyko 2022 m. liepos 18 d., akte taip pat nurodoma, kad UAB „Verkių būstas“ santechnikui atsukus name šaltą vandenį, pasimatė vandens pratekėjimas pro vamzdžio jungiamąją tarpinę, esančią iki ventilio užsukimo; apžiūros metu specialistei atsukus vandenį, vanduo jau nepratekėjo, ; apžiūros metu pastebėta, kad yra užliejimo žymės iš viršutinio buto lubose, sienoje prie durų, atšokę dažai, laminatas paveiktas drėgmės, matosi laminuotos dangos pakilimai, plokščių kraštai išsipūtę (I t. 133-137 e. b. l.).

26. Atsakovė pateikė į bylą 23025 m. sausio 8 d. M. T. parengtą apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. 35-40 e. b. l.). Pažymėtina, kad apžiūra atlikta 2025 m. sauso 8 d., t. y. praėjus 2,5 metų po įvykio ir padarytos išvados dėl savavališkai įrengtų vandentiekio ir nuotekų sistemų į atskirus butus; chaotiško inžinerinių sistemų įrengimo be bendro inžinerinių sistemų projekto ir pan.

27. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.).

28. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio. Be to, šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų, todėl turėjo visas galimybes realizuoti savo procesines teises ir pareiga, įskaitant procesinę pareigą teikti į bylą įrodymus.

31. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

32. Apibendrinant, šioje byloje būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovei neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio tenkinimas nėra galimas.

33. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

34. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu.

35. Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas, t. y. ieškovė turi pateikti įrodymus, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

36. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovės nuomojamame bute kriauklė ir kiti vandentiekio ar kanalizacijos įrenginiai įrengti savavališkai ar esant projektui, atsakovei tenka pareiga jos nuomojamame bute esančia įranga (nepriklausomai nuo įrengimo teisėtumo) naudotis taip, kad įranga nekeltų žalos kitiems asmenims. Pažymėtina, kad atsakovei ši prievolė kyla iš iš nuomos sutarties sąlygų, ir iš bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai.

37. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.

39. Į bylą nebuvo pateikti pastato planai (ir ieškovė, atstovaujama advokato, neteikė prašymų dėl tokių planų gavimo iš Nekilnojamojo turto registro), iš kurių būtų galima spręsti apie (duomenys neskelbtini)butų išsidėstymą, t. y. nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog butą Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinęs vanduo atitekėjo iš atsakovės nuomojamame bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančių vandentiekio įrenginių.

40. Išanalizavus ieškovės pateiktas nuotraukas, atsakovės paaiškinimus apie nuolat pastate vykstančius užliejimus (šiuo atsakovės paaiškinimus patvirtino ir liudytojos N. B. parodymai ir UAB „Verkių būstas“ bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštuose fiksuoti duomenys), nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad šiose nuotraukose fiksuoti apgadinimai yra priežastiniu ryšiu susiję su iš atsakovės nuomojamo buto 2022 m. liepos 19 d. vykusiu apliejimu. Iš fotolentelėje pateiktų nuotraukų matyti, kad dalis nuotraukose užfiksuotų apgadinimų (pavyzdžiui, paskutinė fotolentelėje pateikta nuotrauka) nors ir įvyko dėl gadinančio vandens poveikio, tačiau šis poveikis akivaizdžiai buvo ilgalaikis: paskutinėje nuotraukoje yra užfiksuotas akivaizdus pilkai žalsvos apipelijimas, kuris, labiau tikėtina, atsirado ne dėl 2022 m. liepos 18 d. įvykusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimu ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio užliejimo židinio, bet ženkliai anksčiau. Teismo posėdyje tiriant nuotraukas, šias nuotraukas pateikęs ieškovės atstovas iš esmės neginčijo, kad iš nuotraukų tik galima nustatyti, kad apgadinimai yra įvykę dėl gadinančio vandens poveikio, tačiau nėra galima nustatyti, kada šie sugadinimai padaryti. Vien tai, kad iš atsakovės nuomojamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) vykusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas sutapo su buto Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjos pranešimu apie panašiu metu buvusį šio buvo užliejimą, savaime nereiškia, kad šie įvykiai tarpusavyje yra susiję. Ieškovė nepateikė duomenų, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) draudėja, pranešdama apie įvykį, būtų nurodžiusi kokias nors jos buto užliejimo su bute Nr. (duomenys neskelbtini) vykusiu užliejimu sąsajas. Tokias sąsajas ieškovei 2022 m. spalio 17 d. raštu pasiūlė trečiasis asmuo UAB „Verkių būstas“, turintis akivaizdų materialinį teisinį suinteresuotumą nepripažinti, kad (duomenys neskelbtini)buto užliejimas ir apgadinimas galėjo įvykti dėl bendrojo naudojimo vamzdynų galimų defektų.

41. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo (I t. 1012 e. b. l.) akivaizdu, kad ieškovės atstovai po įvykio buto Nr. (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo, o pasikliovė fragmentiškomis draudėjos pateiktomis nuotraukomis. Draudėjos elektroniniame laiške, adresuotame draudikui, nurodant apgadinimus nėra įvardijama, kokiose konkrečiose patalpose šie apgadinimai buvo padaryti. Draudėja elektroniniame laiške nurodė, kad „aplietos visos sienos, lubos grindys“, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų šias aplinkybes išsamiau aiškinusis. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. liepos 18 d. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) įvykus užliejimui, buvo apžiūrimas tik butas Nr. (duomenys neskelbtini), o apie bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai įvykusį užliejimą, kaip jau minėta, iš viso nebuvo žinoma.

42. Apibendrinant, byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovės patirta žala išmokant draudimo išmoką yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės nuomojamame bute įvykusiu užliejimu. Priežastiniam ryšiui įrodyti ieškovė pateikė keletą draudėjos, suinteresuotos draudimo išmoka, darytų nuotraukų ir ieškovės darbuotojos, kuri pati neapžiūrėjo įvykio vietos, parengtą Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą. Ieškovės įgaliotas asmuo neapžiūrėjo įvykio vietos, neapžiūrėjo padarytų apgadinimų, jų galimo atsiradimo laiko, nenustatinėjo jų galimų sąsajų su bute Nr. (duomenys neskelbtini) vykusiu užliejimu.

43. Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, nagrinėjamoje situacijoje daroma išvada, jog ieškovė neįrodė, jog nukentėjusiam asmeniui išmokėta draudimo išmoka buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais (t. y. gebėjimu naudotis nuomojamame bute esančiais įrenginiais taip, kad šie nedarytų žalos kitiems asmenims.

44. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, neįvykdė ir pareigos įrodyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos –priežastinio ryšį tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė iš esmės neatlikusi tyrimo ir ją atlikusi paviršutiniškai, neįvertinusi, ar atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusio asmens turtui padarytais sugadinimais, išmokėjo draudimo išmoką, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, pati nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai ir tokiais savo veiksmais prisiėmė tokio elgesio neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Pagal jau suformuotą teismų praktiką vien žalos atlyginimo faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti regresinį reikalavimą. Aplinkybė, kad ieškovė besąlygiškai pasitikėjo draudėja ir draudimo išmoką mokėjo neįvykdžiusi pareigos apžiūrėti žalą, ją įvertinti, negali sudaryti pagrindo dėl tokio pačios ieškovės neapdairaus elgesio atsakomybę perkelti atsakovei.

45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas (CPK 178 str.).

46. Atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų (tiek už termino įvykdyti prievolė praleidimą, tiek procesinių palūkanų) priteisimo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.). .

47. Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

49. Ieškovė pateikė duomenis apie 393 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 33 Eur žyminis mokestis (I t. 33,99 e. b. l.) bei 360 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme (I t. 110-112 e. b. l.). ieškinį atmestu, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

50. Atsakovė parašo priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą pirmos instancijos teisme (II t. 28-30 e. b. l.) ir 150 Eur už Apžiūros akto parengimą (II t. 31-32 e. b. l.). Teismo vertinimu, atsakovės patirtos 150 Eur išlaidos už turto apžiūros akto surašymą nebuvo būtinos šioje byloje, todėl, nepaisant to, kad ieškinio reikalavimai atmesti, atsakovei nepriteistinos. Atsakovės patirtos 850 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti buvo pagrįstos ir būtinos, todėl, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

51. Teismas šioje byloje patyrė 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Įvertinus tai, kad ieškinys atmestas, šios teismo patirtos išlaidos, įvertinus jų susidarymo priežastis, priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, į valstybės biudžetą 31,36 Eur (trisdešimt vienas euras trisdešimt šeši centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodytos išlaidos sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.