Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2020 m. sausio 24 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2020 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 74 straipsnio 1 dalį M. M. atžvilgiu pagal V. K. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškimą, motyvuojant tuo, kad patikrinimo metu negauta bei nesurinkta papildomai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. mamos pareigas vykdė priešingai vaiko interesams. Nutarime nurodyta, kad tikslinant aplinkybes, 2020 m. sausio 22 d. gautas M. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. grįžo namo, buvo vėlyvas metas, ji buvo blaivi ir prie vaikų artintis neketino, tarp durų sutiko savo buvusį vyrą, kuris užsipuolė ją, dėl ko patyrė sužalojimus, dėl šio įvykio kitą dieną kreipėsi į policiją.

Skundu V. K. prašo panaikinti šį nutarimą. Skunde nurodyta, kad nutarimas buvo priimtas tik išklausius M. M. paaiškinimus, nesiaiškinant visų aplinkybių, kurias jis nurodė. M. M. atėjo girta, sukėlė konfliktą, taip pat tos nakties metu skambino jam į mobilų telefoną. Jai atėjus buvo pažadintas sūnus, kuris bendravo su mama ir matė kokiame ji stovyje. Taip pat niekas nesiaiškino, kodėl ji pabėgo iš buto, kai jis pasakė, kad jai iškvies policiją.

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padalyta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 d. administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra administracinį nusižengimą nagrinėjančio pareigūno prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos nutarimo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nepagrįstai. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną pareigūnas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, ir savo nutarime išdėstė išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 74 straipsnio 1 dalies, požymių buvimo M. M. veikoje.

Teismo posėdžio metu V. K. palaikė savo skundą, paaiškino, kad santuoka su žmona M. M. nutraukta 2018 m. birželio 13 d. Vaikai, pagal teismo sprendimą, gyventi turėjo su mama. Jam bendravimo režimo nustatyta nebuvo. Jam priteistas abiejų vaikų išlaikymas. Jie liko gyventi bute kartu, nes butas priklauso jų mažametei dukrai. Išsituokė, nes ji vartojo alkoholį. 2019 m. gruodžio 17 d. ji išėjo gyventi pas kitą asmenį. Jis toliau rūpinosi vaikais. 2019 m. gruodžio 31 d. ji parėjo namo 2 val. nakties neblaivi. Kadangi ji negalėjo įeiti į butą, ji pradžioje skambino vaikams, bet jie miegojo. Tada ji paskambino jam. Jis atidarė duris, ji įėjo į butą ir stovėjo prie durų. Ji pradėjo kelti triukšmą reikalaudama pamatyti vaikus, tačiau jis neleido, nes ji buvo neblaivi. Išgirdęs triukšmą pabudo sūnus ir atėjo iki jų. Ji turėjo kažkokį maišelį, ar ten buvo dukrai dovana, jis nežino. Jam neleidus įeiti ir pasakius, kad kvies policiją, ji pabėgo. Jis bandė ją sulaikyti už palto. Kitą dieną ji atvažiavo su policija ir jis sužinojo, kad ji parašė pareiškimą, jog jis ją sumušė ir apiplėšė. Policija jam uždraudė pareiti į butą, atėmė raktus. Jis neturėjo jokių daiktų. Tada jis paskambino sūnui ir jie jam išnešė daiktus. Jo draugas leido jam pas jį pagyventi. Vaikai norėjo važiuoti su juo. Jis parašė žinutę jai ir pasakė, kad vaikai bus su juo. Dėl to ji jam jokių pretenzijų nereiškė. Nuo 2020 m. sausio 4 d. ji niekada nebuvo parėjusi. Jis kreipėsi į teismą dėl vaikų išlaikymo priteisimo iš M. M. bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Byla dar nebaigta nagrinėti. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai tirti iš naujo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. R. parodė, kad V. K. žino, nes jų aptarnaujamoje teritorijoje yra butas, kuriame jis gyvena. Jie į butą, esantį M. gatvėje, dėl konfliktų važiavo jau ne kartą. Prieš Kalėdas jis gavo pareiškimą, kuriame nurodyta, jog atėjo neblaivi moteris norėjo žadinti vaikus, įteikti dovanas. Taip pat buvo kviesti patruliai, kuriems atvykus moters nebuvo ir jie nenustatė ar moteris buvo blaivi ar ne. Gavęs pareiškimą jis pradėjo administracinę teiseną moters atžvilgiu. Jis priėmė ne tokį nutarimą, turėjo priimti nutarimą nutraukti teiseną. Jis paėmė iš moters patikslinimą, kuriame nurodė, kad buvo blaivi ir namo parėjo galimai pasiimti daiktų. Jis skambino pareiškėjui, kuris nurodė, kur moteris gyvena, sakė lygtais D. gatvėje. Nepradėjo teisenos, nes nebuvo 100 procentų įrodymų, kad moteris buvo neblaivi. Jis patikėjo moters versija, kad ji buvo blaivi. Moteris turėjo teisę įeiti į butą, ji turėjo raktus. Jei būtų paaiškėjusios V. K. nurodytos aplinkybės, jis būtų surašęs protokolą moteriai. Mano, kad skambinimas vaikui 2 val. nakties nenormalu.

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėjas V. K. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl 2019 m. gruodžio 31 d. 01.30 val. įvykusio konflikto su buvusia žmona (10 b. l.)

Iš 2020 m. sausio 24 d. M. M. paaiškinimo matyti, kad ji 2019 m. gruodžio 31 d. vėlų vakarą parėjo namo, buvo blaivi prie vaikų artintis neketino (14 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad tikslinant V. K. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškimo aplinkybes, pats V. K. apklaustas nebuvo, tyrėjo išvada padaryta pagal M. M. paaiškinimą, kad ji grįžo namo, buvo blaivi ir prie vaikų artintis neketino.

Tuo tarpu teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad M. M. 2019 m. gruodžio 17 d. išėjo gyventi pas kitą asmenį, palikusi vaikus rūpintis jam, o 2019 m. gruodžio 31 d. ji parėjo namo 2 val. nakties neblaivi, negalėdama įeiti į butą, ji pirmiausia skambino vaikams, kurie miegojo, o tik po to jam, atidarius duris, ji pradėjo kelti triukšmą reikalaudama pamatyti vaikus, tačiau jis neleido, nes ji buvo neblaivi. Taip pat V. K. nurodė, kad pagal jo pareiškimą nagrinėjama civilinė byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir išlaikymo vaikams priteisimo iš M. M..

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, išsamiai neišsiaiškinus V. K. nurodytų aplinkybių, daryti išvadą, kad negauta bei nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. mamos pareigas vykdė priešingai vaiko interesams, yra ankstoka. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o V. K. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškimas grąžintinas Institucijai iš naujo tirti, kadangi administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas pagal tokį pareiškimą yra Institucijos kompetencijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 24 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinti ir V. K. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškimą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.