Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, I3-138-320/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-07
Bylos Nr.: I3-138-320/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00117-2020-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: M. B.
Atsakovas: valstybės įmonės Registrų centras, VĮ Registrų centras

Kategorijos

19.3.3Nekilnojamojo daikto registravimas
51.5pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

dministracinė byla Nr. I3-138-320/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00117-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 51.5; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui M. B.,atsakovo valstybės įmonės Registrų centras atstovui Donatui Spurgai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. B.) teismui paduotu skundu, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SPR5-1035(14.4E) (toliau – ir teritorinio registratoriaus Sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. CSPR-66 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir atsakovas, ir Registrų centras) iš naujo išnagrinėti jo pateiktą prašymą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 20–24) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2020 m. sausio 10 d. pateikė prašymą Nr. 22876400 (toliau – Prašymas) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Leliūnų sen., Utenos r. sav. (toliau – ir Ūkio pastatas), ir pateikė dokumentus – Registro posistemėje „Matininkas“ 2019 m. lapkričio 27 d. parengtą elektroninę kadastro duomenų bylą ir 2020 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) /patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija). Teritorinis registratorius Sprendimu jo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pateiktoje Deklaracijoje neužpildytas punktas „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti teritorinio registratoriaus Sprendimą ir tenkinti jo prašymą Registre įregistruoti Ūkio pastatą. Komisija Sprendimu jo skundą atmetė ir paliko galioti teritorinio registratoriaus Sprendimą. Komisija Sprendimą grindė tuo, kad 2018 m. spalio 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta „Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos riba“ koordinačių žiniaraštyje nėra aprašyta, o ūkio pastato 9I1b kadastro duomenų byloje yra nurodyta šio pastato centro koordinatė, pagal kurią negalima nustatyti tikslių statinio kampų koordinačių; dėl paminėtų priežasčių nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, ar prašomas įregistruoti pastatas nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jos apsaugos zoną, dėl ko jo statybai nebūtų privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas teigė, kad Komisija, neišsiaiškinusi visų reikšmingų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, priėmė prielaidomis grįstą ir neteisėtą Sprendimą. Žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4335 ha, kuriame yra prašomas įregistruoti Ūkio pastatas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. KPD-RM-2283/1 (toliau – ir Kultūros paveldo departamento Aktas) 12.2 papunktis numatė 1,3646 ha vertybės apibrėžtos teritorijos plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 41SK-979-(14.41.110) (toliau – NŽT Sprendimas) sklypui buvo įregistruota sumažinta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jos apsaugos zona (1,3646 ha iš 1,4335 ha). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikino Kultūros paveldo departamento Aktą ir pripažino negaliojančiu NŽT Sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad Prašymas buvo pateiktas galiojant NŽT Sprendimui, pagal kurį prašomas įregistruoti Registre ūkio pastatas nepatenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ir jų apsaugos zonas. Teritorinio registratoriaus Sprendime nepagrįstai iš pareiškėjo buvo reikalaujama Deklaracijoje užpildyti punktą „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“, kadangi šiuo atveju toks statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, t. y. prašomas įregistruoti Registre pastatas nepatenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ir jų apsaugos zonas. Pareiškėjas teigė nesutinkantis su Komisijos Sprendime nurodytu klaidingu teiginiu, jog negalima nustatyti tikslių statinio kampų koordinačių. Pareiškėjas pažymėjo, kad matininkas T. M., 2019 m. lapkričio 27 d. atlikęs pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, parengė kadastro duomenų bylą (toliau – Kadastro duomenų byla), kurioje komplektuojamo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų formoje nurodyta, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra II grupės nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties ūkio pastatas, kurio statybos pradžios metai yra 2016, pabaigos metai – 2017. Kadastro duomenų byloje komplektuojamo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų formoje nurodyta, kad šis pastatas sunaikintas. Pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) ir Registro tvarkytojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, suteikė naują unikalų numerį, kadangi buvęs pastatas (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sunaikintas. Vietoje sunaikinto pastato buvo pastatytas naujas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam kadastrinius matavimus atliko ir kadastro duomenis nustatė T. M.. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai) 98.2 papunktyje nurodyta, kad pastatų kadastrinių matavimų metu nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – pagal statybą leidžiančius, statybos užbaigimą patvirtinančius ar kitus dokumentus; jeigu dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta pastato pagrindinė paskirtis, nėra, nustatoma faktinė naudojimo paskirtis. Teigė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 3 priede nurodyti atvejai, kai pastatui statyti nereikalingas leidimas. Teigė, kad remiantis teisės aktų nuostatomis, tais atvejais, kai pastatui statyti nereikalingas leidimas ir nėra dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, nustatoma faktinė naudojimo paskirtis. Pabrėžė, kad iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Registre bei Kadastre esančių duomenų nustatyta, jog matininko T. M. 2019 m. lapkričio 27 d. nustatyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys iki 2020 m. sausio 28 d. Kadastre nepakeisti. Kadangi pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai nereikalingas leidimas ir nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, todėl turi būti nustatoma faktinė pastato naudojimo paskirtis. Esant šioms aplinkybėms, kurios grindžiamos galiojančiomis teisės normomis, Kadastro tvarkytojas neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. įregistruoti Registre Ūkio pastatą. Iš to, kas išdėstyta, pareiškėjas darė išvadą, kad Komisija, priimdama Sprendimą, nevertino ir neįsigilino į jo pateiktus objektyvius įrodymus, kurių visetas neabejotinai sudaro teisinį pagrindą tenkinti jo prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 64–66) nesutiko su skundu ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu jo attsovas paaiškino, kad pareiškėjas Registre prašė įregistruoti II grupės nesudėtingąjį statinį, kuris, remiantis pateiktos kadastro duomenų bylos duomenimis, 2017 metais buvo pastatytas 1,4335 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Visam šiam žemės sklypui iki 2018 m. gruodžio 4 d. buvo taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“. NŽT Sprendimu sklypui buvo įregistruota sumažinta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jos apsaugos zona – 1,3646 ha vietoje buvusios 1,4335 ha. Komisija Sprendime pažymėjo, jog pateiktų dokumentų pagrindu nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, ar prašomas įregistruoti pastatas nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jos apsaugos zoną, dėl ko jo statybai nebūtų privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktis numato, kad statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo pateiktoje Deklaracijoje nurodoma, kad ,,pastatas 9I1b nepatenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl pastarajam nereikalingas leidimas statybai“. Atsakovas teigė, kad Komisija, priimdama Sprendimą, atsakingai išnagrinėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių kadastro duomenų bylas. Atsakovas pastebėjo, kad 2018 m. spalio 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta „Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos riba“ koordinačių žiniaraštyje nėra aprašyta, o ūkio pastato 9I1b kadastro duomenų byloje yra nurodyta tik šio pastato centro koordinatė, pagal kurią negalima nustatyti tikslių statinio kampų koordinačių. Be to, Kultūros paveldo departamento Aktu ir NŽT Sprendimu sumažinus nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, patenkančią į minėtą žemės sklypą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-3605-809/2019 panaikino Kultūros paveldo departamento Aktą ir pripažino negaliojančiu NŽT Sprendimą, teismo sprendimas skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo įsiteisėjęs. Dėl paminėtų priežasčių Komisija teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, ar prašomas įregistruoti pastatas nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jos apsaugos zoną, dėl ko jo statybai nebūtų privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas teigė, kad skunde nėra nurodyta aplinkybių ar argumentų, kuriais būtų bandoma paneigti minėtus Komisijos Sprendime išdėstytus argumentus dėl statinio patekimo į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jos apsaugos zoną. Skunde pareiškėjas pasisakė vien tik apie ūkinio pastato statybos ir jo kadastrinių matavimų atlikimo aplinkybes, dėl kurių Komisijos Sprendime nebuvo pasisakyta, kadangi teritorinio registratoriaus Sprendimo teisėtumas buvo vertintas kitais, pirmiau nurodytais motyvais dėl pastato buvimo (nebuvimo) nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje. Atsakovas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės yra labiau reikšmingos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime, kuriame, be kita ko, nagrinėjamos ir ūkinio pastato statybos bei kadastrinių matavimų atlikimo aplinkybės. Dėl šių aplinkybių pasisakyta ir pridedamuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos raštuose. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog prašomas įregistruoti pastatas yra pastatytas nugriovus buvusį pastatą 8I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. yra įregistruotas areštas. Sprendimas įregistruoti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu reikštų ir tai, kad turi būti išregistruotas pastatas, kuriam taikomas areštas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga (b. l. 5, 9, 20, 73) nustatyta, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui 2020 m. sausio 10 d. pateikė Prašymą (b. l. 73) įregistruoti Registre ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Leliūnų sen., Utenos r. sav. Kartu su Prašymu pateikė Registro posistemėje „Matininkas“ 2019 m. lapkričio 27 d. parengtą elektroninę kadastro duomenų bylą ir Deklaraciją (b. l. 30–31). Deklaracijos punkte „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“ nurodė, kad pastatas 9I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nepatenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl pastarajam nereikalingas leidimas statybai.

Teritorinis registratorius priėmė Sprendimą (b. l. 5–6), kuriuo, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1 ir 3 punktais, atmetė pareiškėjo Prašymą, motyvuodamas tuo, kad pateiktoje Deklaracijoje neužpildytas punktas „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“. Sprendime nurodė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.01:2010) 6 priedo 2.2 papunktį, Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį. Nurodė: kadangi statybos metu prašomas įregistruoti Ūkio pastatas pateko į išvardintų atvejų sąrašą, visam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“, Deklaracijoje turi būti užpildytas punktas „Duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus Sprendimu, pateikė skundą Komisijai (b. l. 25–27).

Komisija priėmė Sprendimą (b. l. 9–10), kuriuo, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 31 ir 32 straipsniais, pareiškėjo skundą atmetė – paliko galioti teritorinio registratoriaus Sprendimą. Komisija pakartojo teritorinio registratoriaus Sprendime nurodytą aplinkybę, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) NŽT Sprendimu buvo įregistruota sumažinta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jos apsaugos zona (1,3646 ha iš 1,4335 ha). Nurodė Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį. Nurodė, kad 2018 m. spalio 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta „Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos riba“ koordinačių žiniaraštyje nėra aprašyta, o ūkio pastato 9I1b kadastro duomenų byloje yra nurodyta šio pastato centro koordinatė, pagal kurią negalima nustatyti tikslių statinio kampų koordinačių. Konstatavo, kad dėl paminėtų priežasčių nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, ar prašomas įregistruoti pastatas nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jos apsaugos zoną, dėl ko jo statybai nebūtų privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Padarė išvadą, kad teritorinis registratorius priėmė pagrįstą Sprendimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimais, kreipėsi su skundu į teismą.

Byloje keliamas ginčas dėl teritorinio registratoriaus Sprendimo, kuriuo atsisakyta Registre įregistruoti Ūkio pastatą, ir Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus Sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje ginčas kilęs iš esmės dėl to, ar prašomas įregistruoti Registre Ūkio pastatas patenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo objekto teritoriją ir jo apsaugos zoną.

Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Ūkio pastatas, kurį pareiškėjas prašė įregistruoti, yra II grupės nesudėtingasis statinys (b. l. 9, 30, 64, 67), dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Ūkio pastatas buvo pradėtas statyti 2016 m., baigtas – 2017 m. (b. l. 67–68). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 dalies, t. y. Ūkio pastato statybos pradžioje) nustatė, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Reglamento STR 1.07.01:2010 (kuris galiojo Ūkio pastato statybos pradžioje, o neteko galios 2017 m. sausio 1 d.) 32 punktas numatė, kad atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, pateikiami šio reglamento 6 priede. To paties reglamento 6 priedo 2.2 papunktis nustatė, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Reglamento STR 1.05.01:2017 (kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir galiojo tuo metu, kai Ūkio pastatas buvo baigtas statyti) 23 punktas numato, kad atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti šio reglamento 3 priede. To paties reglamento 3 priedo 1.2 papunktis (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 28 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai Ūkio pastatas buvo baigtas statyti) numatė, kad leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį. Pagal nurodytą Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį, statant II grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, reikalingas leidimas, t. y. privalomas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. statybą leidžiantis dokumentas.

Ūkio pastatas, kurį pareiškėjas prašė įregistruoti Registre, yra žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Leliūnų sen., Utenos r. sav. (toliau – Žemės sklypas) 1,4335 ha (b. l. 6, 9, 21, 30, 64, 67). Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. gruodžio 15 d. akto Nr. KPD-RM-2283 12.2 papunktis numatė 46847,0 kv. m vertybės apibrėžtos teritorijos plotą (b. l. 42). Šis Žemės sklypas, kurio plotas 1,4335 ha, visas pateko į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jos apsaugos zoną) iki tol, kol buvo sumažinta nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija (b. l. 41, 50, 112).Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuo 2010-01-26 iki 2018-12-04 visam žemės sklypui (1,4335 ha ) buvo taikyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ (b.l.110-117).

Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdyje buvo nutarta patikslinti (duomenys neskelbtini) sodybos fragmentų, esančių (duomenys neskelbtini), Leliūnų sen., Utenos r. sav. (t. y. nekilnojamosios kultūros vertybės) teritorijos ribas; tai buvo nutarta atsižvelgiant į pareiškėjo M. B. pateiktą prašymą, kuriuo jis prašė sumažinti nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją 5–6 arais, nes nori jam priklausančioje žemėje pastatyti namelį, rekonstruojant iš jau stovinčio pastato (b. l. 42). Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. KPD-RM-2283/1 12.2 papunktis numatė nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) sodybos fragmentų, esančių (duomenys neskelbtini), Leliūnų sen., Utenos r. sav., plotą – 46190,00 kv. m (t. y. 4,619 ha) (b. l. 138). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šio Kultūros paveldo departamento Akto 12.2 papunktis Žemės sklypui numatė 1,3646 ha nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtos teritorijos plotą (b. l. 6, 21). Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 41SK-979-(14.41.110) Žemės sklypui buvo įregistruota sumažinta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jos apsaugos zona – 1,3646 ha vietoje buvusios 1,4335 ha (b. l. 6, 9, 21, 42). Sumažinus nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, Žemės sklypas jau nebe visas pateko į šios vertybės teritoriją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3605-809/2019 (b. l. 36–47) panaikino šį Kultūros paveldo departamento Aktą ir pripažino negaliojančiu šį NŽT Sprendimą, teismo sprendimas įsiteisėjo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis numato, kad skundžiamo teisės akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama iki ginčijamo teisės akto priėmimo buvusi padėtis (. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jo Prašymo padavimo momentu Žemės sklypo dalis, kurioje yra Ūkio pastatas, nepateko į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją ir apsaugos zoną, todėl statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismui kaip neteisėtus panaikinus administracinius aktus, kuriais kultūros vertybės teritorija ir apsaugos zona buvo sumažinta, vadovaujantis bendruoju teisės principu ex iniuria non oritur ius (iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda), nėra pagrindo Ūkio pastatu užimtai teritorijai netaikyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad visas Žemės sklypas, kurio plotas 1,4335 ha, visas pateko ir patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jos apsaugos zoną), taigi, ir Žemės sklype esantis Ūkio pastatas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją ir apsaugos zoną. Todėl jo įregistravimui Registre reikia turėti statybą leidžiantį dokumentą (Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktis). Pareiškėjas Deklaracijoje (b. l. 30) duomenų apie tokį statybą leidžiantį dokumentą nepateikė, byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės. Todėl teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti Ūkio pastatą Registre.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės įmonės Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. SPR5-1035(14.4E) ir valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. CSPR-66 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir Komisijos sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė