Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3605-809/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-15
Bylos Nr.: eI-3605-809/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01787-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas: (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: M. B., V. B.
Atsakovas: Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-3605-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01787-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 18.12

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, ginančiai viešąjį interesą, atstovui prokurorui R. S.,

atsakovų atstovams R. P. ir V. Č.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ginančio viešąjį interesą pareiškimą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. B., V. B. dėl akto panaikinimo ir sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras ginantis viešąjį interesą kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti 2018 m. rugsėjo 18 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 41SK-979-(14.41.110.).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog pagal 1993 m. balandžio 27 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas- tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. B.. 2015 m. gruodžio 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau - Vertinimo taryba) posėdžio protokole Nr. VT-69 nurodyta, jog posėdyje buvo nutarta patikslinti (duomenys neskelbtini) fragmentų, susidedančių iš <...> tvarto, <...>. Tai reiškia, kad M. B., nuosavybės teise priklausantis pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, pateko į M. B., nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriją, todėl Vertinimo taryba 2015 m. gruodžio 15 d. posėdyje apibrėžė teritorijos ribas taip, jog (duomenys neskelbtini) teritorijos dalis sutaptų su daiktinės teisės sklypo ribomis. Šiuo atveju dalis (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų buvo sutapatintos su M. B. priklausančio žemės sklypo ribomis, o ne su kūdros, alėjos ir kt. ribomis. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona visam 1.4335 ha plotui 2010 m. sausio 13 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-39, o M. B. minėtą žemės sklypą Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2010 m. birželio 19 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams, kai žemės sklypui buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona. Pareiškėjos nuomone, M. B. įsigijus minėtą žemės sklypą turėjo būti žinoma, jog šitam žemės sklypui yra įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona, kas reiškia tam tikrus papildomus reikalavimus ateityje vykdant tam tikras statybas šioje teritorijoje.

2018 m. kovo 20 d. M. B. prašymu dėl paveldo teritorijos keitimo sklype kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros departamentas) prašydamas pakeisti dalį paveldo teritorijos su joje esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, esančiu sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. kovo 28 d. Kultūros departamentas raštu dėl (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo informavo, jog 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu Vertinimo tarybos nariai svarstė siūlymą sumažinti (duomenys neskelbtini) fragmentų teritorijos ribas, tačiau nepritarė šiam siūlymui. Taip pat nurodoma, jog prašyme jokių naujų duomenų nepateikta, todėl klausimas nebus svarstomas pakartotinai. Pareiškėjos nuomone, minėta aplinkybė reiškia, kad M. B. Kultūros departamentui nepateikė jokios informacijos, jog prašoma sumažinti teritorija prarado kultūros paveldo teritorijos vertingąsias savybes.

2018 m. gegužės 15 d. M. B. pakartotinai su analogiško turinio prašymu kreipusis į Kultūros departamentą dėl paveldo teritorijos keitimo sklype, 2018 m. gegužės 30 d. Kultūros departamentas raštu dėl (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų informavo, kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų tikslinimo bus svarstomas Kultūros departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje. Pareiškėjai neaišku, kas pasikeitė per kelis mėnesius (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.), kad Kultūros departamentas nusprendė teikti vertinimo tarybai svarstyti dėl minėtos teritorijos ribų tikslinimo (mažinimo), nes šiuo atveju jokie tyrimai nebuvo atlikti, kurie patvirtintų, jog minėta teritorija prarado kultūros paveldo teritorijos vertingąsias savybes. M. B. Kultūros departamentui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo klausimą. 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje M. B. teigė, jog sodybą jis padovanojo sūnui, nori jam priklausančioje žemėje pastatyti namelį, rekonstruojant iš jau stovinčio pastato, todėl prašo sumažinti teritoriją. M. B. prašė sumažinti vertybės teritoriją 5-6 arais. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gegužės 10 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenimis, pastatas - gyvenamasis namas kaip baigtas statyti buvo įregistruotas dar (duomenys neskelbtini) m. Pastato - gyvenamojo namo bei žemės sklypo savininkas šiuo metu yra būtent M. B.. Tai reiškia, kad M. B. Vertinimo tarybai pateikė faktus, kurie neatitinka realybės. M. B. posėdyje nurodo, kad savavališkai žemės sklype nieko nedarytų.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 635-228/2019 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. B. dėl 2017 m. liepos 10 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą/ statinio paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo, nes minėtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentas atlikdamas patikrinimą nustatė, jog statybos darbai atlikti nesilaikant ūkio pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties namą statybos projekto sprendinių - neatitinka projekte numatytos statinio vietos, t. y. statinio vieta neatitinka projekte nustatytos statinio vietos 5.46 m, daugiau kaip 1 m pakeistas statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, pakeista stogo forma. Kultūros departamentas konstatavo, kad faktiškai buvo atlikta nauja naujo statinio statyba (nerekonstruotas 1989 metais pastatytas pastatas). Taigi, 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje išsakyti teiginiai, kad savavališkai žemės sklype M. B. nieko nedarytų neatitinka tikrovės. M. B. posėdyje išsakytas teiginys, kad rekonstruos pastatą kuris buvo, o nestatys naujo, taip pat yra klaidinantis, nes minėtas departamentas pasisakė, kad 2017-07-10 deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą / statinio paskirties keitimą Nr. 1 nurodyta faktiškai naujo pastato statyba. Vertinimo tarybos nariai 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje nurodė, kad įgyvendinus M. B. prašymą, dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų sumažinimo, atsižvelgiant į vienintelį ūkinio poreikio motyvą (dėl pastato statybos), toks jų žingsnis gali turėti pasekmių, nes ir kiti asmenys gali to užsinorėti. Tai dar kartą parodo, kad šiuo atveju vienintelis ūkinio poreikio motyvas (dėl pastato statybos) nėra pakankamas ir galiausiai jo tokio visai negali būti kalbant apie kultūros paveldo teritorijos ribų patikslinimą (sumažinimą), o be to jis neatitinka tikrovės. Todėl 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. VT-42, kuriuo Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui bei nusprendė parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją balsuoti dėl vertybės teritorijos sumažinimo yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiu ūkinio poreikio motyvu (dėl pastato statybos), o ne tyrimų duomenimis, kurių pagrindu būtų nustatyta, jog kultūros paveldo teritorija (dėl kurios sumažinimo kreipėsi M. B.) prarado vertingąsias savybes, dėl kurio ji netenka kultūros paveldo teritorijos statuso kaip ir numato teisės aktai. 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-59 nurodoma, jog sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų tikslinimo buvo svarstytas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje ir vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui, todėl parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją buvo balsuojama dėl teritorijos ribų patikslinimo bei nutarta patikslinti teritorijos ribas. Anot pareiškėjos, šis posėdis buvo formalus, nes jame buvo patvirtinta tai, kas iš esmės buvo priimta būtent 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdyje. Beje, 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT- 59 nurodyti priimto sprendimo motyvai remiantis kriterijų aprašu: amžiaus cenzas, autentiškumas bei reikšmingumas, neaišku kaip yra susiję su posėdžio esme - (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų tikslinimas (sumažinimas). Taip ir lieka neaišku, kodėl sumažinta (duomenys neskelbtini) teritorija prarado minėtus kriterijus. Daugiau 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-59 motyvų nėra pateikta, todėl laikytina, jog jis yra nemotyvuotas.

Pareiškėja pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-2283/1 yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283/1 kaip priedai yra nurodyti: apibrėžtų teritorijų ribų planas, fotofiksacija, senas planas. Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 15 d. vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283 kaip priedai yra nurodyti: fotofiksacija, apibrėžtų teritorijos ribų planas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, planas. Tai reiškia, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283/1 yra nurodyti faktiškai tokie pat priedai kaip ir 2015 m. gruodžio 15 d. Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283 kas suponuoja išvadą, jog jokie tyrimai arba kiti dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų patikslinimą (sumažinimą) nebuvo atlikti ir prie pastarojo akto nėra pridėti, todėl šis faktas dar kartą patvirtina, jog jokių motyvų mažinti (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas nebuvo ir nėra, todėl 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-2283/1 yra naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 41 SK-979-( 14.41.110.) buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauji kadastriniai duomenys, kuriais nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona nuo 1.4335 (viso žemės sklypo plotas) sumažinta iki 1.3646 ha. Todėl šis sprendimas kaip 2018 m. birželio 5 d. vertinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-42, 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-59, 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283/1 pasekmė ir yra pripažintinas negaliojančiu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju Kultūros departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-2283/1 nepagrįstai patikslino (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas jas sumažindama nuo 46847,00 kv.m. (2015 m. gruodžio 15 d. Vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283 12.2. papunktis) iki 46190,00 kv.m. (2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283/1 12.2. papunktis). Šiuo veiksmu buvo pažeistos įstatymų nuostatos ir dėl šių pažeidimų (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų dalis (657,00 kv.m.), kurios išsaugojimas (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribose yra bendras valstybės bei visuomenės interesas, buvo nemotyvuotai pašalinta iš bendros (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribos, tuo pažeidžiant viešąjį interesą kurį ir gina prokuroras.

Papildomai nurodo, jog Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos raštas gautas 2019 m. balandžio 30 d., todėl terminas kreiptis su pareiškimu į teismą nėra praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kultūros departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Kultūros departamentas atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimo nei dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre, nei dėl šių vertybių reikšmingumo, nei dėl vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo. Teisės aktai nesuteikia Kultūros departamentui vertinimo tarybų priimamų sprendimų kontrolės funkcijų, nenumato galimybės daryti poveikį vertinimo taryboms priimant sprendimus ar teisės panaikinti jų sprendimus. Įstatymų leidėjas tuo siekė apriboti vertinimo tarybų sprendimus nuo galimo administracinio poveikio ar galimybių pasinaudoti tarnybine padėtimi, sprendžiant dėl teisinės apsaugos suteikimo nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Kultūros departamentas nepriėmė skundžiamo Kultūros departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM- 2283/1.

Priimant sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini) fragmentų, apsaugos zonos patikslinimo Vertinimo taryba atsižvelgė į Aprašo reikalavimus ir rėmėsi 2018-09-18 akto Nr. Nr. KPD-RM-2283/1 15 p. nurodytais šaltiniais ir literatūra (archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis).

Dėl pareiškime nurodomų aplinkybių, kad Vertinimo taryba pakeitė nuomonę svarstomu klausimu pažymi, kad Vertinimo tarybai ne kartą svarsčius ginčo nekilnojamosios kultūros vertybės duomenų tikslinimo klausimą ir Vertinimo tarybos pozicija keitėsi, tačiau tai savaime nelemia 2018 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. Nr. KPD-RM-2283/1 neteisėtumo. Viešojo administravimo subjektų pozicija ir konkrečios situacijos vertinimas gali keistis, tai nedaro skundžiamo 2018 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. Nr. KPD-RM-2283/1 neteisėtu. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokį teisės aktą pažeidžia pasikeitusi Vertinimo tarybos pozicija.

Atsakovas Kultūros departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, jog palaiko argumentus, išdėstytus Kultūros departamento atsiliepime į pareiškimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškėjos pareiškimo antru reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o dėl pareiškimo pirmo reikalavimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovo nuomone, antrasis pareiškėjo reikalavimas - pripažinti negaliojančiu Sprendimą, yra išvestinis, kuris, kaip pareiškėjas nurodo pareiškime, atsirado kaip ginčijamo Kultūros departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. KPD-RM-2283/1 pasekmė, ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Nurodo, jog Utenos skyriaus priimtas ginčijamas administracinis aktas yra priimtas teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų ir šis sprendimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškimo reikalavimas vienareikšmiškai tiesiogiai sietinas su Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jos apsaugos zonos sumažinimu, Utenos skyrius negali vertinti ir pasisakyti dėl kitų atsakovų priimtų sprendimų keičiant nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ribas.

Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, vykdytojas, šiuo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė O. B. 2018 m. spalio mėnesį pateikė Utenos skyriui prašymą patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo savininko M. B. 2018 spalio 8 d. prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir nustatyti ar patikslinti servitutus. Utenos skyriaus darbuotojas patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašė 2018-10-15 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 41KAM-89054, kurio forma yra patvirtinta Tikrinimo taisyklėse.

Pažymi, kad Utenos skyrius, tikrindamas bylą, neįžvelgė jokių teisinių kliūčių ar kitų faktinių aplinkybių, trukdančių priimti ginčijamą Sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo Utenos skyriaus vedėjas patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ matininkės O. B. 2018 m. spalio 3 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Be to, parengtas žemės sklypo planas pagal Taisyklių 40.3 papunktį yra suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas, šiuo atveju, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus.

Sprendimas buvo priimtas ne dėl šios specialiosios sąlygos XIX „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ ploto sumažinimo, nes jau ši sąlyga buvo nustatyta dar 2010 metais, t. y. Utenos apskrities viršininko 2010-01-13 įsakymu Nr. 14-39 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“, kuriuo ši sąlyga buvo nustatyta visam žemės sklypo plotui.

Sprendimu Nr. 41SK-979-(14.41.110.) buvo patvirtintos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nebuvo nustatytos dar 2010 metais, t. y. žemės sklypui taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skirsniai: XXI, XXIX ir LII. Šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurios nustatytos ginčo žemės sklypui, yra teisingos ir teisėtos, o pareiškėjas šių sąlygų neginčija ir dėl jų nepasisako, tačiau reiškia reikalavimą panaikinti visą sprendimą, kuriuo buvo patvirtintos šios naujos žemės sklypui nustatytos specialios sąlygos. Atsakovo nuomone, tai yra visiškai nesuprantama, ir tokio pareiškimo reikalavimo tenkinimas sukelia neigiamas teisines pasekmes tiek institucijai patvirtinusiai pasikeitusius kadastro duomenis, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Utenos skyrius veikė teisingai, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais kadastrinių matavimų atlikimo, kadastro duomenų pakeitimo, procedūras ir tvarką, nepažeisdamas jų, todėl ginčijamas administracinis sprendimas yra priimtas teisėtai, yra teisingas ir jo teisėtumas yra pagrįstas imperatyviomis teisės aktų normomis ir jų reikalavimais.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys M. B. ir V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2018 m. gegužės 15 d. jie kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydami pakeisti dalį paveldo teritorijos su jose esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, sklype esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kultūros departamentas 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (1.29.-U)2U-660 trečiuosius suinteresuotus asmenis informavo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos posėdyje patikslinus (duomenys neskelbtini) teritoriją nustatyta, kad pastatas ((duomenys neskelbtini)) nebepatenka į dvarą ir jam paveldosauginiai reikalavimai nebetaikomi. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, nėra objektyvaus pagrindo abejoti, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. Kultūros Pirmosios nekilnojamomojo kultūros paveldo Vertinimo tarnybos aktas Nr. KPD-RM-2283/1 yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi minėtas aktas priimtas vadovaujantis galiojančiomis įstatyminėmis nuostatomis. Kultūros departamentas yra institucija, atsakinga už Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir apsaugos zonas, todėl abejoti šios srities specialistų išvada dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos nustatymo, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas neturi reikiamos kvalifikacijos tokioms išvadoms padaryti. Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia vertinimo tarybos, kurias sudaro Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybių institucijos. Tik, minėti subjektai priima sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei, ir jos įregistravimo Kultūros vertybių registre, vertybių reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžtumo.

NŽT Utenos skyriaus sprendimas buvo priimtas Utenos apskrities viršininko 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 14-39 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone. Sąlygos buvo nustatytos visam žemės sklypo plotui. Minėtas 2010 m. sausio 13 d. sprendimas yra galiojantis ir nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o 2018 m. spalio 15 d. NŽT teritorinis skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 4ISK-979-(14.4LJ 10), kurį prašo pareiškėjas panaikinti, yra priimtas minėto galiojančio sprendimo pagrindu ir jam neprieštarauja, todėl pareiškėjo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. NŽT Utenos skyriaus darbuotojas, tikrindamas bylą, neįžvelgė jokių teisinių kliūčių trukdančių priimti Sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo Utenos skyriaus vedėjas patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės O. B. 2018 m. spalio 3 d., parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Mano, kad tiek NŽT Utenos skyrius, tiek Kultūros departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba, veikė teisėtai, kadangi vadovavosi galiojančiais teisės aktais, reglamentavusiais kadastrinių matavimų atlikimą, kadastrinių duomenų pakeitimo tvarką ir jų nepažeidė.

Tretieji suinteresuoti asmenys akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrįsti savo teiginiams t.y., kad ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti neteisėtai ar pažeidžiant galiojančius įstatymus. Pareiškėjo dėstomi argumentai yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio, o atsakovų priimtų sprendimų teisingumas ir teisėtumas nekelia abejonių.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prokuroras palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškimą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283/1 (toliau – ir Vertinimo taryaktas) bei 2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 41SK-979-(14.41.110.) (toliau – ir NŽT Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 13 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-39 žemės sklypui, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona visam 1.4335 ha plotui;

2010 m. birželio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), perėjo M. B., a/k (duomenys neskelbtini), nuosavybei;

2015 m. gruodžio 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-69 nurodyta, jog posėdyje buvo svarstoma sumažinti teritorijos ribas rytinėje pusėje, išimant iš teritorijos nevertingą silikatinių plutų pastatą, savininko prašymu, tačiau tokiu atveju dvaro teritorija nesutaptų su daiktinės teisės sklypo ribomis. Posėdyje buvo nutarta apibrėžti teritorijos ribas nemažinant jų;

2015 m. gruodžio 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283 12.2. papunktis numatė

46847.0 kv.m. vertybės apibrėžtos teritorijos plotą;

2018 m. kovo 20 d. M. B. Prašymu dėl paveldo teritorijos keitimo sklype prašoma pakeisti dalį paveldo teritorijos su joje esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, esančiu sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

2018 m. kovo 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Raštu dėl (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo informuojama, jog 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu Vertinimo tarybos nariai svarstė siūlymą sumažinti (duomenys neskelbtini) fragmentų teritorijos ribas, tačiau nepritarė šiam siūlymui. Taip pat nurodoma, jog prašyme jokių naujų duomenų nepateikta, todėl klausimas nebus svarstomas pakartotinai;

2018 m. gegužės 15 d. M. B. Prašymu dėl paveldo teritorijos keitimo sklype prašoma pakeisti dalį paveldo teritorijos su joje esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, esančiu sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

2018 m. gegužės 30 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Raštu dėl (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų informuoja, kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų tikslinimo bus svarstomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje;

2018 m. birželio 5 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-42 nurodoma, kad M. B. teigimu sodybą jis padovanojo sūnui. Nori jam priklausančioje žemėje pastatyti namelį, rekonstruojant iš jau stovinčio pastato, todėl prašo sumažinti teritoriją. M. B. prašo sumažinti vertybės teritoriją 5-6 arais. Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui bei nusprendė parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją balsuoti dėl vertybės teritorijos sumažinimo. Nutarė teritorijos ribų tikslinimo klausimą atidėti;

2018 m. rugsėjo 18 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-59 nurodyta, jog sprendimas dėl dvaro teritorijos ribų tikslinimo buvo svarstytas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje. Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui, todėl parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją buvo balsuojama dėl teritorijos ribų patikslinimo. Nutarta patikslinti teritorijos ribas. Priimto sprendimo motyvai: objektas atitinka amžiaus cenzo, autentiškumo bei reikšmingumo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms;

2018 m. rugsėjo 18 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283/1 12.2. papunktis numatė kv.m. vertybės apibrėžtos teritorijos plotą;

2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 41SK-979-(14.41.110.) žemės sklypui, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota sumažinta nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zona 1.3646 ha plotui.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūroje 2019 m. balandžio 30 d. gautas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos raštas dėl medžiagos pateikimo viešojo intereso gynimui, kuriuo prašoma įvertinti surinktą medžiagą ir priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo.

Pažymėtina, kad prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir) ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

Šiuo atveju prokuroras siekia panaikinti galimai neteisėto viešojo administravimo subjekto individualius aktus dalis, kurių pagrindu galimai neteisėtai buvo atliktas kultūros paveldo teritorijos ribų patikslinimas (sumažinimas). Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą.

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad viešojo intereso gynimas – tai specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla, viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, todėl nors viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas viešojo ir individualių interesų derinimu (LVAT administracinėje byloje Nr. A-822-65/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas yra viešojo intereso dalis (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

Pažymėtina, kad prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (LVAT Nr. A-146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), Nr. A-882-65/2009, Nr. A-556-2907/2011 ir kt.). Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos raštas apie galimai pažeistą viešąjį interesą prokuratūroje gautas 2019 m. balandžio 30 d. Tuo tarpu prokuroras skundą teismui pateikė 2019 m. gegužės 14 d. Taigi, terminas pareiškimui į teismą paduoti turėtų būti skaičiuotinas nuo 2019 m. gegužės 1 d., t. y. nuo momento, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų. Byloje nėra duomenų, kad prokuroras informaciją apie galimą nagrinėjamo atvejo viešojo intereso pažeidimą buvo gavęs anksčiau. Todėl, darytina išvada, kad ABTĮ 33 straipsnio dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys šios faktinės aplinkybės ir neginčija.

Vertinant ginčijamo administracinio akto dalių teisėtumą, svarbu pastebėti, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina, ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar teisėti priimti sprendimai, ar turėjo viešojo administravimo subjektas pagrindą atsisakyti atlikti veiksmus. Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį (LVAT administracinėje byloje Nr. AS-145-575/2016).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. ) 8 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nekilnajamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia vertinimo tarybas, kurias sudaro Kultūros departamentas ir savivaldybių institucijos (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Pagal Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 12 punktą Kultūros departamentas tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos kultūros vertybės ir jų duomenys, pagal įstatymo nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus.

Iš aukščiau minėto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, jog Kultūros departamentas atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimo nei dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre, nei dėl šių vertybių reikšmingumo, nei dėl vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo. Taigi, pagal Įstatymo nuostatas

ne Kultūros departamentas, o Vertinimo taryba yra įstatymo įgaliotas viešojo administravimo subjektas, galintis priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei ir jos įregistravimo Kultūros vertybių registre, šių vertybių reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kultūros paveldo objektas yra saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių riba ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą reglamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“. Aprašo 6 punktas reglamentuoja, kad vertinimo procesas susideda iš: amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros; reikšmingumo nustatymo; teritorijos bei apsaugos zonos apibrėžimo; reikšmingumo lygmens nustatymo.

Tiek atsakovo Kultūros departamento, tiek Kultūros departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos teigimu, priimant sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) fragmentų, apsaugos zonos patikslinimo Vertinimo taryba atsižvelgė į Aprašo reikalavimus ir rėmėsi 2018 m. rugsėjo 18 akto Nr. KPD-RM-2283/1 15 punkte nurodytais šaltiniais ir literatūra (archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis). Atsakovų teigimu, Vertinimo taryba ne kartą svarstė ginčo nekilnojamosios kultūros vertybės duomenų tikslinimo klausimą ir Vertinimo tarybos pozicija keitėsi, tačiau tai savaime nelemia Vertinimo tarybos akto neteisėtumo, kadangi viešojo administravimo subjektų pozicija ir konkrečios situacijos vertinimas gali keistis.

Pažymėtina, jog 2010 m. sausio 13 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-39 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona visam 1.4335 ha plotui. Aukščiau minėta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. šį žemės sklypą įsigijo 2010 m. birželio 19 d. (Valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis), t. y. praėjus 5 mėnesiams kai žemės sklypui buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona. Todėl, darytina išvada, jog M. B. žemės sklypo įsigijimo metu jau turėjo būti žinoma, jog šiam žemės sklypui yra įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona, kas reiškia tam tikrus papildomus apribojimus bei reikalavimus vykdant statybas šioje teritorijoje.

Įstatymo 8 straipsnio 3 punktas nurodo, jog nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. 2005 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-150 (2016 m. spalio 4 d. LR kultūros ministro įsakymo ĮV-752 redakcija) patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau - kriterijų aprašas) 17 punktas nurodo, kad objekto teritorijos ir vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant j objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

Taigi, vadovaujantis aukščiau minimomis Įstatymo nuostatomis norint patikslinti (sumažinti arba padidinti) teritorijų ribas, reikia atlikti tyrimus, kurių pagrindu būtų nustatoma, jog viena ar kita teritorija (jos dalis) prarado vertingąsias savybes, dėl ko ji netenka kultūros paveldo teritorijos statuso arba kaip tik atvirkščiai jgavo vertingąsias savybes, dėl ko jai suteikiamas kultūros paveldo teritorijos statusas. Kriterijų aprašo 24 punktas numato, kad už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakinga institucija (departamentas), nustačius nekilnojamosios kultūros vertybės nors vienos reikšmingumą lemiančios vertingosios savybės pakeitimą, kuris sumenkino kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą, privalo kreiptis į atitinkamą vertinimo tarybą ir inicijuoti pakartotinį to objekto reikšmingumo nustatymą ir, reikalui esant, apibrėžtos objekto teritorijos bei apsaugos zonos tikslinimą.

(duomenys neskelbtini) fragmentų (826), (duomenys neskelbtini) Vertingosios savybės buvo nustatytos bei teritorijos ribos apibrėžtos (šių ribų nemažinant) 2015 m. gruodžio 15 d. Vertinimo tarybos posėdyje. 2018 m. kovo 20 d. M. B. Kultūros departamentui pateikė prašymą pakeisti dalį paveldo teritorijos su joje esančiu gyvenamosios paskirties 2-osios kategorijos nesudėtingu gyvenamuoju pastatu, esančiu ginčo sklype. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – 2018 m. kovo 28 d. Kultūros departamento raštas (el. b.l. 11), adresuotas, be kita ko, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B., patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu Vertinimo tarybos nariai svarstė siūlymą sumažinti (duomenys neskelbtini) fragmentų teritorijų ribas, išimant M. B. priklausančio sklypo su tvartu dalį iš vertybės teritorijų, tačiau šiam pasiūlymui nepritarė. Be to, kaip nurodoma minėtame rašte, M. B. nepateikus jokių naujų duomenų, klausimas pakartotinai nesvarstytinas.Vadinasi, minėtu laikotarpiu M. B. Kultūros departamentui nepateikė jokios informacijos, kuri patvirtintų prašomos sumažinti teritorijos kultūros paveldo teritorijos vertingųjų savybių praradimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2018 m. gegužės 15 d. M. B. pakartotinai su analogiško turinio prašymu dėl paveldo teritorijos keitimo sklype kreipėsi į Kultūros departamentą, kuris 2018 m. gegužės 30 d. raštu informavo M. B., kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų tikslinimo bus svarstomas Kultūros departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, jog neatlikus jokių tyrimų, kurie patvirtintų, jog ginčo teritorija prarado kultūros paveldo teritorijos vertingąsias savybes bei M. B. nepateikus jokių naujų duomenų, kurie leistų pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų sumažinimo klausimą, nėra aišku kokiu pagrindu Kultūros departamentas teikė Vertinimo tarybai svarstyti minėtos teritorijos ribų tikslinimo (mažinimo) klausimą.

2005 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-149 (2016 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo ĮV-751 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (toliau - Pavyzdiniai nuostatai) 7 punkto 7.2. papunktis numato, kad taryba apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ir vietovių ribas. Šiuos veiksmus taryba atlieka tarybos posėdžiuose, kurie turi būti protokoluojami juose nurodant be kita ko ir priimtų sprendimų motyvus bei konkrečius kriterijų apraše nurodytus kriterijus, lėmusius sprendimo priėmimą ir t.t. (pavyzdinių nuostatų 16 punktas). Tai reiškia, kad vertinimo tarybai tenka pareiga įrodyti nustatytų vertingųjų savybių buvimą/nebuvimą. 2018 m. birželio 5 d. vertinimo tarybos posėdyje M. B. teigė, jog sodybą jis padovanojo sūnui, kuris nori jam priklausančioje žemėje pastatyti namelį, rekonstruojant iš jau stovinčio pastato, todėl prašo sumažinti teritoriją. M. B. prašo sumažinti vertybės teritoriją 5-6 arais. Tačiau kaip teisingai pastebėjo prokuroras VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019 m. gegužės 10 d.duomenimis, pastatas - gyvenamasis namas kaip baigtas statyti buvo įregistruotas dar (duomenys neskelbtini) m., be to pastato - gyvenamojo namo bei žemės sklypo savininkas šiuo metu yra būtent M. B.. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad M. B. Vertinimo tarybai pateikė faktus, kurie neatitinka realybės. Be to, pastebėtina, jog Vertinimo tarybos nariai 2018 m. birželio 5 d. vertinimo tarybos posėdyje atkreipė dėmesį į tai, jog M. B. prašymas dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų sumažinimo remiasi vieninteliu ūkinio poreikio motyvu. Taigi, darytina išvada, jog 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolas Nr. VT-42, kuriuo Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė ginčo teritorijos pakeitimui bei nusprendė parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją balsuoti dėl vertybės teritorijos sumažinimo yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiu ūkinio poreikio motyvu (dėl pastato statybos), o ne tyrimų duomenimis, kurių pagrindu būtų nustatyta, jog kultūros paveldo teritorija prarado vertingąsias savybes, dėl kurio ji netenka kultūros paveldo teritorijos statuso. 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT-59 nurodyta, jog sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų tikslinimo buvo svarstytas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje ir Vertinimo tarybos nariai bendru sutarimu pritarė teritorijos pakeitimui, todėl parengus reikalingą apskaitos dokumentaciją buvo balsuojama dėl teritorijos ribų patikslinimo bei nutarta patikslinti teritorijos ribas. Šiuo atveju teismas pritaria pareiškėjui, kad minėtas posėdis buvo formalus, nes jame buvo patvirtinta tai, kas iš esmės buvo Vertinimo tarybos narių priimta 2018 m. birželio 5 d. posėdyje. Pastebėtina, jog nors 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokole Nr. VT- 59 nurodyti priimto sprendimo motyvai remiantis kriterijų aprašu: amžiaus cenzas, autentiškumas bei reikšmingumas, tačiau visiškai neaišku dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) teritorija prarado minėtus kriterijus ir atsirado poreikis patikslinti (sumažinti) teritorijos ribas.

Pažymėtina, jog skundžiamas 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-2283/1 yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., LVAT 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-952/2008). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010 m. spalio 4 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2013 m. birželio 13 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013 ir kt.).

Skundžiamo Vertinimo tarybos akto turinį įvertinusi VAĮ 8 straipsnio 1dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Vertinimo tarybos akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283/1 yra nurodyti priedai: apibrėžtų teritorijų ribų planas, fotofiksacija, senas planas. 2015 m. gruodžio 15 d. Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-2283 taip pat nurodomi priedai: fotofiksacija, apibrėžtų teritorijos ribų planas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, planas. Taigi, minėtų aktų priedai yra beveik analogiško turinio, kas leidžia daryti išvadą, jog jokie tyrimai arba kiti dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų patikslinimą (sumažinimą) nebuvo atlikti (ką patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovų atstovai). Tai patvirtina, jog Vertinimo tarybai nebuvo pagrįsto pagrindo mažinti (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-2283/1 yra naikintinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ateityje galimai būtų pagrindas patikslinti (sumažinti/ padidinti) (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas, jeigu būtų atlikti tyrimai, kurie patvirtintų tokį objektyvų pagrindą.

Nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-2283/1 nepagrįstai patikslino (duomenys neskelbtini) teritorijos ribas jas sumažindama nuo 46847,00 kv.m. (2015 m. gruodžio 15 d. vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283 12.2. papunktis) iki 46190,00 kv.m. (2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283/1 12.2. papunktis). Šiuo veiksmu buvo pažeistos aukščiau išdėstytos įstatymų nuostatos ir dėl šių pažeidimų (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribų dalis (657,00 kv.m.), kurios išsaugojimas (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribose yra bendras valstybės bei visuomenės interesas, buvo nemotyvuotai pašalinta iš bendros (duomenys neskelbtini) fragmentų (826) teritorijos ribos, tuo pažeidžiant viešąjį interesą kurį ir gina prokuroras.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 94 straipsnis numato, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. 2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 41 SK-979-( 14.41.110.) buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauji kadastriniai duomenys, kuriais nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona nuo 1.4335 (viso žemės sklypo plotas) sumažinta iki 1.3646 ha, todėl šis sprendimas kaip 2018 m. birželio 5 d. Vertinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-42, 2018 m. rugsėjo 18 d. vertinimo tarybos posėdžio protokolo Nr. VT-59, 2018 m. rugsėjo 18 d. Vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2283/1 pasekmė taip pat yra pripažintinas negaliojančiu.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą tenkinti.

Panaikinti 2018 m. rugsėjo 18 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-2283/1.

Pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 41SK-979-(14.41.110.).

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Iveta Pelienė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė