Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ArtCo“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad plazminio pjovimo stakles įsigijo, skelbdamas viešojo pirkimo konkursą laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o konkursą laimėjusiam tiekėjui už patiektas minėtas stakles buvo privaloma sumokėti jo pasiūlytą kainą. Todėl išlaidos plazminio pjovimo staklėms turi būti priskirtinos tinkamoms finansuoti. Bendrovės nuomone, UAB „Deloitte Lietuva“ 2013 m. liepos 2 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 2_19 (toliau – ir ataskaita) nurodyti duomenys nėra pakankamas teisinis ir faktinis dalies paramos neskyrimo pagrindas. Taip pat UAB ,,Deloitte Lietuva“, parengusi minėtą ataskaitą, į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą nėra įtraukta, todėl turto ar verslo vertinimo veikla verstis negali, o ataskaita nelaikytina dokumentu, pagrindžiančiu įsigytų staklių rinkos vertę.

8. Agentūros teigimu, nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas smėliavimo komplekto, sraigtinio kompresoriaus, sausintuvo, filtro, slėginio indo, alyvos ir tepalo skyriklio, pneumatinio dažymo aparato, filtrų bloko dažymo kabinos ir miltelinio dažymo įrenginio pirkimą apklausos būdu (toliau – ir Pirkimas Nr. 1), pažeidė pirkimų vykdymo tvarką, nesuderinęs su Agentūra pakeitė pirkimo objektą, t. y. atliko Pirkimo sutarties Nr. 1 pakeitimą, ir įsigijo ne dažymo aparatą „WIWA Profit 33:1“, o „GracoProSep“. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo taikyta 25 proc. dydžio sankcija nuo apskaičiuotos paramos konkrečiai investicijos sumai, t. y. nekompensuojama 4 605,57 Eur suma. Bendrovė, taip pat nesuderinusi su Agentūra, atliko plazminio pjovimo staklių, lenkimo staklių ir šratavimo kameros pirkimo konkurso būdu (toliau – Pirkimas Nr. 2) pakeitimą tiekėjo naudai, t. y. nukėlė prekių pristatymo terminą iš 2012 m. spalio 31 d. į 2013 m. balandžio 30 d. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo taikyta 10 proc. dydžio sankcija. Taip pat pareiškėjas, nesuderinęs su Agentūra, pakeitė pirkimo objektą, t. y. lenkimo stakles į žemesnių parametrų lenkimo stakles. Dėl šio pažeidimo pareiškėjui buvo taikyta 25 proc. dydžio sankcija. Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

II.

12. Įvertinęs bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nekompensavo 4 605,57 Eur paramos sumos.

14. Teismo vertinimu, Agentūra nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė su ja nederino Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimų. Pati Agentūra pritarė galimiems minėtos sutarties pakeitimams, o vėliau, vertindama tas pačias aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punktą. Toks vertinimas yra prieštaringas ir iš esmės pareiškėjas negalėjo nepasitikėti Agentūros raštuose dėstoma pozicija, kad atsakovas pritaria pakeitimams.

16. Teismas pabrėžė, kad Agentūra Sprendime taip pat nustatė ir kitą Pirkimo Nr. 2 pažeidimą, t. y. Bendrovė, nesuderinusi su Agentūra, atliko Pirkimo Nr. 2 sutarties pakeitimą – pakeitė pirkimo objektą (lenkimo stakles, kurių hidraulinės pompos galingumas – ne mažiau nei 18 kW, o tepalo rezervuaro talpa – 350 1 į žemesnių parametrų (techninių charakteristikų) pirkimo objektą (lenkimo stakles, kurių hidraulinės pompos galingumas – 15 kW, o tepalo rezervuaro talpa – 220 1).

17. Teismo nuomone, Agentūros Sprendime nėra pateikta jokio susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. pareiškėjo argumentai, kodėl buvo įsigytos žemesnių charakteristikų staklės nevertintos. Nustatyta, kad pareiškėjas dėl techninių charakteristikų neatitinkančių lenkimo staklių įsigijimo suderinimo kreipėsi į Agentūrą, nurodė, kad naujai pristatytos kitų techninių parametrų staklės visiškai atitinka funkcionalumo reikalavimus, atlieka tas pačias funkcijas bei yra ekonomiškai naudingesnės už seno modelio stakles, paaiškino, kad tiekėjas negalėjo pristatyti Pirkimo sutartyje Nr. 2 (kituose pirkimo dokumentuose) numatytų charakteristikų lenkimo staklių, kadangi buvo nutraukta seno modelio lenkimo staklių gamyba, dėl pristatyto naujesnio modelio lenkimo staklių sumažės jų elektros sąnaudos ir padidės darbo našumas, aplinkybių, dėl kurių kilo Pirkimo sutarties Nr. 2 keitimo poreikis, negalima buvo numatyti. Taigi pareiškėjas negalėjo būti įpareigotas įsigyti tokių techninių parametrų staklių, kurios jau kaip seno modelio staklės, nebegaminamos.

18. Teismas pabrėžė, kad Agentūra nenustatė, jog pareiškėjui iš anksto būtų buvusios žinomos aplinkybės apie seno modelio staklių nebegaminimą, parametrų pasikeitimus. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės laikytinos nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, jų pareiškėjas negalėjo numatyti. Agentūra nenustatė fakto, kad Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimai nebuvo būtini, o tik rėmėsi aplinkybe, kad tokių pakeitimų galimybė nebuvo numatyta pačioje Pirkimo sutartyje Nr. 2 ir tokie pakeitimai su ja nebuvo suderinti. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad be įvykdytų pakeitimų (naujo lenkimo stalių modelio įsigijimo) Projekto įgyvendinimas taptų neįmanomas, nes pareiškėjas neturėtų įrangos, reikalingos Projekto veiklai vykdyti. Todėl šį pakeitimą teismas laikė būtinu Projektui tinkamai įvykdyti.

19. Taigi teismas konstatavo, kad Agentūra nepagrįstai nustatė pareiškėjo vykdyto Pirkimo Nr. 2 pažeidimą, neįvertinusi visų faktinių aplinkybių. Todėl Agentūros Sprendimo dalį dėl Pirkimo Nr. 2 teismas panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti šį pažeidimą, išsamiai įvertinti faktinę situaciją, pareiškėjo elgesį, objektyvų negalėjimą įsigyti Pirkimo sutartyje Nr. 2 nustatyto modelio lenkimo staklių. Remdamasis tais pačiais argumentais, teismas panaikino ir atitinkamą ginčijamo Komisijos sprendimo dalį dėl Pirkimo Nr. 2.

20. Teismas taip pat nustatė, kad Agentūra atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę dėl pareiškėjo įsigytų plazminio pjovimo staklių. UAB „Deloitte Lietuva“ atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų staklių charakteristikas atitinkančios naujos ir nenaudotos staklės rinkoje kainuoja nuo 92 000 iki 99 000 Eur, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Dėl to Agentūra konstatavo, kad pareiškėjo išlaidų dėl plazminio pjovimo staklių dalis, kuri viršija vidutinę rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti, o gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Pareiškėjas abejojo ataskaitos išvadų patikimumu ir teigė, kad ataskaita nepagrindžia Bendrovės įsigytų plazminio pjovimo staklių rinkos vertės. Pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą byloje buvo atlikta ekspertizė. UAB „Deloitte Lietuva“ ataskaitoje ir ekspertės ekspertizės akte nustatytos skirtingos plazminio pjovimo staklių kainos. Ekspertizės akte nustatyta, kad pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodyta plazminio pjovimo staklių įsigijimo išlaidų vertė, sudaranti 140 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, neatitiko rinkos kainos įsigijimo momentu (2012 m. liepos 23 d.), ir nustatyta plazminio pjovimo staklių įsigijimo išlaidų vertė – 127 000 Eur. Staklių išlaidų vertė 12 300 Eur viršijo rinkos kainą.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjas leistinais ir įrodymų kriterijus atitinkančiais įrodymais (ekspertizės aktu) paneigė Agentūros Sprendime padarytą išvadą dėl plazminio pjovimo staklių kainos (nuo 92 000 iki 99 000 Eur). Teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertės kompetencija ir ekspertizės akto išsamumu. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Agentūros Sprendimo dalį dėl paaukštintų kainų ir įpareigojo iš naujo įvertinti galimą nustatytą pažeidimą, vadovaujantis ekspertizės akte nustatyta kaina (127 700 Eur). Remdamasis tais pačiais argumentais, teismas panaikino ir atitinkamą Komisijos Sprendimo dalį.

III.

22. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1. sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, jog Agentūra pagrįstai konstatavo smėliavimo komplekto, sraigtinio kompresoriaus, sausintuvo, filtro, slėginio indo, alyvos ir tepalo skyriklio, pneumatinio dažymo aparato, filtrų bloko dažymo kabinos ir miltelinio dažymo įrenginio pirkimą (t. y. Pirkimas Nr. 1) kaip atliktą pažeidžiant teisės aktus, tačiau nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl plazminio pjovimo staklių, lenkimo staklių ir šratavimo kameros pirkimo (t. y. Pirkimas Nr. 2) vertinimo;

2. Bendrovė, nesuderinusi su Agentūra, atliko Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimą, t. y. pakeitė pirkimo objektą (lenkimo stakles, kurių hidraulinės pompos galingumas – ne mažiau nei 18 kW, o tepalo rezervuaro talpa – 350 l, į žemesnių parametrų (techninių charakteristikų) pirkimo objektą, t. y. lenkimo stakles, kurių hidraulinės pompos galingumas – 15 kW, o tepalo rezervuaro talpa – 220 l). Šie pareiškėjo veiksmai laikytini aiškiu Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimu;

3. nors teismas sprendime nurodė, kad dėl Agentūros raštų Bendrovei prieštaringumo nebuvo tinkamai ištirtos visos aplinkybės, tačiau 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. KV-(10.6.1E)-350 Agentūra ankstesnius siųstus raštus Bendrovei pripažino negaliojančiais, nurodydama, kad jai nebuvo žinoma visa informacija, reikalinga tinkamai įvertinti atliktus Pirkimo sutarties Nr. 2 objekto pakeitimus. Tokia informacija laikytinas 2013 m. balandžio 22 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 13/422, pagal kurį Bendrovė priėmė naujo modelio lenkimo stakles, kurių techniniai parametrai neatitinka nurodytųjų Pirkimo sutartyje Nr. 2 (kituose pirkimo dokumentuose);

4. nėra teisiškai svarbi aplinkybė tai, jog gamintojas nustojo gaminti tam tikrų techninių parametrų įrangą, Bendrovė, būdama atidi ir rūpestinga, vos sužinojusi apie seno modelio staklių nebegaminimą, turėjo galimybę nutraukti sudarytą Pirkimo sutartį Nr. 2 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir iš naujo atlikti pirkimo procedūras arba kreiptis į Agentūrą dėl Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimo. Tačiau pati Bendrovė, priimdama iš esmės visiškai kitas lenkimo stakles (prastesnės techninės charakteristikos), prisiėmė kartu ir riziką dėl tokių veiksmų teisinio kvalifikavimo;

5. teismas, spręsdamas klausimą dėl užaukštintos plazminio pjovimo staklių kainos vertės, išimtinai rėmėsi tik ekspertizės aktu, neatsižvelgdamas į byloje Agentūros pateiktus įrodymus ir išsakytus argumentus dėl ataskaitos išvadų patikimumo. Teismo ekspertės nustatyta plazminio pjovimo staklių rinkos kaina, kuria teismas rėmėsi sprendime, kelia pagrįstų abejonių, kadangi savo pastangomis teismo ekspertė sugebėjo gauti tik 2 komercinius pasiūlymus, kurie iš esmės ir nulėmė jos nustatytą plazminio pjovimo staklių rinkos kainos vidurkį. Tai kelia abejonių ir dėl teismo ekspertės nepriklausomumo, profesionalumo ir nešališkumo.

1. Bendrovė negalėjo įsigyti tiekėjo pasiūlyme nurodytų charakteristikų lenkimo staklių, kadangi 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo nutraukta senojo modelio lenkimo staklių gamyba. Agentūra neneigia ir neginčija teismo išvadų, jog naujo modelio lenkimo staklės nepažeidžia esminių Pirkimo sutarties Nr. 2 objekto reikalavimų ir neturi neigiamos įtakos Projektui įgyvendinti;

2. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ekspertizės akte nustatytos plazminio pjovimo staklių kainos. Teismo paskirta ekspertė pateikdama išvadą įvertino visus įmanomus šaltinius rinkos kainai nustatyti;

3. UAB ,,Deloitte Lietuva“ į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą nėra įtraukta, todėl turto ar verslo vertinimo veikla verstis negali, atitinkamai Agentūros pateikta UAB ,,Deloitte Lietuva“ ataskaita nelaikytina dokumentu, pagrindžiančiu įsigytų plazminio pjovimo staklių rinkos vertę. Minėtoje ataskaitoje neišdėstyta ir argumentų, kurių pagrindu padaryta išvada apie plazminių pjovimo staklių rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. BRK-7406(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (Komisijos I t., b. l. 10–17) dalies, kuria nuspręsta nekompensuoti dalies pareiškėjo prašomos paramos sumos, ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 3R-397(AG-270/05-2015) (Komisijos II t., b. l. 161–170), kuriuo minėta Agentūros Sprendimo dalis pripažinta pagrįsta, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, iš esmės akcentuodamas 2 aspektus: 1) 2012 m. liepos 23 d. pirkimo sutarties Nr. 01/23/07/2012 objekto (lenkimo staklės) (Komisijos I t., b. l. 85–86) pakeitimą; 2) atliktos teismo paskirtos ekspertizės nepagrįstumą.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą (vertinant tik ginčo, keliamo apeliacinio proceso stadijoje, ribose), iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė dalies pareiškėjo skundo pagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja ir pasisako tik dėl apelianto akcentuojamų aspektų.

30. Apeliantas pabrėžia, kad pareiškėjas pakeitė Pirkimo sutartį Nr. 2, t. y. pakeitė pirkimo objektą (lenkimo stakles, kurių hidraulinės pompos galingumas – ne mažiau nei 18 kW, o tepalo rezervuaro talpa – 350 l, į žemesnių parametrų (techninių charakteristikų) pirkimo objektą, t. y. lenkimo stakles, kurių hidraulinės pompos galingumas – 15 kW, o tepalo rezervuaro talpa – 220 l).

31. Nors Agentūra pirma pripažino (pvz., 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. KV-(10.6.1E)-228 (Komisijos I t., b. l. 96), kad lenkimo staklės visiškai atitinka funkcionalumo reikalavimus, atlieka tas pačias funkcijas ir yra ekonomiškai naudingesnės už seno modelio stakles, tačiau, papildomai įvertinusi gautą 2013 m. balandžio 22 d. prekių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 13/422 (Komisijos I t., b. l. 91–92) ir atlikusi patikrinimą vietoje, 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. KV-(10.6.1E)-350 (Komisijos I t., b. l. 98–99) nustatė, kad lenkimo staklės yra žemesnių techninių charakteristikų, nei turėjo būti, ir tai laikė Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimu.

32. Pažymėtina, kad pareiškėjas teikė paaiškinimus Agentūrai, kodėl įsigijo kitokio modelio lenkimo stakles. Pavyzdžiui, pareiškėjas 2014 m. birželio 16 d. raštu (Komisijos I t., b. l. 79–81) Agentūros Vilniaus paramos administravimo skyriui nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo nutraukta tokio modelio lenkimo staklių gamyba, kokia buvo numatyta Pirkimo sutartyje Nr. 2 (kituose pirkimo dokumentuose), ir pradėtas gaminti patobulintas naujas lenkimo staklių modelis, kuris atlieka tas pačias funkcijas; organizuojant pirkimus ir pasirašant Pirkimo sutartį Nr. 2, nebuvo galima numatyti, kad senos modifikacijos lenkimo staklių gamybą bus nutraukta; pareiškėjas patvirtino, kad lenkimo staklėmis atliekamos tokios pačios funkcijos, kokios buvo reikalaujamos viešojo pirkimo metu aprašant techninės įrangos savybes; iš esmės Pirkimo sutarties Nr. 2 objektas nepasikeitė, pasikeitė tik minimalūs techniniai parametrai, neturintys įtakos įrangos funkcionalumui.

33. Šiuo aspektu yra aktualus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių 52 punktas (2009 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-115 redakcija), pagal kurį pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. <...> Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą Agentūros Sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra nepagrindė, jog Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimas (naujo modelio lenkimo staklių įsigijimas) nebuvo būtinas, o tik rėmėsi aplinkybe, kad tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta pačioje Pirkimo sutartyje Nr. 2. Akivaizdu, kad be įvykdyto pakeitimo projekto „UAB „ArtCo“ verslo plėtra, pradedant metalo gaminių gamybos veiklą kaimo vietovėje“ Nr. 3VK-KV-11-1-008202-PR001 įgyvendinimas taptų neįmanomas, nes Pirkimo sutartyje Nr. 2 (kituose pirkimo dokumentuose) numatyto modelio lenkimo staklių gamyba buvo nutraukta, dėl to pareiškėjas neturėtų galimybės pagal Pirkimo sutartį Nr. 2 įsigyti įrangos (lenkimo staklių), reikalingos Projekto veiklai vykdyti. Iš Agentūros Sprendime nurodytų argumentų ir bylos duomenų nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę numatyti, jog Pirkimo sutartyje Nr. 2 (kituose pirkimo dokumentuose) numatyto modelio lenkimo staklių gamyba bus nutraukta, o naujo modelio lenkimo staklės pažeidžia esminius reikalavimus, taikomus Pirkimo sutarties Nr. 2 objektui (pvz., keičia jo paskirtį; neatlieka tu pačių funkcijų; neatitinka Europos Sąjungos standartų), ir turi neigiamos įtakos ar kliudo tinkamai įgyvendinti Projektą. Taip pat Agentūra Sprendime neargumentavo, ar šiuo pakeitimu pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, kurie turi esminę reikšmę vertinant, ar atlikti pirkimai ir po jų atlikimo sudarytos sutartys buvo vykdomos teisėtai, t. y. pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl Agentūra šiuo atveju turėjo kompleksiškai ištirti ir įvertinti Pirkimo sutarties Nr. 2 pakeitimo aplinkybes ir išsamiai pagrįsti savo poziciją, kodėl šis pakeitimas laikytinas pažeidimu, už kurį taikytina sankcija.

35. Taigi šios ginčijamo Agentūros Sprendimo dalies negalima vertinti kaip atitinkančios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuria iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Ši ginčijamo Sprendimo dalis ne tik neatitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, bet ir gero administravimo principo, pagal kurį valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai, savo funkcijas vykdyti ne formaliai ir biurokratiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-460-492/2018).

36. Agentūra taip pat kvestionuoja teismo paskirtos ekspertizės pagrįstumą, apeliantui kyla abejonių dėl teismo eksperto nepriklausomumo, profesionalumo ir nešališkumo.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (liet. be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-633-556/2018, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

38. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

39. Įvertinusi 2016 m. lapkričio 29 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 5/2595(Vil):16 (II t., b. l. 47–67), teisėjų kolegija neturi pagrindo šios ekspertizės vertinti kaip neteisingos ir nepagrįstos. Apeliantas nepaneigė pačiame ekspertizės akte nurodytų duomenų, kurie patvirtina, kad teismo paskirtą ekspertizę atlikęs asmuo turėjo tinkamą kvalifikaciją šią ekspertizę atlikti. Nėra jokio pagrindo įtarti minėtą ekspertizę atlikusi asmenį buvus šališku. Ekspertizės akte yra aiškiai nurodyta, kokiomis metodikomis, skaičiavimais (formulėmis) vadovaujantis buvo atlikta rinkos kainų ekspertizė, aiškiai nurodyti lyginamieji sandoriai, padarytos išvados apie rinkos kainas yra išsamiai pagrįstos. Tuo tarpu UAB „Deloitte Lietuva“ 2013 m. liepos 2 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 2_19 (Komisijos I t., b. l. 35) nėra pateiktas išsamus plazminių pjovimo staklių rinkos kainos pagrindimas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tuo pagrindu pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, o ne UAB „Deloitte Lietuva“ ataskaita.

40. Taigi teismas pagrįstai įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti išlaidų, patirtų dėl plazminių pjovimo staklių įsigijimo, būtinumą remiantis ekspertizės aktu.

41. Argumentų, kuriais ginčytų kitas skundžiamo teismo sprendimo išvadas, apeliantas nenurodė, dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, likusios teismo sprendimo dalies nevertina.

42. Šioje byloje konstatavus, kad dalis ginčijamo Agentūros Sprendimo yra neteisėta ir nepagrįsta, yra pagrindas taip pat panaikinti atitinkamą Komisijos Sprendimo dalį, kuria šioje byloje naikinama Agentūros Sprendimo dalis buvo pripažinta teisėta ir pagrįsta (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. nurodė, jog panaikina tik Agentūros ir Komisijos sprendimų dalis dėl nustatytų plazminio pjovimo staklių ir šratavimo kameros pirkimo pažeidimų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo dalies turinio akivaizdu, kad teismas panaikino ir minėtų sprendimų dalis dėl nustatytų lenkimo staklių pirkimo pažeidimų. Taigi būtent dėl paramos skyrimo ar neskyrimo atliktoms investicijoms į plazminio pjovimo staklių, lenkimo staklių ir šratavimo kameros įsigijimą Agentūra turi priimti naują sprendimą, kuris turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. turi būti išsamiai, remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės normomis pagrįsta, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.