- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- e2-21232-924/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- K. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo ir priėmė sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo 289,62 Eur negrąžintą paskolą, 549,46 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 289,62 Eur 24 mėnesių laikotarpiui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą. Ieškovė savo prievolę įvykdė, tuo tarpu atsakovas visos suteiktos paskolos negrąžino, todėl iš jo priteistinas negrąžintas kreditas ir palūkanos.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovės reikalavimų neginčijo. Ieškovė ieškinyje yra nurodžius, kad, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų – 2012 m. rugpjūčio 26 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrųjų sutarties sąlygų ir specialiosios dalies), mokėjimo nurodymo dėl paskolos suteikimo, paaiškinimų dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos kopijų ir kitų įrodymų vertinimą, bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu taikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jo ieškovei priteistina 289,62 Eur negrąžinto kredito (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis).
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo iš viso 549,46 Eur palūkanų: 56,86 Eur fiksuotų palūkanų už naudojimąsi kreditu už laikotarpį nuo 2012-06-26 iki 2013-04-03; 492,60 Eur palūkanų, kurios kompensuotų kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo už laikotarpį nuo 2013-04-04 iki 2014-05-06. Nurodo, kad ši palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą. Ieškovo prašomos priteisti kompensacinės palūkanos nurodytu laikotarpiu 2013-04-04 iki 2014-05-06, t.y. už 13 mėnesių, yra aiškiai per didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas konstatuoja, kad tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1714-585/2016).
Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (289,62 Eur) ir prašomų priteisti kompensacinių palūkanų (492,60 Eur) dydį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgus į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, teismo iniciatyva prašomų priteisti 492,60 Eur kompensacinių palūkanų dydis yra mažintinas tris kartus iki 164,20 Eur (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 56,86 Eur fiksuota palūkanų suma už laikotarpį nuo 2012-06-26 iki 2013-04-03 ir 164,20 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013-04-04 iki 2014-05-06, iš viso 221,06 Eur, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.251, 6.261 straipsnis).
Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina ieškovės sumokėto žyminio mokesčio suma proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (61 proc.) - 12,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 153 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, įmonės kodas 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT08 7300 0101 2644 8433, AB „Swedbank“, iš atsakovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) skolos, 221,06 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 06 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (510,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,00 Eur (dvylika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.