Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos priteisimo, bendrijos narių susirinkimų protokolų panaikinimo iš dalies, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, J. E.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos priteisimo, bendrijos narių susirinkimų protokolų panaikinimo iš dalies. Ieškovė nurodė, kad 2006-11-15 tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovė pradėjo dirbti buhaltere DNSB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007-12-06 ji buvo išrinkta ir pradėjo dirbti šios bendrijos pirmininke. Ieškinyje nurodoma, kad 2017-02-14 ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl atšaukimo iš užimamų pareigų, kuriame nurodyta, jog bendrijos narių susirinkimo 2017-01-10 sprendimu ieškovė yra atšaukta iš bendrijos pirmininkės pareigų ir nuo 2017-02-08 su ja sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Patikslinusi ieškinį ieškovė taip pat nurodė, kad 2017-05-24 teismui buvo pateiktas 2016-12-13 susirinkimo protokolas, kuriame yra nurodytas bendrijos susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl ieškovės atšaukimo iš bendrijos pirmininkės pareigų. Ieškovė teigė, kad iš bendrijos pirmininkės pareigų ji buvo atleista neteisėtai, bendrijos narių susirinkimuose priimti nutarimai buvo priimti nesilaikant įstatymų numatytos procedūros ir tvarkos, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei panaikinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-07 įsakymą Nr. 2017/02/07 „Dėl atšaukimo iš užimamų pareigų“, negrąžinti ieškovės į darbą ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, atnaujinti ieškinio senaties terminą ir pripažinti negaliojančiomis 2016-12-13 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo protokolo, taip pat 2017-01-10 susirinkimo protokolo dalis, kuriomis ieškovė atstatydinta iš bendrijos pirmininkės pareigų, priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-09-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas atnaujino ieškinio senaties terminą ir pripažino negaliojančia 2016-12-13 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį, kuria ieškovė atstatydinta iš bendrijos pirmininkės pareigų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-11-15 buvo priimta dirbti į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, nuo 2007-12-06 ji buvo išrinkta šios bendrijos pirmininke. Teismas taip pat nustatė, kad 2016-12-13 vykusio visuotinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu buvo nutarta ieškovę atleisti iš užimamų pareigų, išrinkti naują bendrijos valdybą iš 5 asmenų ir paskirti valdybos pirmininką. 2017-01-10 visuotinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu buvo dar kartą svarstyti tie patys klausimai kaip ir 2016-12-13 susirinkime bei pakartotinai nuspręsta atšaukti ieškovę iš bendrijos pirmininkės pareigų, išrinkti naują bendrijos valdybą ir jos primininką. Naujasis DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas J. E., remdamasis 2017-01-10 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo nutarimu, 2017-02-02 įsakymu Nr. 2017/02/07 nutarė nuo 2017-02-08 atleisti ieškovę iš atsakovės pirmininkės pareigų pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas pripažino, kad ieškovė dėl svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą senaties terminą ginčyti 2016-12-13 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, nes apie jį sužinojo tik 2017-05-24, todėl teismas atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti šį protokolą. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2016-12-13 susirinkimą sušaukė ne buvusi bendrijos pirmininkė, ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių arba revizijos komisija, taip pat nebuvo laikytasi paskelbimo apie šį susirinkimą tvarkos, klausimai dėl bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimų į darbotvarkę įtraukti apie tai iš anksto neinformavus ieškovės ir kitų bendrijos narių, todėl teismas pripažino negaliojančia 2016-12-13 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį, kuria ieškovė atstatydinta iš bendrijos pirmininkės pareigų. Spręsdamas dėl ginčijamo 2017-01-10 susirinkimo nutarimo panaikinimo teismas atsižvelgė į tai, kad šis susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, apie jį bendrijos nariams buvo pranešta tinkamai, o į šį susirinkimą susirinkusių bendrijos narių skaičius buvo pakankamas sprendimams priimti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad 2017-01-10 susirinkimo metu bendrijos nariai ir kiti namo (duomenys neskelbtini) gyventojai turėjo teisę iškelti klausimą dėl bendrijos pirmininkės atšaukimo iš pareigų ir spręsti klausimą dėl kito pirmininko išrinkimo. Teismas pažymėjo, kad nors priimant ginčijamą nutarimą ir buvo padaryti tam tikri formalūs susirinkimo organizavimo tvarkos ir balsų skaičiavimo pažeidimai, tačiau buvo surinkta pakankamai balsų priimti nutarimą atleisti ieškovę iš pareigų, todėl teismas sprendė, jog ginčijamas nutarimas yra teisėtas. Kadangi buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės atleidimą neteisėtu, teismas atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus dėl išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-07 sprendimo dalį dėl 2017-01-10 protokolo dalies panaikinimo, ieškovės atleidimo pagrįstumo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, kad 2017-01-10 susirinkimo metu buvo nepagrįstai sprendžiamas klausimas dėl bendrijos pirmininkės atstatydinimo, nors iki susirinkimo šis klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Apeliantės teigimu, tai lėmė susirinkime nedalyvavusių bendrijos narių teisės pasisakyti ir balsuoti šiuo klausimu pažeidimą, taip pat ieškovės teisių pažeidimą, nes jai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti šio klausimo nagrinėjimui.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Apeliantės teigimu, atsakovės į bylą pateiktas visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas ir narių sąrašas neatitinka tikrovės dėl susirinkime dalyvavusių ir balsavusių asmenų skaičiaus, todėl šie dokumentai galbūt yra suklastoti. Apeliantė teigė, kad susirinkimo metu nebuvo surinkta pakankamai balsų jai atstatydinti, todėl jos atleidimas negali būti laikomas teisėtu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-01-10 vykusio bendrijos narių susirinkimo protokolą pripažino teisėtu. Atsakovės teigimu, sprendimas dėl ieškovės atleidimo iš pareigų buvo priimtas bei darbo sutartis su ieškove nutraukta nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimai buvo atmesti pagrįstai. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė neperdavė naujajam bendrijos pirmininkui 2017-01-10 susirinkimo dalyvių sąrašo, todėl kitą dieną atsakovės atstovės iš naujo rinko susirinkime dalyvavusių asmenų parašus, taip pat parašus asmenų, kurie pritarė ieškovės atleidimui iš bendrijos pirmininkės pareigų bei kitiems susirinkimo metu priimtiems sprendimams. Atsakovės nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantė skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, jog 2017-01-10 susirinkimo metu buvo nepagrįstai sprendžiamas klausimas dėl bendrijos pirmininkės atstatydinimo, nors iki susirinkimo šis klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Apeliantės teigimu, tai lėmė susirinkime nedalyvavusių bendrijos narių teisės pasisakyti ir balsuoti šiuo klausimu pažeidimą, taip pat ieškovės teisių pažeidimą, nes jai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti šio klausimo nagrinėjimui. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. To paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo numatytos ir tuo metu galiojusiuose DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, kurių 31 punkte buvo nustatyta, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai skelbimų lentoje praneša bendrijos nariams ir kartu pateikia susirinkimo darbotvarkę. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-12-28 ieškovės šauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas neįvyko, todėl 2017-01-10 įvyko pakartotinis DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, bendrijos nariams apie šį susirinkimą buvo pranešta tinkamai. Iš byloje esančiame pranešime apie šaukiamą susirinkimą nurodytos darbotvarkės matyti, kad susirinkimo metu buvo numatyta atlikti bendrijos valdybos veiklos įvertinimą, rinkti bendrijos valdybos narius, tvirtinti bendrijos ūkinės finansinės veiklos ataskaitą bei svarstyti kitus darbotvarkėje numatytus klausimus. Bylos duomenys patvirtina, kad susirinkimo metu į darbotvarkę buvo papildomai įtraukti klausimai dėl bendrijos pirmininkės ataskaitos bei jos atstatydinimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iš anksto skelbtoje susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta rinkti bendrijos valdybą, kurią pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai, taip pat buvo numatyta atlikti bendrijos valdybos veiklos vertinimą. Taigi galima daryti išvadą, jog ieškovė turėjo ir galėjo numatyti, jog šio susirinkimo metu bus svarstomas klausimas dėl galimybės jai toliau eiti bendrijos pirmininkės pareigas, taip pat bus vertinama bendrijos valdybos, taip pat ir ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, veikla. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei susirinkimo metu buvo sudaryta galimybė pristatyti ataskaitą apie bendrijos veiklą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovės skundo argumentais, jog jai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti 2017-01-10 susirinkimo metu svarstytam klausimui dėl jos atstatydinimo iš bendrijos pirmininkės pareigų. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl susirinkime nedalyvavusių bendrijos narių teisių pažeidimo, nes byloje nėra įrodyta, jog apie numatomą susirinkimą ir jo darbotvarkę bendrijos nariams būtų pranešta netinkamai (CPK 178 straipsnis). Be to, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, kiekvienas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad susirinkime nedalyvavę bendrijos nariai būtų pasinaudoję šia teise ir šiuo pagrindu ginčiję 2017-01-10 susirinkimo metu priimtus sprendimus. Įvertinusi nurodytus argumentus ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2017-01-10 įvykusio pakartotinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu svarstant klausimą dėl ieškovės atstatydinimo, jos teisės nebuvo pažeistos.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Apeliantės teigimu, atsakovės į bylą pateiktas visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas ir narių sąrašas neatitinka tikrovės dėl susirinkime dalyvavusių ir balsavusių asmenų skaičiaus, todėl šie dokumentai galbūt yra suklastoti. Apeliantė teigė, kad susirinkimo metu nebuvo surinkta pakankamai balsų jai atstatydinti, todėl jos atleidimas negali būti laikomas teisėtu. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. To paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Ginčydama visuotinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo sprendimą dėl ieškovės atšaukimo iš bendrijos pirmininkės pareigų, apeliantė tvirtina, jog susirinkimo metu nebuvo surinkta pakankamai balsų jai atstatydinti. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat šalių ir jų atstovų paaiškinimų matyti, jog ieškovės parengtas 2017-01-10 susirinkimo dalyvių sąrašas nebuvo perduotas susirinkimo pirmininkei ir sekretorei ir liko pas ieškovę, todėl kitą dieną buvo sudaromas naujas susirinkimo dalyvių sąrašas. Atsakovė pripažino, jog šiame sąraše pasirašė ne tik susirinkime dalyvavę, bet ir jame nedalyvavę asmenys, todėl nustatydamas faktines aplinkybes dėl 2017-01-10 susirinkimo dalyvių skaičiaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktu susirinkimo dalyvių sąrašu. Šiame sąraše nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 33 bendrijos nariai ir 4 asmenys, kurie nėra bendrijos nariai. Ieškovės pateiktą susirinkimo dalyvių sąrašą palyginus su byloje esančiu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašu 2017-01-10 dienai matyti, jog susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė 26 bendrijos nariai, kiti jame pasirašę asmenys bendrijos narių sąraše nėra nurodyti kaip bendrijos nariai (t.1, b. l. 105-107). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė savo skunde šios aplinkybės neginčija, kad už ieškovės atšaukimą iš pareigų balsavo 19 bendrijos narių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkimo metu buvo surinkta pakankamai balsų ieškovei atstatydinti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2017-01-10 susirinkimo metu priimtas nutarimas atšaukti ieškovę iš bendrijos pirmininkės pareigų iš esmės yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškovės reikalavimų dalį. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantė skundu prašo priimti atskirąją nutartį dėl galimo dokumentų klastojimo fakto, tai yra atsakovės pateikto 2017-01-10 susirinkimo protokolo bei šio susirinkimo dalyvių sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo, taip pat jo dalyvių sąrašo sudarymo trūkumai bei formalūs netikslumai savaime nepatvirtina šių dokumentų suklastojimo fakto. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindų atskirajai teismo nutarčiai priimti, todėl ieškovės prašymas atmetamas (CPK 299, 300, 332 straipsniai).Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės N. S. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.