Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nuotoliniu būdu, prisijungus per ZOOM programą, dalyvaujant pareiškėjams G. A. ir A. A., suinteresuotam asmeniui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. A. ir A. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – V. M. Š., V. A., V. Š. ir valstybinė įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai G. A. ir A. A. 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su prašymu atnaujinti pareiškėjams praleistą trijų mėnesių terminą palikimui pagal testamentą, po senelio S. Š. mirties, priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai G. A. ir A. A. iš esmės pakartojo pareiškime nurodytus pareiškimo motyvus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. A. paaiškino, jog apie tėčio S. Š. surašytą testamentą žinojo ir tam neprieštaravo, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys V. M. Š. ir V. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas S. Š., kuris yra pareiškėjų G. A. ir A. A. senelis. Palikėjas S. Š. iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono 1 notaro biure buvo sudaręs testamentą, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju, daro patvarkymą, jog visą jam priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, lygiomis dalimis jis palieka vaikaičiams G. A. ir A. A.. Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad palikėjas S. Š. buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), todėl po jo mirties liko palikimas. Iš Mažeikių rajono 2 notarų biuro 2022 m. kovo 10 d. pranešimo pareiškėjui G. A. matyti, kad dėl S. Š. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš byloje esančių duomenų, pareiškime išdėstytų ir pareiškėjų teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, matyti, kad po S. Š. mirties pareiškėjams iš esmės nebuvo žinoma, kad jiems privaloma kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjai dėl elementarių teisinių žinių stokos, žinodami, kad jų atžvilgiu yra surašytas testamentas, galėjo pagrįstai klysti, manant, jog kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo reikia per 6 mėnesių laikotarpį, o ne per 3 mėnesius, kaip nurodyta įstatyme.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmę palikimo, pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Pareiškėjų nurodytos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėjai laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, juolab, kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – teisinių žinių stokos, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.