- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-17965-566/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12678-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- O. Š., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Birštono rajono savivaldybės administracija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. Š. ir A. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Birštono rajono savivaldybės administracija ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydami, jog jiems nuosavybės teisė priklausančiame 7,23 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo sodyba susidedanti iš gyvenamojo namo ir dviejų ūkinių pastatų – tvarto ir kluono. Pareiškėjai nurodė, jog O. Š. yra A. Ž. dukra, o A. Š. yra O. Š. sūnus ir A. Ž. anūkas. Pareiškėjai nurodė, jog O. Š. mama D. mirė gimdydama ir po jos mirties A. Ž., O. Š. su savo seserimis ir toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė O. Š. tėvas, kuris pažymoje apie mirtį nurodytas kaip A. Ž., S.. Pareiškėjai nurodė, kad po tėvo mirties O. Š. su seserimis išvyko gyventi kitur, o pastatai liko be priežiūros buvo nuniokoti ir jų neliko. Pažymėjo, jog O. Š., A. R. ir D. J. 2000 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 69/9469 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvų turėtą 7,23 ha žemės sklypą. Pareiškėjai nurodė, jog 249/723 dalis žemės sklypo O. Š. padovanojo sūnui A. Š., o likusią žemės sklypo dalį pareiškėjai nusipirko iš R. B. ir A. B.. Pareiškėjai pažymėjo, jog sodybos buvimo pareiškėjams priklausančiame žemės sklype faktą patvirtina byloje pateiktas M. V. parengtas žemės sklypo planas, kuriame pagal liudytojų O. Š., A. Ž. ir A. Ž. parodymus vietoje pažymėta pastatų buvimo vieta. Pareiškėjai nurodė, jog dėl pastatų buvimo kreipėsi į archyvą, kitas institucijas, bet jokių duomenų negavo. Pažymėjo, jog Nemuno kilpų regioninio parko direkcija 2018 m. birželio 13 d. pateikė pareiškėjams atsakymą dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo apsaugos reikalavimų buvusios sodybos atkūrimui, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra patvirtinusi sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo tvarkos, todėl direkcija neturi teisės nustatyti sodybos buvimo fakto pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus, todėl pasiūlė pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe sodybos buvimo juridinį faktą nustatyti teismo sprendimu.
Pareiškėjai prašo teismo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams O. Š., ir A. Š., nuosavybės teise priklausančiame 7,2300 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir dviejų ūkinių pastatų : tvarto ir kluono.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija atsiliepime nurodė, jog patikrinus Naudžiūnų kaimo vietovės 1952 m. topografinį žemėlapį, nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., iki 1960 m. buvo sodyba. Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija su pareikštu reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 7.2300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2017 m. spalio 2 d. dovanojimo sutarties Nr. 3964 nustatyta, jog O. Š. padovanojo sūnui A. Š. 249/723 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos 2017 m spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4188 matyti, jog A. Š. ir O. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš R. B. ir A. B. nusipirko 158/241 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 69/9468 pagrindu O. Š. (2,49 ha), A. R. (2,49 ha) ir D. J. (2,25 ha) buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. (A.) Ž. nuosavybės teisėmis valdytą 7.2300 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų gimimo ir santuokos liudijimų nustatyta, jog A. (A.) Ž., kuriam priklausė sodyba su priklausiniais yra pareiškėjo A. Š. senelis. Byloje pateiktas M. V. parengtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėtos pastatų buvimo vietos. Byloje pateiktas archyvinis topografinis vietovės žemėlapis N35-49 (1952), iš kurio matyti jog, minėtame žemės sklype buvo sodyba. Byloje pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. vasario 12 d. pažymėjimas Nr. T-72-Ž, kuriame nurodoma, jog 1942 m. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąraše įrašytas Ž. A. (S.) turėjęs 18 ha žemės. Minėtame pažymėjime taip pat nurodyta, jog 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo buto – ūkio lape įrašyti: Ž. A., šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių, žmona D., dukterys O., A., motina I. Ž.. Minėtame pažymėjime taip pat nurodyta, jog kitų dokumentų apie Ž. A. S. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, mišką, pastatus, dokumentų apie nekilnojamojo turto įgijimo archyve saugomuose fonduose nėra. Byloje pateiktas Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2018 m. birželio 13 d. raštas Nr. (7.2)-V3-075, kuriame nurodoma, jog direkcijai nėra suteikta teisė nustatyti sodybos buvimo faktą ir vietą pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, todėl pasiūlyta pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe sodybos buvimo juridinį faktą nustatyti teismo sprendimu.
Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad Aleksas ir J. Ž. buvo broliai. Liudytoja pažymėjo, kad J. Ž. vedė ir išsikėlė gyventi pas žmoną, o A. Ž. su šeima liko gyventi sodyboje (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog žemės sklype buvo gyvenamasis namas, tvartas ir kluonas. Pažymėjo, kad po A. mirties jo dukros išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), o namas su ūkiniais pastatais liko tuščias ir neprižiūrimas, todėl sunyko.
Liudytoja O. Š. nurodė, jog yra A. Ž. dukra. Liudytoja nurodė, jog yra gimusi ir užaugusi gyvenamajame name, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Liudytoja pažymėjo, kad J. Ž. vedė ir išsikėlė gyventi pas žmoną. Nurodė, jog žemės sklype buvo gyvenamasis namas, tvartas ir kluonas. Pažymėjo, jog jos mama D. mirė gimdydama ir po jos mirties tėvas (A. ) ir ji su savo seserimis toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tėvui mirus ji su seserimis išsikraustė iš namo į K.. Pažymėjo, kad gyvenamas namas su ūkio statiniais buvo paliktas tuščias be priežiūros, minėti pastatai buvo nuniokoti ir jų neliko.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).
Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjai asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – 7.2300 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į kurį 2000 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 69/9468 pagrindu O. Š. (2,49 ha), A. R. (2,49 ha) ir D. J. (2,25 ha) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. Ž. valdytą žemę. Pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra Nemuno kilpų regioninio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje. Pareiškėjai nurodo, kad jiems priklausančiame žemės sklype, anksčiau buvo pareiškėjo seneliui A. (A.) Ž. priklausiusi sodyba su ūkiniais pastatais – tvartu ir kluonu, kurie seneliui mirus ir pareiškėjo motinai O. Š. 1958 m. išsikrausčius, sunyko, todėl nėra išlikusių buvusio gyvenamojo namo liekanų ir pareiškėjai nori šią sodybą atkurti, todėl kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes sodybos atstatymo tikslu, pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2009). Juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.
Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, kuris priklausė A. (A.) Ž. buvo pastatytas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai įgijo atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko A. (A.) Ž. valdytą žemę, tačiau po A. (A.) Ž. mirties 1958 m., jo vaikams išsikrausčius iš sodybos ji sunyko. Todėl laikytina, kad nurodyti rašytiniai dokumentai, pareiškėjų bei liudytojų parodymai papildo vienas kitą, vienas kitam neprieštarauja ir patvirtina, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sodyba su ūkiniais pastatais (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai – tvartas, kluonas). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto ir kluono.
Pareiškėjams juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjų O. Š. ir A. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame 7,2300 ha žemės sklype - paskirtis miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir dviejų ūkinių pastatų : tvarto ir kluono.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.