- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2YT-540-1069/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02897-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, T. Š.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ ir T. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė jo sutuoktinės T. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, susidedantį iš gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei pastato – karvidės, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 1-3). Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 1959-01-03 gyveno santuokoje su T. L., o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters T. Š.. Santuokos metu sutuoktiniai, be kita ko, įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., taip pat įgijo 16727/49816 dalis pastato – karvidės, esančios (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgyti santuokos metu jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2017-02-08 pareiškėjo sutuoktinė T. L. mirė. Pareiškėjas, po sutuoktinės mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paliktą turtą priėmė faktiškai jį valdydamas, juo rūpinosi kaip savu, naudojo savo reikmėms, rūpinuosi turtu ir prižiūrėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (b. l. 14-15) V. L. pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų apie mirusiosios T. L. palikto turto (ne)priėmimo valdyti aplinkybes. Palikimas valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo būtų atmestas.
Suinteresuotas asmuo T. Š. atsiliepime (b. l. 21) neprieštaravo pareiškėjo prašomo juridinio fakto, kad pareiškėjas po savo žmonos mirties atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo, nustatymui. Taip pat prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis) (b. l. 26-27,).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. L. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su V. L., kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 8). Būdami santuokoje T. L. ir pareiškėjas 1990-05-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1139 įgijo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę bei kiemo statinius, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), o nuo 2008-12-18 nuosavybės teise valdo pastato – karvidės (duomenys neskelbtini)dalį, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Kadangi pastarieji nekilnojamieji daiktai buvo įgyti T. L. ir pareiškėjui būnant santuokoje, jie laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurių po 1/2 dalį priklausė kiekvienam iš sutuoktinių (1969-07-16 Santuokos iš šeimos kodekso 21 straipsnis, CK 388 str. 1 d. 1 p.). Iki sutuoktinės T. L. mirties pareiškėjas kartu su ja gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). (b. l. 9), po T. L. mirties sutuoktinis V. L. liko gyventi bei iki šiol gyvena tame pačiame name, ką patvirtina duomenys iš viešai prieinamų registrų apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (b. l. 32), tačiau pareiškėjas, po sutuoktinės mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 25). Būdami santuokoje T. L. ir pareiškėjas 1961-05-12 susilaukė dukters, T. Š. (b. l. 22-24), kuri pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, kad jis po savo žmonos mirties atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo, neprieštarauja (b. l. 21). Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo T. L. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl V. L. teisės paveldėti T. L. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo (b. l. 25).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po T. L. mirties 2017-02-08 jos sutuoktinis, pareiškėjas V. L., priėmė T. L. palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė T. L. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, T. L. palikimą priėmė jos sutuoktinis – pareiškėjas V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.