- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-1522-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36445-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,
kaltinamajai V. Z., jos laiduotojai A. G. ir gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio padėjėjai J. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, šeimininė padėtis-našlė, dirbanti Buivydiškių pagrindinėje mokykloje auklėtoja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:
ji, 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 5, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdama neblaivi nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jai nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo (b.l. 54, 76).
Kaltinamoji V. Z. (toliau-kaltinamoji) teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-08-24 ji buvo vakarėlyje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną 2019-08-25, apie 13:00 val. išvažiavo savo automobiliu VW Jetta darytis pedikiūrą. Pagalvojo, kad praėjo pakankamai daug laiko kaip ji vartojo alkoholį, jautėsi gerai, todėl nusprendė, kad gali vairuoti. Važiavo daryti manikiūrą į Vilniaus r., Papiškių k. Atvažiavusi minėtu adresu sustojo kieme ir pastebėjo, kad paskui sustojo kažkoks kitas automobilis. Prie jos priėjo vyras, kuris pasakė, kad ji niekur neeitų, kad jis iškvietė policiją. Ji jautėsi gerai, neapsvaigusi. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jie jai davė alkotesterį ir pasiūlė papūsti, pasitikrinti blaivumą. Kadangi ji į alkotesterį bandė pūsti, tačiau nesugebėjo. Pūtė daug kartų, tačiau jai nepavyko. Vėliau pareigūnai jai pasiūlė nuvykti į priklausomybės ligų centrą, kur iš jos bus paimtas kraujas, tačiau ji atsisakė vykti, nesutiko, kad iš jos būtų paimtas kraujo mėginys. Ji nežinojo, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą numatytą baudžiamoji atsakomybė. Jai buvo labai gėda, todėl jis atsisakė važiuoti ir tikrinti neblaivumą. Ji buvo šoko būsenoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, toks įvykis jai pirmas. Prašo neatimti teisės ilgam laukui, ankščiau niekada nėra vairavusi išgėrusi. Prašo teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už ją laiduoti sutinka ir nori jos dukra A. G., ji tikrai galės daryti jai teigiamą poveikį. Be to prašo nekonfiskuoti automobilio. Automobilis labai jai reikalingas, nes turi prižiūrėti žemę. Automobilis registruotas jos vardu, tačiau pirko automobilį ir naudojasi jo sūnus ar dukra. Sūnus moka ir draudimą (b.l. 55-57, 174-179).
Šalies argumentai
A. G. 2019-10-21 prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu prašė V. Z. atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Parodė, kad kaltinamoji yra jos mama. Mama labai išgyvena dėl šio įvykio. Supranta, kad jeigu teismas patenkins jos prašymą ir atleis kaltinamąją nuo atsakomybės pagal laidavimą, ji bus atsakinga už motinos elgesį. Mamos elgesį vertina kritiškai. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais (b.l. 154, 174-178).
Liudytojas D. I. (D. I.) parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. S.. Apie 13.10 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariama, neblaivus. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Važiuojant į įvykio vietą, gavo informacijos papildymą, kad pranešėjas sulaikė įtariama neblaivią vairuotoją (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu su pareiškimu kreipėsi V. M., kuris paaiškino, kad automobilis VW Jetta valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) vingiavo per visą kelią, pranešėjui pasirodė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Taip pat perdavė vaizdo įrašą iš video registratoriaus, kuriame matosi, kad automobilis VW vingiuoja per kelią. V. M. pasakė, kad važiavo pastoviai iš paskos automobilio VW Jetta ir atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur VW sustojo. Taip pat pil. V. M. patikslino, jog po to, kai vairuotoja sustojo šalia A. M. g.5, pastato, jis visą laiką ją stebėjo vairuotoją, sustojusi alkoholio nevartojo. Iš vairuotojo pusės išlipo moteris, kaip vėliau paaiškėjo V. Z., kuri atrodė neblaivi. Bendraujant su V. Z., iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Paklausus, kada paskutinį kartą moteris vartojo alkoholinius gėrimus, ji pasakė, kad vakar išgėrė ant dviejų 0,7 l degtinės. Daug kartų pasiūlius V. Z. pasitikrinti alkoholio kiekį matuokliu, ji sakė, kad negali. Keletą kartų sakė, kad geriau iškelti baudžiamąją bylą, negu tikrintis alkotesteriu. Moteriškei paaiškinus, kad jeigu ji nepapūs į alkoholio kiekio matuoklį, teks važiuoti į narkologinį, tačiau ji taip pat daug kartų sakė, kad į narkologinį nevažiuos, nes nenori, nors jai buvo paaiškinta atsakomybė už atsisakymą. V. Z. pastoviai sakė, kad nori su mumis nuvažiuoti į bankomatą, kur nusiims 400 eurų ir duos kiekvienam po 200 Eur, už tai, kad mes ją paleistume ir palydėtume namo. Dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą policijos pareigūnams moteris buvo keletą kartų įspėta, tačiau vis tiek primygtinai siūlė nuvažiuoti iki bankomato. Atvažiavus V1716 ekipažui, padėti uždaryti automobilį VW Jetta, moteris pastoviai kartojo, kad nori nuvažiuoti į bankomatą ir nusiimti pinigų, kad duoti mums dovanų. Kadangi moteris atsisakė nusistatyti girtumą, o akivaizdžiai matėsi, jog moteris yra neblaivi, tai yra buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, dėl nusikalstamos veikos moteris buvo sulaikyta ir pristatyta į vyriausiąjį policijos komisariatą ( b. l. 37-38).
Liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 13:00 val. vairavo automobilį Saab 93 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį VW Jetta valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo keliu ir be priežasties vingiavo nuo vieno kelio krašto link kito, vos neįvažiavo į griovį. Važiavo kartu su žmona J. M.. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų VW Jetta vairuotoją. Važiavo paskui automobilį visą laiką iki Papiškių k., A. M. g. 5 namo. Automobilis VW Jetta įvažiavo į minėto namo kiemą ir sustojo. Jis sustojo paskui ją, išlipo ir priėjo prie vairuotojo durų. Už vairo sėdėjo moteris, ji irgi išlipo. Įspėjo ją, kad jis iškvietė policijos pareigūnus. Bendraujant su vairuotoja, pastebėjo, kad ji atrodė neblaivi, ji svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jiems perdavė vairuotoją. Jo akivaizdoje pareigūnai apie 7 kartus siūlė tikrintis blaivumą jai alkotesteriu. Pirmą kartą moteris nurodė, kad ji serga ir pūsti negali. Po to kelis kartus jį bandė pūsti, burna apžiojo alkotesterio kandiklį tačiau nepūtė, imitavo pūtimą, akivaizdžiai vengdama pūsti ir tikrintis blaivumą. Po to dar kelis kartus pareigūnas siūlė jai pasitikrinti blaivumą ir papūsti į alkotesterį, tačiau moteris kategoriškai atsisakė. Girdėjo, kaip pareigūnas siūlė jai vykti į priklausomybės ligų centrą ir paimti kraują, tačiau moteris irgi kategoriškai atsisakė vykti ir tikrintis blaivumą. Kiekvieną kartą siūlydamas tikrintis alkotesteriu pareigūnas aiškino moteriai, kad jeigu ji atsisako tikrintis blaivumą, jai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau moteris atsakė, kad supranta ir tegu jai būna baudžiamoji atsakomybė, bet tikrintis blaivumą vis tiek atsisakė. Jis surašė pareiškimą, kurį pateikė policijos pareigūnams. Surašęs pareiškimą, dar pareigūnams pateikė vaizdo įrašą iš savo automobilio vaizdo registratoriaus. VW Jetta vairuotoja iki policijos atvykimo visą laiką buvo jo akiratyje, nieko negėrė ir niekur išėjusi nebuvo ( b. l. 41).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „VID_20190825_142454.mp4". Vaizdo įrašas spalvotas, matosi uniformuotas pareigūnas stovi priešais V. Z. ir kalbasi su ja. Pareigūnas kreipiasi į moterį „moterie, ar jūs pūsite į alkotesterį?" V. Z. atsako: „Aš ten automobilyje". Pareigūnas: „Va automobilis, pūsite į alkotesterį? Čia pūsite ar ne?".V. Z.: „Ne, šitame automobilyje pūsime". Pareigūnas: „Klausiu taip arba ne?". V. Z.: „Jeigu gausis aš su mielu noru? Pareigūnas: „pas jūs jau nesigauna, važiuojame duoti kraujo mėginį". V. Z.: „Na ką aš galiu padaryti". Pareigūnas: „Ar duosite? V. Z. galvą sukioja į šonus, išreikšdama neverbaliniu judesiu neigiamą atsakymą. Pareigūnas: „Kodėl?" V. Z.: „Nenoriu". Pareigūnas: „Atsakomybę žinote?". V. Z.: „Nežinau". Pareigūnas: ,,baudžiamoji atsakomybė už atsisakymą pasitikrinti jūsų būklę". V. Z.: „Ir kas, na užteks jau". Pareigūnas veda moterį prie tarnybinio automobilio ir sako: Lipkite į automobilį, moterie sėskite, sėskite, sėskite į automobilį". V. Z.: „Čia gi kieta". Pareigūnas: „Sėskite į automobilį moterie, jūs dabar sulaikyta jūsų teisės apribotos". V. Z.: „Nejaugi". Pareigūnas: „Duoti kraujo mėginį važiuosite?".V. Z. „nežinau dar, aš pagalvosiu. Man reikia pagalvoti". Vaizdo įrašo trukmė: 01.10 min. (b. l. 32).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019-08-25, 13:40 val. V. Z. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą negali. Atsakė, kad vartojo alkoholį 2019-08-24 vakare ir atsisakė tikrintis blaivumą ( b. l. 10).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ Regitra duomenų bazės, matyti, kad automobilio VW Jetta valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas V. Z. ( b. l. 15).
Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta automobilio VW Jetta 1.2 TSI Comfortline M6, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2011, kaina Lietuvoje be PVM 4753 eurų, su PVM 5750 Eur (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 5, 8-9, 11, 44, 46, 48, 64).
Kaltinamosios V. Z. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Pirma, policijos pareigūnų, veikusių pagal savo kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka buvo užfiksuoti bylos dokumentuose bei vaizdo įraše pakankami ir akivaizdūs kaltinamosios neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) požymiai, kokių tai abejonių dėl pareigūnų išvadų pagrįstumo ar jų kompetencijos teismui nekyla. Antra, kaltinamoji ir pati visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent ji ir niekas kitas bei tai ji darė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Trečia, tiek pačios kaltinamosios, tiek tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojų parodymai, tiek vaizdo įrašai, tiek aukščiau aptarti ir įvertinti bylos dokumentai nenuginčytai patvirtina, jog kaltinamoji buvo ne vieną kartą policijos pareigūno paraginta tikrintis girtumą alkotesteriu, jai paaiškintos teisinės atsisakymo tai daryti pasekmės, kaltinamoji vis tiek atsisakė tikrintis alkotesteriu.
Kaltinamoji V. Z. 2019-10-21 prašyme nurodė ir teisiamojo posėdžio metu pateikė šį prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 85-87, 173-178).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos dukros A. G. laidavimą. V. Z. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Kaltinamoji, praeityje neteista (b. l. 65), administracine tvarka buvo bausta (b. l. 67-68), tačiau bylos nagrinėjimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, dirba Vilniaus r. Buivydiškių pagrindinėje mokykloje auklėtoja ikimokyklinio ugdymo grupėje (b.l. 88), turi nuosavą žemės sklypą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose (b.l. 89-90), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale Ambulatoriniame skyriuje 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo (b.l. 92), turi finansinių įsipareigojimų (b.l. 93-98, 110-111), yra našlė (b.l. 111), įgijo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą 2019-08-30 Nr.1052 dėl privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (A1), (b.l. 112), per savo pedagoginį darbą buvo apdovanota padėkos raštais (b.l. 113-153). Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas kaltinamajai parodyti pasitikėjimą.
Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. G. tinkama būti laiduotoja. Ji praeityje nėra teista (b. l. 159), nebausta administracine tvarka už šiurkštus KET pažeidimus (b.l. 157-158), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale Ambulatoriniame skyriuje 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo (b.l. 160), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 156). Teisiamojo posėdžio metu tiek A. G., tiek kaltinamoji parodė, kad jie yra mama ir dukra, juos sieja artimas ir glaudus ryšys, jie nuolat ir nepertraukiamai bendrauja, tarp jų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog A. G. turi įtaką kaltinamosios elgesiui, kaltinamoji pasitiki dukrai, įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad V. Z. anksčiau nebuvo padariusi jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, todėl A. G. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas kaltinamosios elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo/ klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja A. G. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti kaltinamosios elgesį, nei tiesiog bendraudama kartu su ja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. G. asmenybę, tiek jos bei V. Z. parodymus, turi pagrindo manyti, kad A. G. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus (b.l. 166-178).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai V. Z. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo galimai būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Policijos pareigūnams tikrinimo metu jai nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jos padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, anksčiau kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir už kitus šiurkštus KET pažeidimus, bylos nagrinėjimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, pati savo sąžiningais ir pilietiškais veiksmais prisidėjo prie greito ir objektyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 1 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo iš kaltinamosios vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t.y. nuo 2019-08-26 (b.l. 60).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Nagrinėjamu atveju jau buvo minėta, kad kaltinamoji V. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis nors ir priklauso kaltinamajai tačiau jo naudojasi sūnus, moka draudimus (b.l. 161-168). Įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl automobilis, kuris kaltinamosios paimtas iš aikštelės Minsko pl. 21, Vilniuje nekonfiskuotinas (b.l. 14-17, 176).
Jau buvo minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, ir nesudaryti kaltininkei bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 50 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, jos legalų darbą, išreikštą norą pasitaisyti (b.l. 65-69, 85-178).
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos. Dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“ (b.l. 58-63, voke prie bylos viršelio).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų Eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. protokolu ir turto apyrašu taikytas iki 2020-02-27 laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l. 18-31).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir vaizdoregistratoriaus ir iš tarnybinio telefono CAT saugotina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 8, 32, voke prie bylos viršelio).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, V. Z. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. G. laidavimą.
Nustatyti vienerių metų laiduotojos A. G. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymo pradžios, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę - 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų Eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. protokolu ir turto apyrašu taikytą iki 2020-02-27 laikinajį nuosavybės teisių apribojimą, automobiliui „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį apribojimą panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais iš vaizdoregistratoriaus ir tarnybinio telefono CAT saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. Z. ir laiduotojai A. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.