- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-930/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00710-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- B. P.
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono 1-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15-431/2012 pagal ieškovo B. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. P., ieškinį atsakovei S. A. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, palikimo objekto teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo Šalčininkų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Č. B., teikianti išvadą institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
I. P., veikdama kaip savo nepilnamečio sūnaus B. P., gimusio 2005 metais, įstatyminė atstovė, tikslu apginti pastarojo teises kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti po tėvo S. A. mirties; pripažinti negaliojančiu Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Č. B. atsakovei S. A. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl ½ dalies paveldėto turto; panaikinti paveldėto turto teisinę registraciją VĮ Registrų centre. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. mirė jos sūnaus tėvas S. A.. Jo mirties dieną tėvystės faktas nustatytas nebuvo, todėl 2011 m. sausio 16 d. paveldėjimo po S. A. mirties pagal įstatymų teisės liudijimas buvo išduotas S. A. pilnametei dukrai atsakovei S. A.. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., miręs 2010 m. rugsėjo 16 d., yra B. P. tėvas, o B. P. yra S. A. sūnus.
Kadangi S. A. mirė 2010 m. rugsėjo 16 d., jau praėjo įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimo priėmimui, todėl yra būtina atnaujinti terminą palikimo priėmimui, siekiant jo įpėdiniui – sūnui B. P., įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises ir pareigas priimant palikimą. B. P. praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Kadangi S. A. nustojo teikti materialinę pagalbą savo nepilnamečiam sūnui ir nepalaikė jokių ryšių nei su I. P., nei su B. P., todėl nei ieškovas, nei jo įstatyminė atstovė apie S. A. mirtį nebuvo informuoti, apie šią tragediją sužinojo daug vėliau – gruodžio mėnesį. Pažymėjo, kad bendravimas tarp S. A. bei B. P. buvo nutrauktas paties S. A. iniciatyva, B. P. su motina yra išvykdę į Jungtines Amerikos Valstijas, todėl dėl didelio atstumo neturėjo galimybės iš karto sužinoti apie S. A. mirtį. Kai ieškovas bei jo atstovė sužinojo apie S. A. mirtį, jie iš karto pasisamdė advokatą, kuris pradėjo rengti procesinius dokumentus pareiškimui dėl tėvystės nustatymo. Taigi B. P. termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra pripažintinos svarbiomis. Kadangi S. A. turėjo du vaikus – S. A. bei B. P., jie palikėjo turtą turi paveldėti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. daliniu sprendimu B. P. pratęsė terminą palikimui priimti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, priteisė B. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės I. P., iš S. A. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tos pačios dienos nutartimi Vilniaus apygardos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą neišspręstų reikalavimų teismo daliniu sprendimu dalyje iki pasibaigs ieškovui teismo daliniu sprendimu nustatytas terminas palikimui priimti.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1927-827/2011 nusprendė pripažinti esant nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., miręs 2010 m. rugsėjo 16 d., yra B. P. tėvas, o B. P. yra S. A. sūnus.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo įstatyminės atstovės nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas aplinkybes, kad S. A., gimus B. P., oficialiai tėvystės nepripažino, tačiau kurį laiką padėjo jį išlaikyti, kad iki S. A. mirties tėvystė nebuvo nustatyta, kad vėliau S. A. nustojo teikti materialinę pagalbą savo nepilnamečiam sūnui ir nepalaikė jokių ryšių nei su I. P., nei su B. P., kad bendravimas tarp S. A. bei B. P. buvo nutrauktas paties S. A. iniciatyva, sprendė, kad į Jungtines Amerikos Valstijas išvykę B. P. su motina neturėjo galimybės iš karto sužinoti apie S. A. mirtį. Teismas objektyvia termino praleidimo priežastimi laikė aplinkybe dėl būtinumo nustatyti tėvystę. Ieškinys dėl termino palikimui priimti atnaujinimo buvo pareikštas dar nesant nustatytai tėvystei, tačiau tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovas nuosekliai siekė palikimą priimti. Teismas vertino termino palikimui priimti praleidimo priežastis svarbiomis ir sprendė, kad šis terminas yra pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Tam, kad būtų galima įforminti ieškovo nuosavybės teisę į ½ (pusę) dalį mirusiajam priklausiusio turto, šis turtas oficialiai nuosavybės teise turi priklausyti mirusiajam, t.y. turi būti panaikinti dokumentai, įforminantys atsakovės nuosavybės teisę į paveldėto turto dalį, ir panaikinta turto dalies teisinė registracija registruose, pripažinus paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu iš dalies.
Teismas įvertino, kad ieškovas nėra priėmęs palikimo dėl praleisto termino palikimui priimti, o priėmusiu palikimą įpėdinis bus laikomas tada, kai jis paduos palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tik po to, kai ieškovas priims palikimą, atsiras teisinis pagrindas spręsti klausimus dėl šio veiksmo sukeliamų atitinkamų teisinių pasekmių, t.y. atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu iš dalies, atsakovės nuosavybės teisės į dalį paveldėto turto panaikinimo ir atitinkamų įrašų registruose panaikinimo. Todėl teismas vertino, kad šioje bylos padėtyje dar nėra atsiradusio teisinio pagrindo spręsti ieškovo reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu iš dalies ir paveldėto turto dalies teisinės registracijos panaikinimo registruose, nes galima situacija, kad ieškovas po teismo sprendimu jam pratęsto termino palikimui priimti gali nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo arba jam gali būti neišduotas teismo leidimas CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančiu, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, o pažeidus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas normas, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš tėvų ar jų įpėdinių ieškinį. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 261 straipsniu, priėmė dalinį sprendimą byloje dėl reikalavimo atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
A. S. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. dalinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui:
1. Po tėvo mirties apeliantė paveldėjo tėvo turtą ir jo turimus skolinius įsipareigojimus. Pagal
antstolės apyrašą paveldėto turto vertė yra 1 409 788,36 Lt, neskaitant palūkanų ir delspinigių, o palikėjo skolos pagal minimus apyrašus sudaro 2 364 455,21 Lt. Atnaujinus terminą palikimui priimti ir panaikinus išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pusę turto ir pareigą grąžinti skolas tektų ieškovui B. P., kuris šiuo metu yra nepilnametis ir su savo įstatymine atstove (motina) gyvena JAV. Apeliantė mano, kad tokiu atveju būtų apsunkintas skolinių įsipareigojimų vykdymas, o tuo pačiu nukentėtų tiek jos, tiek ir kreditorių interesai.
2. Pačiame ieškinyje nurodyta, kad 2010 metų rudenį I. P. sužinojo, kad jos sūnaus B. P. tėvas žuvo. Taigi apie palikėjo mirtį ieškovo atstovė sužinojo iš karto po šio fakto, tačiau neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. Dėl tėvystės nustatymo fakto į teismą ji kreipėsi tik 2011 metų vasario pabaigoje, taip pat, nepraėjus nei mėnesiui, buvo įteiktas ir ieškinys dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dalies testamento nuginčijimo bei teisinės registracijos panaikinimo. Aplinkybė, kad pareiškimas dėl tėvystės fakto nustatymo ir ieškinys dėl termino atnaujinimo buvo įteikti teismui tik kelių dienų skirtumu, t.y. nežinant rezultato tėvystės nustatymo byloje nepatvirtina teismo išvados, kad terminas buvo praleistas dėl būtinumo pripažinti tėvystę. Aplinkybė, kad buvo nustatinėjama tėvystė, neturi jokio teisinio reikšmingumo vertinant termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, nes su abiem šiais reikalavimais į teismą buvo kreiptasi beveik tuo pačiu metu.
3. Atnaujinus terminą būtų pažeisti apeliantės interesai. Pagal 2011 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį S. A. buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini) Vilniuje. ½ dalis buto buvo palikėjo ir ½ - apeliantės asmenine nuosavybe, tačiau visos gautos pardavus butą lėšos 2011 m. vasario 25 d. buvo pervestos į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių palikėjo kreditoriniams įsipareigojimams apmokėti. Palikėjo skolai padengti apeliantė sumokėjo 50.000 Lt asmeninių pinigų, todėl įgijo teisę reikalauti, kad ši suma jai būtų kompensuota iš paveldėto turto ir jei kitas įpėdinis to padaryti geruoju nesutiks, bus priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, kadangi B. P. yra nepilnametis ir su savo įstatymine atstove (motina) gyvena JAV, ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorinių įsipareigojimų yra daug daugiau nei palikėjo turto, labai nukentėtų ir kreditorių interesai, nes būtų sudėtinga derinti kreditorių interesus, dengiant jiems palikėjo skolas. Taigi atsiradus dar vienam įpėdiniui kreditorių reikalavimų tenkinimas pasidarys komplikuotesnis. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo klausimo, ar atnaujinus terminą nenukentėtų kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, nors to buvo prašoma.
4. Teismas apribojo galimybę suinteresuotiems asmenims įrodinėti termino atnaujinimo neigiamą įtaką savo interesams. Teismui kreditoriai UAB „Trikampis žiedas“, taip pat AB SEB bankas, sužinoję apie nagrinėjamą bylą, įteikė prašymus įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė, tokiu būdu apribodamas jiems galimybę įrodinėti neigiamus termino atnaujinimo padarinius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo S. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
I. P. bendravimas su S. A., pastarajam nustojus rūpintis nesantuokiniu jų vaiku B. P., nutrūko, nei I. P., nei nepilnametis jo sūnus, būdami JAV dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės sužinoti apie S. A. mirtį. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apie S. A. mirtį I. P. sužinojo 2012 metų gruodį. Nepraėjus nei mėnesiui po to, kai I. P. sužinojo apie jos vaiko tėvo mirtį, pasamdžius advokatą ir surinkus visus reikiamus dokumentus, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo su prašymu nustatyti, kad B. P. biologinis tėvas yra žuvęs S. A..Tai, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra užsienyje, niekaip negali paveikti kreditorių interesus dėl to, jog paveldimas turtas yra Lietuvoje, be to, ieškovą šioje byloje be įstatyminės atstovės atstovauja ir advokatas M. B.. S. A. argumentai, jog atsiradus dar vienam įpėdiniui kreditorių reikalavimų tenkinimas pasidarys komplikuotesnis, galimi ginčai realizuojant turtą ir pan., negali būti laikomi priežastimi, užkertančia įpėdiniui (B. P.) įgyvendinti savo teisę kartu su kitais įpėdiniais paveldėti palikimą lygiomis dalimis. Kreditoriai turėtų būti įtraukiami į procesą tokiu atveju, jei palikimas, iki kreipiantis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, niekeno nebūtų priimtas. Nagrinėjamu atveju palikimas yra priimtas atsakovės S. A., visi palikėjo kreditoriai yra nurodyti palikėjo turto apyraše. Kreditorių įtraukimas dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą. B. P. atnaujinus terminą palikimui priimti, kreditorių teisių ir teisėtų interesų apimtis nesikeičia, nes palikimas yra priimamas pagal turto apyrašą, taigi įpėdinis neatsako savo turtu už palikėjo skolas, dėl ko įpėdinio asmenybė ir turtinė padėtis neturi jokios teisinės reikšmės kreditorių interesų apsaugai. Padalinus palikimą lygiomis dalimis tarp dviejų įpėdinių, nesikeičia ir kreditorių teisių apimtis, nes abu įpėdiniai atsako paveldimu turtu kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Nemaža dalis apeliacinio skundo skirta įrodyti, kad skundžiamu daliniu sprendimu buvo pažeisti S. A. kreditorių interesai. Tačiau nagrinėjamu atveju S. A. palikimą jau esant priėmusiai pagal apyrašą vienai iš jo įpėdinių – atsakovei teigti, kad dar vieno įpėdinio atsiradimas gali sumažinti mirusiojo kreditorių teisių apimtį arba paveldimo turto masę nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai negalima teigti, kad skundžiamu daliniu sprendimu buvo pasisakyta dėl S. A. kreditorių teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Apeliantė taip pat nurodo, kad priėmus dalinį sprendimą taip pat nukentėjo ir jos interesai. Tačiau toks teigimas negali paneigti nepilnamečio B. P. teisėtų interesų priimti tėvo palikimą juo labiau, kad pačios apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, konstatuota, kad klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo teismai turi spręsti visų aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgdami į tai, kad palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais.
Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė, priėmusi palikimą, iš dalies atsiskaitė su S. A. kreditoriais yra svarbi sprendžiant ginčą dėl palikimo padalijimo, tačiau sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo esminės teisinės reikšmės neturi.
Pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti svarbu įvertinti tiek objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, tiek ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-2006, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir apeliaciniame skunde neginčijama, kad S. A. mirties dienai I. P. kartu su sūnumi gyveno JAV, bendravimas tarp jų ir S. A. buvo nutrūkęs, kas objektyviai sutrukdė operatyviai sužinoti apie įvykį. Tiesa, ieškinyje nurodoma, kad I. P. apie S. A. mirtį sužinojo 2010 m. rudenį (nenurodant konkrečios datos). Minėtą aplinkybę apeliantė panaudojo kaip įrodymą, kad I. P. apie sūnaus tėvo mirtį sužinojo iš karto po fakto. Tačiau ruduo tęsiasi iki lapkričio pabaigos, o atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apie S. A. mirtį I. P. sužinojo 2010 m. gruodžio mėnesį. Be to, kaip jau buvo minėta, S. A. mirties dienai tėvystės faktas nustatytas nebuvo, kas sąlygojo papildomą pasiruošimą teismo procesui, o pats kreipimasis į teismą, tiek dėl tėvystės fakto nustatymo, tiek ir dėl termino palikimui priimti pratęsimo pareikalavo, turint omenyje, kad I. P. su sūnumi gyvena JAV papildomų laiko sąnaudų.
Kita vertus, paminėtų veiksmų analizė leidžia teigti, kad sužinojus apie S. A. mirtį, buvo nuosekliai veikiama tikslu realizuoti nepilnamečio B. P. teisę paveldėti tėvo turtą.
Apeliacinio skundo argumentai šios išvados pagrįstumo nepaneigia.
Todėl teismas turėjo pagrindą terminą palikimui priimti pratęsti (CK 5.57 str. 1 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo esminės teisinės reikšmės neturi.
Bet kuriuo atveju skundžiamas dalinis sprendimas, kuriuo nepilnamečiui buvo suteikta galimybė priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą atitinka protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Dėl nurodyto naikinti skundžiamą dalinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. dalinį sprendimą.