Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovei G. J., jos atstovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkui D. B., atsakovo Kauno Rokų gimnazijos atstovei advokatei R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui Kauno Rokų gimnazijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Kauno Rokų gimnazijos direktorės 2014-12-11 įsakymą Nr. P-94, kuriuo ieškovei skirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo, bei jį panaikinti, grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 580 eurų neturtinės žalos atlyginimo, sprendimą vykdyti skubiai ( b.l.3-11).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl drausminės nuobaudos

Nustatyta, kad ieškovė nuo 2007-08-31 dirbo Kauno Rokų gimnazijoje (ankstesnis pavadinimas Kauno Rokų vidurinė mokykla) ( b.l.23, 111) biologijos mokytoja.

Ieškovė yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narė, nuo 2014-02-24 išrinkta šios profesinės sąjungos Kauno Rokų gimnazijos padalinio pirmininke.

2014-11-04 Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ komiteto posėdyje buvo nutarta įpareigoti kiekvieną švietimo sektoriaus padalinio pirmininką išplatinti informaciją visoms suinteresuotoms pusėms- oficialiais „Sandrauga“ raštais įstaigų vadovams, viešais skelbimais- mokyklų bendruomenėms, pranešimais elektroniniuose dienynuose- mokiniams ir jų tėvams. Posėdyje nuspręsta, kad už šios informacijos sklaidą ir jos kontrolę atsakytų jau suformuotas streiko komitetas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2014-11-04 raštu informavo atsakovą, Kauno Rokų gimnaziją, kad 2014-11-13 nuo 8 val. prasidės mokytojų įspėjamasis streikas. Atsakovo kanceliarijoje pranešimas gautas 2014-11-05. Prie pranešimo buvo pridėtas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos koordinavimo tarybos sprendimas skelbti įspėjamąjį streiką 2014-11-13 nuo 8 val. arba nuo įstaigos darbo pradžios, nurodyta, kad streikas truks dvi valandas.

Ieškovė 2014-11-10, 21:25:50 val. atsakovo elektroniniame dienyne paskelbė žinutę gimnazijos mokytojams: „Sveiki, 2014-11-13 nuo 8 val. iki 10 val. ryto Kauno Rokų gimnazijoje vyks įspėjamasis streikas. Daugiau informacijos galite rasti http://www.sandrauga.lt/. Pagarbiai G. J..“ ( b.l.74).

Tą pačią dieną, 2014-11-11, 20:14:15 val. ieškovė elektroniniame dienyne paskelbė žinutę visiems gimnazijos moksleivių tėvams tokio turinio: „ Labas vakaras, 2014-11-13 nuo 8 val. iki 10 val. ryto vyks įspėjamasis mokytojų streikas, dėl to pamokos gali nevykti. Pagarbiai, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ Kauno Rokų gimnazijos padalinio pirmininkė G. J.“ ( b.l.75).

Atsakovo gimnazijos direktorė 2014-11-12, 9:24:54 val. elektroniniame dienyne paskelbė pranešimą moksleivių tėvams: “Laba diena, Rokų gimnazijoje yra įsisteigęs Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys. Jos nariai 2014-11-13, t.y. rytoj, organizuoja įspėjamąjį streiką nuo 8 iki 10 val. Informuojame, kad mokiniams visos pamokos vyks pagal pamokų tvarkaraščius. Direktorė K. P.“ ( b.l. 77).

2014-11-27 atsakovo direktorė įsakymu Nr. V-292 sudarė komisiją išsiaiškinti ieškovės elgesio teisėtumą dėl 2014-11-11 ieškovės parašyto pranešimo mokinių tėvams, o įsakymu Nr. V-293 pavedė direktorės pavaduotojai ugdymui pateikti išvadą dėl ieškovės elgesio. Komisija ištyrė įvykį, direktorės pavaduotoja taip pat pateikė išvadą ( b.l. 80-83). 2014-12-09 atsakovo direktorė pareikalavo iš ieškovės pasiaiškinti, kodėl ji paskelbė pranešimą gimnazijos moksleivių tėvams ir kodėl 2014-11-12 susirinkime nepagarbiai elgėsi su gimnazijos direktore ( b.l.85). Ieškovė pateikė pasiaiškinimą, kuriame nepripažino, kad padarė darbo drausmės pažeidimą, nurodė, kad neleidžiama versti nedalyvauti streike, kiek konkrečiai mokytojų streikuos, ji nežinojo, todėl ir informavo, kad pamokos „gali nevykti“. Ieškovė taip pat nepripažino, kad nepagarbiai kalbėjo su direktore ( b.l. 86).

Atsakovo direktorės 2014-12-11 įsakymu Nr. P-94 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo už tai, kad ieškovė 2014-11-11 visų gimnazijos moksleivių tėvams išsiuntė pranešimą apie vyksiantį įspėjamąjį streiką, kurio metu pamokos gali nevykti, ir tą pačią dieną išsiuntė 6 klasės mokiniams pranešimą, kad ji streikuos. Įsakyme nurodoma, kad išsiųsdama pranešimus ieškovė savivaliavo, nes neturėjo gimnazijos vadovo sutikimo siųsti tokio turinio pranešimus, panaudojo atsakovo turtą, t.y. elektroninį dienyną, profesinės sąjungos tikslams, pažeidė elektroninio dienyno nuostatų 7p., Kauno Rokų gimnazijos nuostatų 23, 24.11p., Rokų vidurinės mokyklos vidaus tvarkos taisyklių 28.3p., Rokų vidurinės mokyklos biologijos mokytojo pareiginės instrukcijos 19, 15.5, 12.2, 15.4 punktus ir tuo padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ( b.l. 87).

Kauno Rokų gimnazijos nuostatų 23 p. nustato, kad gimnazijai vadovauja direktorius, o 24.11p. nustato, kad gimnazijos direktorius planuoja gimnazijos veiklą ir vertina materialinių ir intelektinių išteklių naudojimą.

Rokų vidurinės mokyklos vidaus tvarkos taisyklių 28.3 p. nustato pedagogo pareigą vadovautis bendrosios ir profesinės etikos normomis, būti elgesio, aukštos kultūros ir moralės pavyzdžiu darbe, buityje ir viešose vietose, gerbti mokinio asmenybę.

Biologijos mokytojo pareiginės instrukcijos 12.2 p. nustato, kad biologijos mokytojo funkcija yra valdyti ugdymo(si) procesą, 15.4p.- dirbti dorai ir sąžiningai, 15.5p.- laikytis darbo drausmės, 19p.- vykdyti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas teises.

Kauno Rokų vidurinės mokyklos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatų 7 p. nustato elektroninio dienyno vartotojų grupes, viena iš kurių yra dalyko mokytojas.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad gimnazijai vadovauja direktorius ir tik direktorius organizuoja bei yra atsakingas už visą mokyklos veiklą, taip pat ir streiko atveju. Tačiau pažymėtina, kad atsakovo direktorė, 2014-11-05 gavusi profesinės sąjungos pranešimą apie ketinamą organizuoti įspėjamąjį streiką, iki pat 2014-11-12 neišsiaiškino, kiek konkrečiai mokytojų dalyvaus streike jos vadovaujamoje gimnazijoje ir neišplatino jokio pranešimo nei mokytojams, nei mokinių tėvams, nei moksleiviams apie gimnazijos veiklą įspėjamojo streiko metu. Tikėtina, kad toks direktorės neveiklumas paskatino ieškovę 2014-11-11 vakare, likus beveik tik vienai dienai iki streiko pradžios pranešti tėvams ir moksleiviams apie streiką ir pamokų vedimą jo metu. Tik po to, kai pranešimą paskelbė ieškovė, 2014-11-12 ryte pranešimą paskelbė gimnazijos direktorė, tuo pataisydama netikslumus ieškovės pranešime.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė kaip biologijos dalyko mokytoja elektroninį dienyną turėjo naudoti tik savo kaip mokytojos darbo funkcijoms atlikti, todėl nebuvo teisėta ieškovei pasirašyti pranešimą moksleivių tėvams kaip profesinės sąjungos padalinio pirmininkei. Tačiau iš Elektroninio dienyno nuostatų 10.6 p. matyti, kad dalyko mokytojas turi teisę rašyti pranešimus dienyno administratoriams, mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams ( globėjams, rūpintojams). Būdama profesinės sąjungos padalinio pirmininke ieškovė tuo pačiu metu buvo ir dalyko mokytoja, tai buvo žinoma ir moksleivių tėvams, todėl ieškovės nurodymas savo visuomeninių pareigų laikytinas pats savaime mažareikšmiu ir formaliu elektroninio dienyno nuostatų pažeidimu.

Sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad ieškovės rašyto pranešimo moksleivių tėvams turinys buvo neaiškus ir netikslus. Pirmoji sakinio dalis, kad 2014-11-13 vyks įspėjamasis streikas nuo 8 iki 10 val. – iš esmės atitinka tikrovę, tačiau įvertinant, kad streikavo tik viena ieškovė, ir kad ieškovei , kaip ir ji pati pripažino, buvo aišku, kad kartu su ja streike dalyvaus gal tik 3-4 mokytojai, kyla abejonė, ar buvo tikslinga siųsti pranešimą visų moksleivių tėvams. Kita vertus, DK 77 str. 4 d. įspėjamąjį streiką skelbiant nėra reikalaujama darbuotojų pritarimo, o darbdavys tik įspėjamas prieš 7 dienas, kas ir buvo padaryta. Todėl neatmestina, kad prie įspėjamojo streiko galėjo prisijungti ir daugiau mokytojų. Pastaroji tikimybė (kad gali prisijungti ir daugiau mokytojų) skatina manyti, kad apie streiko organizavimo faktą turi būti pranešta mokyklos bendruomenei, tame skaičiuje ir moksleivių tėvams. Antroji ieškovės pranešimo dalis, kad „pamokos gali nevykti“, yra klaidinanti ta prasme, kad nėra aišku, ar mokiniai bus užimti mokykloje, tik nevyks ugdymo procesas, nebus dėstoma mokomoji medžiaga, ar apskritai klasės bus užrakintos ir moksleiviai turės laukti koridoriuose, išeiti iš mokyklos teritorijos arba likti namuose ir pan. Ieškovė teigė, kad jos tikslas rašant pranešimą buvo geranoriškai informuoti tėvus, kad ugdymo procesas gali nevykti. Ji nesiekė ir nenorėjo, kad mokyklos veikla sutriktų. Pažymėtina, kad atsakovo direktorė jau 2014-11-12, 9.25 val. paskelbė pranešimą, kad streiko metu visos pamokos vyks pagal tvarkaraščius, tuo ištaisydama ieškovės pranešimo netikslumą.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovė savo antrajame pranešime, adresuotame dėstomos klasės moksleiviams, aiškiai ir tikslai išdėstė, kad ji pati streikuos, pamokos neves, tačiau į pamoką atvykti reikia. Šį pranešimą ieškovė pasirašė kaip dalyko mokytoja, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, kad šiuo atskirai paimtu panešimu ieškovė pažeidė darbo drausmę, nes informaciją teikti jai neuždrausta, informaciją ji pateikė tiksliai ir teisingai. Taip pat nėra draudžiama ieškovei ir dalyvauti streike, kaip yra pasisakyta ir kasacinės instancijos teismo praktikoje, streikuoti yra viena iš darbuotojo teisių, nustatytų įstatymu, kuri neturėtų būti nepagrįstai varžoma.

Atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovės pranešimas sukėlė sunkias pasekmes, pateikė G. S., vieno iš moksleivių tėvo, pasirašytą 2014-11-14 pareiškimą direktorei, kuriame dėstoma, kad G. S. buvęs informuotas per elektroninį dienyną ieškovės G. J., kad 2014-11-13 pamokos nevyks, todėl leido savo sūnui neiti į mokyklą. Tik vėliau pastebėjo 2014-11-12 rašytą gimnazijos direktorės žinutę, kad pamokos vis dėlto vyko. Prašė direktorę kontroliuoti, kad būtų teikiama teisinga informacija ( b.l.84). Pažymėtina, kad G. S. savo pareiškime pats netiksliai cituoja ieškovės pranešimą, teigdamas, kad buvo informuotas, kad pamokos nevyks visą lapkričio 13 d. ir todėl leidęs sūnui neiti į mokyklą. Ieškovės žinutėje nebuvo nurodyta, kad pamokos nevyks, o tik kad „gali nevykti“ ir nebuvo nurodoma, kad pamokos gali nevykti visą 13 dieną, o aiškiai nurodyta, kad streiko padėtis tęsis tik 2 valandas. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepilnai perskaitė ieškovės pranešimą, ir suprato jį savaip. Taip pat lieka nesuprantama, kodėl pareiškėjas G. S. neskaitė ir/arba nekreipė dėmesio į direktorės pranešimą, rašytą 2014-11-12, kuriame jau buvo aiškiai išdėstyta, kad visos pamokos įvyks. Šis faktas tik patvirtina teismo teiginį, kad direktorės reakcija į streiko situaciją buvo pavėluota, direktorės pranešimas buvo neskaitomas ir nepaisomas.

Atsakovas taip pat įrodinėjo sunkias pasekmes dėl ieškovės paskelbto pranešimo tuo, kad 2014 m. lapkričio 13 dieną į pirmąją pamoką neatvyko 33 mokiniai iš 5-12 klasių, į antrąją pamoką neatvyko 12 mokinių. Įrodymų, kad būtent visi į pirmąsias pamokas neatvykę mokiniai neatvyko dėl ieškovės paskelbtos žinutės apie įspėjamąjį streiką, atsakovas nepateikė, joks detalesnis tyrimas nebuvo atliktas. Kita vertus, moksleiviams nebuvo jokio pagrindo neatvykti dėl ieškovės pranešimo, nes, kaip jau minėta, direktorė savo vėlesniame pranešime ištaisė informavimo trūkumus. Jeigu moksleiviai, gavę direktorės pranešimą, vis tiek nevyko į pamokas, vadinasi, jie tai darė dėl kitų priežasčių ( tiesiog nusprendė praleisti pamokas ar kt.).

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo apibrėžtis. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Be šių, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka, tačiau nėra išsamiai nustatyta, kuo tai pasireiškia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme. Kasacinis teismas, aiškindamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto normą, yra pažymėjęs ir tai, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004).). Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2011 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. UAB „Nemuno vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-57/2011; kt.). Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.).

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-2012, darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo ir už jį paskirtos nuobaudos adekvatumo. Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą. Priešingu atveju gali likti neįvertintos aplinkybės, patvirtinančios darbdavio piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeidimą.

Nors ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, profesinės sąjungos padalinio pirmininkės vardu atsakovo elektroniniame dienyne pranešdama apie organizuojamą įspėjamąjį streiką ir netiksliai apibūdindama streiko eigą, t.y. nurodydama, kad pamokos gali nevykti, kas galėjo būti neaišku pranešimo skaitytojams, tačiau, teismo nuomone, šis ieškovės padarytas pažeidimas nėra tokio sunkumo, kad leistų skirti griežčiausią iš galimų drausminių nuobaudų - atleidimą iš darbo. Tai, kad mokinio tėvas nepilnai perskaitė pranešimą ir neskaitė visų jam adresuotų pranešimų ir dėl to leido sūnui neiti į mokyklą, nėra vien tik ieškovės kaltė, bet ir paties neatidaus asmens problema. Tarp dalies vaikų neatvykimo į pirmąsias pamokas ir ieškovės pranešimo taip pat neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat įvertintina, kad ieškovė vykdė profesinės sąjungos komiteto nutarimą pranešti elektroniniame dienyne apie streiką, be to, apie mokytojų įspėjamąjį streiką buvo informuojama net ir žiniasklaidos priemonėse, streikas vienokiu ar kitokiu mastu vyko ir kitose švietimo įstaigose. Teismas daro prielaidą, kad nuobaudos griežtumas galėjo būti sąlygotas tos aplinkybės, kad ieškovė yra profesinės sąjungos narė.

Duomenų, kad ieškovei anksčiau būtų buvę paskirta drausminių nuobaudų, nepateikta. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (Nr.2-189-920/2015, proceso numeris 2-69-3-10780-2014-3), kurioje atsakovas, Kauno Rokų gimnazija, skundžia profesinės sąjungos „Sandrauga“ veiksmus, kuriais esą trukdoma atsakovui skirti ieškovei drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, padarytą 2014 metų balandžio mėnesį, tačiau byla nėra išnagrinėta ir drausminė nuobauda ieškovei nėra paskirta. Kitų rašytinių įrodymų apie ieškovės netinkamą darbą atsakovas nepateikė. Liudytoja tik žodžiu aiškino, kad yra buvę mokinių nusiskundimų dėl ieškovės darbo, tačiau konkrečių įrodymų taip pat nepateikė. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ankstesnis darbas buvo nepatenkinamas. Nenustatyta, kad ieškovė tyčia būtų siekusi sutrikdyti mokyklos veiklą, jos paskelbtas pranešimas tėvas buvo tik iš dalies netikslus, tačiau tai nebuvo kategoriškas teiginys, kad pamokos nevyks, o tik išreikšta galimybė. Pažymėtina, kad žinutėje moksleiviams, ieškovė pateikė jau visiškai tikslią informaciją. Ieškovė pranešime nurodė, kad rašo būtent ji kaip mokytoja ir kaip profesinės sąjungos padalinio pirmininkė, mokyklos vadovo vaidmens ji nesiėmė, todėl bet kuris suaugęs asmuo (moksleivio tėvas, globėjas, rūpintojas) galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovės pranešimas nėra mokyklos administracijos pranešimas ir esant netikslumui, perklausti, pasitikslinti gautą informaciją. Todėl teismas nemato pagrindo kvalifikuoti ieškovės veiksmus kaip savivaliavimą.

Spręstina, kad nuobauda buvo parinkta netinkamai, todėl ji pripažintina neteisėta ir naikintina. Teismas nėra įgaliotas spręsti, kokia kita nuobauda galėjo ar turėjo būti paskirta ieškovei už netikslaus pranešimo išsiuntimą, nes tai yra darbdavio diskrecija.

Ieškovė prašė grąžinti ją į ankstesnį darbą. Įvertinant, kad grąžinimu į ankstesnį darbą pirmiausia yra siekiama ginti neteisėtai atleisto darbuotojo teises, nenustatyta, kad ieškovė negalėtų būti grąžinta į ankstesnį darbą, todėl šis prašymas tenkintinas. Atsakovo argumentai, kad galbūt ieškovė yra praradusi kvalifikaciją ar yra netinkamos sveikatos būklės, yra tik teiginiai, kurie jokiais įrodymais nepagrįsti. Atsakovas kaip darbdavys turi visas įstatymo suteiktas teises reikalauti iš darbuotojo atitinkamų sveikatos pažymėjimų ar kvalifikacijos įrodymų.

Ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką - po 27,97 euro už kiekvieną darbo dieną (b.l.105) nuo 2014-12-12 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, kas sudaro 3132,64 euro (priskaityta suma).

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas pan., teismo įvertinti pinigais. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

Nekelia abejonių ta aplinkybė, kad ieškovė dėl atleidimo iš darbo aptyrė neigiamus išgyvenimus, tam tikrus sveikatos sutrikimus. Taip pat šiuo sprendimu konstatuojamas darbdavio pernelyg griežtas požiūris į ieškovės veiksmus, padarytas klaidas skelbiant informaciją moksleivių tėvams. Ieškovė nebuvo pakankamai kruopšti, atidi, konkreti skelbdama žinias, suderindama savo veiksmus su mokyklos administracija, kaip profesinės sąjungos padalinio pirmininkė nepakankamai bendradarbiavo su darbdaviu. Nukentėjusio asmens elgesys gali būti pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį ar apskritai nepriteisti žalos atlyginimo. Spręstina, kad pripažinimas ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos neteisėta ir atitinkamai priverstinės pravaikšto atlyginimas yra pakankama satisfakcija ieškovei, todėl neturtinės žalos atlyginimas papildomai jai nepriteistinas.

Teismo sprendimas dalyje dėl ieškovės grąžinimo į darbą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (587,37 euro, priskaityta suma) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdytinas skubiai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 84 proc. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1158 eurų (b.l. 120,122). Prašymas tenkintinas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteistina iš ieškovės atsakovui 185,28 euro išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Žyminis mokestis (111,38 euro) priteistinos valstybei iš atsakovo. Pašto išlaidos yra mažesnės negu 2,9 euro, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovės G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Kauno Rokų gimnazijos direktorės 2014-12-11 įsakymu Nr.P-94 iš mokytojos pareigų. Grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą.

Priteisti ieškovei G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kauno Rokų gimnazijos, įm.k. 19190841, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 3132,64 euro ( tris tūkstančius šimtą trisdešimt du eurus ir 64 ct, priskaityta suma).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl grąžinimo į darbą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovei G. J. iš atsakovo Kauno Rokų gimnazijos - 587,37 euro ( penki šimtai aštuoniasdešimt septynių eurų 37 ct, priskaityta suma) vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui Kauno Rokų gimnazijai, įm.k. 19190841, iš ieškovės G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 185,28 euro ( šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 28 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo Kauno Rokų gimnazijos, įm.k. 19190841, 111,38 euro ( šimtą vienuolika eurų ir 38 ct) žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.