- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-822-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15075-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-32991-877/2025 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. B., trečiajam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (toliau – ir PAGD KPGV) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškinio užtikrinimui ieškovas G. V. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę įsileisti ieškovą bei PAGD KPGV pareigūnus į atsakovei nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas R-5 ir R1, esančias gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), tikslu trečiajam asmeniui (jo atstovams) patikrinti ir įvertinti priešgaisrinį saugumą atsakovei priklausančio namo dalyje. Taip pat prašė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesti vykdyti skubiai.
2. Teigė, kad jo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, išnagrinėjus bylą, reikalavimai galėtų būti tenkintini.
3. Nurodė, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas taptų beprasmis, nes ieškovas jau bus patyręs žalą, kurios jis siekia išvengti. Aiškino, kad jis prašė įpareigoti teismą atsakovę vykdyti savo įstatymines pareigas ir visapusiškam trečiojo asmens įpareigojimų įvykdymui rūsio patalpose įrengtos šildymo sistemos apžiūra ir įvertinimas yra būtini, o atsakovės slepiamos šildymo sistemos eksploatavimas galimai kelia grėsmę gyvenamojo namo saugumui. Pažymėjo, jog prevencinio ieškinio specifika nėra kliūtis pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Tvirtino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama jo padėtis, nes ieškinio reikalavimai būtų neužtikrinti, o atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę įsileisti ieškovą bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnus į atsakovei nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas R-5 ir R1, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikslu trečiajam asmeniui (jo atstovams) patikrinti ir įvertinti priešgaisrinį saugumą atsakovei priklausančio namo dalyje.
6. Konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė prašymo reikalavimus, nurodė savo argumentus, kurie patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nustatė, jog byloje yra duomenų, kad atsakovė, neįsileisdama nei ieškovo, nei pareigūnų į rūsio patalpas, gali sukelti realų pavojų bendraturčiams ir turtui.
7. Teismas įvertinęs ieškovo prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei atsižvelgdamas į tai, jog gali būti pažeisti bendraturčių interesai ir jų turtas, sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė D. B. (toliau – ir apeliantė) prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Tvirtino, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo situacija sureguliuota ne laikinai (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), o byla išspręsta iš esmės, nes jas įvykdžius pats ieškinio reikalavimas ir tolimesnis bylos nagrinėjimas praranda prasmę, kas reiškia, kad įvykdžius laikinąsias apsaugos priemones bus įvykdytas ieškinio reikalavimas.
10. Tvirtino, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje yra duomenų apie tai, jog atsakovė, neįsileisdama nei ieškovo, nei pareigūnų į rūsio patalpas, gali sukelti realų pavojų bendrasavininkams ir turtui.
11. Paaiškino, kad jokių duomenų apie tai, jog atsakovei priklausančioje namo dalyje kada nors buvo nustatyti pažeidimai arba atliekami neteisėti priešgaisrinį saugumą pažeidžiantys veiksmai, dėl kurių gali kilti žala, byloje nėra.
12. Teigė, jog net ir įėjus į atsakovės patalpas PAGD KPGV pareigūnai galės tik apžiūrėti ir patikrinti nurodytas patalpas ir atlikti jų priešgaisrinio saugumo įvertinimą. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų nustatyti pažeidimai (o jei pažeidimų nebus nustatyta, tai patikrinimas nesukels atsakovei jokių pasekmių), jie savaime nebus ištaisyti, nes ieškovas ieškiniu neprašė įpareigoti atsakovę pašalinti priešgaisrinio saugumo pažeidimus. Laikė, kad ieškovo ieškinys nėra prevencinis ieškinys, o yra ieškinys dėl teisės įeiti į atsakovei priklausančias gyvenamojo namo patalpas pripažinimo ir įpareigojimo įleisti į patalpas, nes atsakovė neturi įstatyminės pareigos įleisti ieškovą į savo patalpas.
13. Paaiškino, kad gydymosi ligoninėje neturėjo galimybės dalyvauti patikrinimuose, suderinti planuojamų patikrinimų datą ir laiką.
Atsiliepimas
14. Ieškovas G. V. atsiliepimu į atskirąją skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
15. Teigė teismui pagrįstai konstatavus, kad yra byloje duomenys, patvirtinantys, jog atsakovė, neįsileisdama nei ieškovo, nei pareigūnų į rūsio patalpas, gali sukelti pavojų bendraturčiams ir turtui. Pabrėžė, jog atsakovė net tris kartus neįleido trečiojo asmens į gyvenamojo namo rūsio patalpas, nesudarė jiems sąlygų atlikti gaisrinės apsaugos reikalavimų įvertinimo.
16. Nurodė, jog teismas tinkamai įvertino ieškinio reikalavimus bei pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes egzistavo visos sąlygos jų taikymui: ieškinys galėtų būti tenkintinas, egzistuoja tikimybė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas.
17. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas prašė teismą įpareigoti atsakovę vykdyti savo įstatymines pareigas, t. y. vykdyti tai, ką vykdyti atsakovė neturi teisės atsisakyti. Tvirtino, jog trečiojo asmens įpareigojimų įvykdymui rūsio patalpose įrengtos šildymo sistemos apžiūra ir įvertinimas yra būtini, o atsakovės slepiamos šildymo sistemos eksploatavimas galimai kelia grėsmę gyvenamojo namo saugumui, ypač vertinant šildymo sezono artėjimo pradžią
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2025 m. rugsėjo 18 d. PAGD KPGV pranešimo į civilinę bylą Nr. e2-32991-877/2025 kopiją; informaciją apie apeliantei išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d.
22. Apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nesuformulavo prašymo juos priimti, nenurodė, ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų įrodymų (ne)priėmimo nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jau yra pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo priimti.
Dėl skundžiamos nutarties
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jei bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti suvaržomi. Laikinąsias apsaugos priemones prašanti taikyti proceso šalis turi nurodyti konkrečius faktinius duomenys ir aplinkybes, leidžiančios manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinį ieškinį reiškianti šalis gali prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės sutampančią su ieškinio reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Taip pat teismų praktikoje akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė net ir nagrinėjant prevencinius ieškinius (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019, 2021 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-464/2021).
25. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausiai vertintinas ieškinio pagrįstumo klausimas.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo prevencinio ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas bei argumentacija, pateikti įrodymai. Duomenų, kad ieškinio reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovas savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu, nėra.
27. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo ieškinio nebuvimo prevenciniu ieškiniu, o ieškiniu dėl teisės įeiti į apeliantei priklausančias gyvenamojo namo patalpas pripažinimo ir įpareigojimo įleisti į patalpas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jais nesivadovautina sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą.
28. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog apeliantė, neįsileisdama ieškovo, pareigūnų į rūsio patalpas, gali sukelti realų pavojų bendraturčiams ir turtui.
29. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog kita bylos šalis gali atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, akcentavo ne grėsmę būsimo ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o žalą ginčo gyvenamojo namo bendraturčiams ir pačiam turtui. Šioje vietoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti galimos žalos egzistavimą, atsakovės veiksmų įvertinimą, tai atliktina tik bylą nagrinėjant iš esmės.
31. Ieškovas, grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, argumentavo galimos žalos atsiradimu jos netaikius, tačiau neįrodinėjo apeliantės nesąžiningumo, nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių tikimybę, kad apeliantė imsis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
32. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. V.prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.