- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e1-190-853/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45698-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), bedarbis registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), administracine tvarka nebaustas, teistas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 23 d. apie 18 val. 00 min., buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), iš balkono atsineštu laidu tyčia sudavė savo mažamečiui sūnui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į kairės rankos dilbį, tris kartus į juosmenį ir nugarinę dalį kairėje pusėje, bei vieną kartą į kojas, taip mušdamas mažamečiui nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią V. S. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su žmona A. S. augina tris mažamečius vaikus. Du vaikai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat žmona iš praeitų santykių turi dukrą V. L., kuri taip pat gyvena su jais. 2023 m. lapkričio 23 d. apie 18.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus iš darželio grįžo žmona kartu su sūnumi E., jis tuo metu buvo su mažąja dukra kambaryje. E. iš darželio grįžo piktas, neklausė mamos pastabų, keikėsi jos atžvilgiu, t. y. vartojo necenzūrinius žodžius „eik tu n...“. Bandė E. nuraminti, liepė jam persirengti ir eiti į savo kambarį, tuo metu jis jo paklausė ir nuėjo į kambarį žaisti. Kiek matė E. karpė baltus popieriaus lapus juos mėtė po kambarį. Žmona įėjusi į kambarį E. paliepė susitvarkyti kambarį, tačiau jis nereagavo, jis tuo metu buvo kitame kambaryje, kai išgirdo, kad E. žmoną vėl pasiuntė „n...“. Į kambarį grįžusi žmona jam pasiskundė, kad E. jos neklauso, todėl jis iš balkono parsineštu laidu sudavė jam per užpakalį, suduodant smūgius E. galėjo kliūti ir per ranką, kuria jis bandė užsidengti užpakalį ir per kojas, nes mušamas jis muistėsi, kiek smūgių jam sudavė nepamena, galimai įtarime smūgių skaičius nurodytas teisingai. Sūnų mušė dėl to, kad jis nepagarbiai ir nederamai vartodamas necenzūrinius žodžius kalbėjo su savo mama ir darželio pedagogais. E. nuo suduotų smūgių ėmė verkti, E. pasakė, kad eitų nusiraminti ir paskui pakalbės, kodėl taip pasielgė. Ar ant E. kūno liko kokios nors smurto žymės nežino, nežiūrėjo. Prieš E. fizinį smurtą naudojo ne pirmą kartą, yra jam kažkada užtrenkęs su delnu per užpakalį, siekdamas jį nuraminti, kadangi jis netinkamai elgėsi su savo mama, berods, tada irgi keikėsi. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi ir ateityje save tvardysis, kaltę pripažįsta, sūnaus E. už savo tokį elgesį atsiprašė, bandys su sūnumi kalbėtis apie jo netinkamą elgesį. 2024 m. vasario 19 d. papildomai nurodė, kad 2023 m. lapkričio 23 d. apie 18.00 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje savo mažamečiui sūnui E. iš balkono parsineštu laidu sudavė jam per užpakalį, suduodant smūgius E. galėjo kliūti ir per ranką, kuria jis bandė užsidengti užpakalį ir per kojas, nes mušamas jis muistėsi, kiek smūgių jam sudavė nepamena, galimai įtarime smūgių skaičius nurodytas teisingai. Sūnų mušė dėl to, kad jis nepagarbiai ir nederamai vartodamas necenzūrinius žodžius kalbėjo su savo mama ir darželio pedagogais. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta, sūnaus E. už savo tokį elgesį atsiprašė.
Kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
- tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 23 d. apie 18 val. 00 min. buto vaikų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas V. S. medžiaginiu diržu, nenustatytą kiekį smūgių sudavė savo sūnui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas;
- 2023 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykiui reikšmingų pėdsakų nepastebėta, iš įvykio vietos yra išimtas juodos spalvos diržas su sagtimi ir įpakuotas į popierinį voką Nr. 1. Pridėtos foto lentelės;
- 2023 m. lapkričio 28 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūra yra atliekama adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kambaryje. Apžiūroje dalyvauja A. S.. Apžiūrimas asmuo yra apie 120 cm. ūgio, vyriškos lyties, šviesių plaukų. Apžiūrimas asmuo dėvi tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Ant asmens marškinėlių, krūtinės srityje, matomas spalvotas piešinys. Apžiūrimas asmuo vilki tamsiai mėlynos spalvos sportinio stiliaus kelnėmis su kišenėmis juosmens srityje iš abiejų pusių, bei piešiniu ant kairės pusės kojos. Apžiūrint asmens kairės rankos išorinę riešo sritį buvo pastebėtas paraudimas apie 45 mm ilgio, apie 25 mm pločio. Apžiūrint asmens kairės pusės juosmens sritį pastebėti du linijiniai paraudimai. Daugiau akivaizdžiai matomų sužalojimų ant asmens kūno nepastebėta. Pridėtos foto lentelės;
- 2024 m. vasario 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis V. S. pateikė laidą baltos spalvos;
- 2024 m. vasario 29 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas baltos spalvos laidas, kuris yra baltos spalvos, iki 146,5 cm ilgio, 0,5 cm diametro. Apžiūrėjus laidą, ant jo tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta. Pridėtos foto lentelės;
- 2023 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad E. S. kūne sužalojimų nėra. Gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių (kraujosruvų, nubrozdinimų) E. S. kūne;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais mažamečio nukentėjusiojo E. S. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įtariamasis V. S. yra jo tėtis. Jis gyvena su mama A., seserimi V., seserimi G.. Tėtis negyvena su jais, nes jis gavo iš diržo, nes neklausė darželyje. Su diržu jam davė tėtis. Tėtis jam pataikė į ranką, užpakalį ir kojų priekį (parodo). Buvo likusios linijos. Tose vietose pajuto skausmą. Kai kažkurią dieną jis neklausė darželyje, tėtis jį mušė. Kai tėtis jį mušė, tai matė sesė V. ir verkė, nes jį mušė. Kai jį mušė, jis net nebegalėjo atsistoti, nes skaudėjo. Tėtis jį mušė jo ir sesės kambaryje. Daugiau niekas nematė, kai jį mušė. Mama tuo metu buvo savo kambaryje. Po to, kai tėtis jį mušė, jis turėjo sėdėti savo lovoje ir tyliai žaisti. Kad tėtis jį mušė, sužinojo vaiko teisės, nes darželis paskambino vaikų teisėms, nes pamatė raudonas linijas ant kairės rankos, užpakalio kairės pusės ir dar truputį ant kojos. Tas linijas pamatė auklėtoja J., pasakė, kad negalėjo eiti į darželį. Atvažiavo policija, greitoji. Greitoji apžiūrinėjo jį. Tėtis jį mušė namuose, nes darželyje neklausė mokytojų. Tėtis jį mušė su laidu, nors mama sakė, kad su diržu, laidas buvo baltas ir storas. Tą laidą tėtis balkone nusipjovė ir atėjo pas jį prie durų. Į ranką pataikė 1 kartą, į užpakalį – 3, o į kojas – 1. Užsimojo vieną kartą, paskui du kartus, paskui tris kartus. Sesei V. (duomenys neskelbtini) metų. Kai tėtis mušė, jis bandė nusisukti, sakė jam, kad jis nenori, kad jis jį muštų. Jis pradėjo verkti, kai jis pradėjo jį mušti. Linijos buvo raudonos ir paskui išliko raudonos. Jos išliko kelias dienas. Paskui linijos tapo juodos, pilkšvos spalvos. Prieš tėčiui pradedant mušti, jis žaidė. Jis jautėsi blogai, dabar mano, kad jis turi atsiprašyti tėčio, kad neklausė mokytojos. Jei susitiktų tėtį, jaustųsi gerai. Norėtų, kad tėtis grįžtų. Bijo tėčio, kai pamato tėtį su laidu ar su diržu. Tai ne pirmas kartas, kai tėtis mušė, tai buvo labai seną dieną. Tėtis, kai mušė su laidu, sakė, kad reikia pirmą dėti į subinę. Suprato, kad mušė už tai, kad neklausė darželyje, nes mama pasakė tėčiui, kad jis neklausė darželyje. Tėtis, kai mušė, atrodė piktas. Ar sesė kalbėjo, kai jį mušė, jis negirdėjo. Tėtis jo neatsiprašė. Norėtų, kad atsiprašytų, atleistų jam. Vaikų teisės yra kur gali išvežti vaikus į globos namus. Taip jam yra sakiusi mama. Kas pasakė, kad čia reikės atvykti? Jo mamai paskambino. Jis viską girdėjo. Mama nesakė, ką čia reikės daryti ir kalbėti.
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. S. parodymais, kur ji parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. S. bei savo dukra V. L., bei jos ir Vidmanto bendrais vaikais E. S., G. S.. Jos vyras V. vaikų auklėjime yra gan kantrus, mano, bent stengiasi toks būti, tačiau jei vaikai labai išveda iš kantrybės, jis supyksta ant vaikų, bet prieš juos smurto niekada nenaudojo. Jos vyras V. stengiasi bendrauti su vaikais, tačiau šie labai nenoriai su juo ir ja bendrauja. Žino, jog kažkada anksčiau vaikų teisių darbuotojos pas juos lankėsi, tačiau net nepamena prieš kiek tai laiko atgal ir tai buvo labai seniai. Per jos su dabartiniu vyru bendrus santuokos septynis metus vaikų teisės buvo atvykusios vieną kartą, tačiau jos vyras V. prieš ją seniau yra kartą naudojęs fizinį smurtą, dėl ko buvo kviesta policija, tačiau jie tyrimo eigoje susitaikė ir gyvena toliau. Daugiau tokių atvejų tarp jų nepasikartojo. 2023 m. lapkričio 23 d., kai vaikai grįžo iš darželių, jie visi kartu buvo namie, kiek žino, tik vyresnioji dukra V. buvo išėjusi pasisvečiuoti pas savo draugę ir jos namuose nebuvo. Apie 18 val. 00 min., jiems būnant namuose, E. paprašė susitvarkyti savo kambarį, tačiau šis jai atsakė „eit n….“, o ji nenorėjo ginčytis ir nuėjo į kambarį. Tą dieną E. išvadino necenzūriniais žodžiais ir savo darželio auklėtoją L. bei ši paminėjo, jog taip vyksta ne pirmą kartą. E. dažnai vartoja necenzūrinius žodžius bei kartais impulsyviai supyksta ir palieka agresyvus prieš kitus asmenis, tad norėjo savo sūnų E. užregistruoti pas psichologą, kadangi jau supranta, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas ir reikalinga pagalba. Po to, kai V. išgirdo, kaip sūnus E. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, šis supykęs su diržu rankoje įėjo į vaikų kambarį bei pasakė E., jog jei šis taip ir toliau nepagarbiai elgsis, gaus iš diržo mušti, tačiau E. visiškai neišsigando tėvo ir nekreipė į jį visiškai jokio dėmesio. V. paprašius E. nueiti ir atsiprašyti mamos už nepagarbų elgesį, šis nepakluso, tiksliau net nereagavo, ko pasėkoje V., jai būnant kitame kambaryje, greičiausiai sudavė diržu, tačiau paties mušimo ji nematė bei tikrai nepasakys kiek smūgių buvo suduota E., tačiau ji girdėjo pliaukštelėjimą, o po to išgirdo, jog E. pradėjo verkti ir rėkė, kad nenori diržo, nemuštų. Po to, E. pasiliko savo vaikų kambaryje, o V. grįžo pas ją į jų kambarį. Po šio įvykio, E. ji įdavė lapą, kurį darželio auklėtoja liepė nuspalvinti, tad E. apsiėmė piešimo darbais ir atėjo į jų kambarį nusiraminęs bei pradėjo su jais bendrauti. Po šio įvykio, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d., ji E. į darželį nevedė, kadangi kiti vaikų tėvai yra pasipiktinę jos vaiko elgesiu bei E. pats nenori lankyti darželio, kadangi jį kiti vaikai atstumia dėl jo impulsyvaus elgesio. Šeštadienio dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 25 d. E. beveik visą dieną praleido pas močiutę V. J., kadangi jie su vyru ir kitais vaikais vyko į Telšius žiūrėti krepšinio varžybų. Sekmadienio dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 26 d. visą dieną jie praleido visi namie, jokių pykčių ar konfliktų nebuvo. Pirmadienį, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d. jie su E. nuo ryto apsipyko, kadangi jis vėl nenorėjo eiti į (duomenys neskelbtini) darželį, tad ji jo vėl į darželį nevedė ir jie liko namuose. Tą dieną jokių konfliktų tarp jų šeimos narių nebuvo, leido laiką namie. 2023 m. lapkričio 28 d. apie 11 val. 30 min., E. būnant darželyje, ji sulaukė skambučio iš auklėtojos, kuri paprašė, jog ji atvyktų į darželį pokalbiui. Jai atvykus į darželį, kurį lanko E., bei susitikus su auklėtoja ši pasakė, jog E. jai papasakojo, kad jį mušė jo tėtis bei parodė sumuštas vietas, o ši pranešė apie tokį įvykį vaikų teisių darbuotojoms. Pasiėmė E. iš darželio ir parsivežė jį namo, kadangi E. nenorėjo pasilikti miegoti, o vakaro pusėje pas ją atvyko Vaiko teisių specialistai, policija, bei medikai;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. V. parodymais, kur ji parodė, kad dirba lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) mokytoja, E. S. lanko priešmokyklinę ugdymo grupę. E. S. yra draugiškas, nuoširdus, neatsisakantis padėti suaugusiajam ir grupės draugams, bet pasireiškia tokie jo charakterio bruožai, kaip spontaniškas elgesys, vienu metu, t. y. 2023 metų rudenį prie kitų vaikų keikėsi necenzūriniais žodžiais, provokavo kitus vaikus juos pravardžiuodamas, taip pat, kiek yra pastebėjusi, bendraudama su E., kad linkęs fantazuoti, meluoti. 2023 metų lapkričio 28 dieną ryte, po kelių dienų darželio nelankymo, į darželį atėjo E., kuris buvo gerai nusiteikęs ir ruošiantis ugdomajai veiklai E. pradėjo euforiškai nusiteikęs visiems sakyti, kad tėtis jį mušė. Paklausus E., kur jį tėtis mušė, E. atitraukė megztinio rankovę ir parodė kairę ranką, ant kurios nežymiai matėsi galimai kraujosruva. Kraujosruva buvo pablukusi, rausvos spalvos. To paties pokalbio metu E. sakė, kad taip pat buvo mušamas į nugarą kairėje pusėje ties šlaunimi. Reaguodama į tokį E. pasakojimą, ji apie tai pranešė socialinei darbuotojai ir jų įstaigos vaiko gerovės komisijai. Tada E. kūną apžiūrėjo darželio specialistės ir jų įstaigos medicinos sesutė, apžiūroje dalyvavo ir ji, matė, kad ant E. nugaros apatinės dalies buvo nežymios rausvos spalvos kraujosruvos. E. tėvai geranoriškai bendradarbiauja su jų įstaiga, įsiklauso į pedagogų patarimus. Taip pat po šio įvykio pastebėjo, kad E. elgesys pasikeitė į gerąją pusę, jis labiau kontroliuoja savo emocijas, nebesikeikia, draugiškesnis, nebeprasivardžiuoja, gerai atsiliepia apie mamą tėtį, daug apie juos pasakoja. Anksčiau E. nėra jai sakęs, kad namuose prieš jį yra smurtaujama. Ant jo kūno nėra pastebėjusi sumušimo žymių, tai buvo pirmas kartas, kai E. pasipasakojo apie šį įvykį, kai buvo naudotas fizinis smurtas;
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. J. parodymais, kur ji parodė, kad ji dirba lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) mokytojos padėjėjos pareigose. E. S. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę. E. yra linkęs meluoti, dažna nuotaikų kaita, t. y. jis iš pradžių gali būti geros nuotaikos, tačiau greitai ji gali pasikeisti ir imti pykti be jokios priežasties. Taip pat linkęs keiktis, t. y. vartoti necenzūrinius žodžius ne tik jų pedagogų atžvilgiu, bet ir grupės vaikų. Tiksliai dienos neprisimena, kadangi nuo įvykio praėjo nemažai laiko, tai buvo rudens pabaiga, galimai galėjo būti lapkričio pabaiga, E. atėjo į darželį, kuriame jis nebuvo prieš tai kelias dienas. Ryte prasidėjus mokytojos ugdymui, E., sėdėdamas prie salo ir būdamas geros nuotaikos, šypsodamasis ir jai prie jo priėjus arti, pradėjo pasakoti, kad jį „sudubasino“. E. paklausė, ką tas žodis reiškia, į ką jai E. paklausė ar ji nežino, jį tėtis mušė. Apie tai jis kalbėjo juokaudamas, pakiliai, todėl iš pradžių jo žodžiais nepatikėjo. Perklausė E., ar jis sako jai tiesą ir jis atsakė, kad taip. Tada ji jo paklausė su kuo jį tėtis mušė. E. iš pradžių pasakė, kad jį mušė su diržu, o paskui su laidu, arba atvirkščiai dabar nebepasakys, kurį pirmą žodį pavartojo ar laidą, ar diržą, bet pokalbio metu minėjo abu žodžius. Tada E. pasisiūlė jai parodyti vietas, kur jam buvo suduoti smūgiai. Jis jai parodė rankos dilbį ir šoną, kurioje rankoje ir šone negali pasakyti, nes neprisimena, bet rodė į dvi vietas. Vietose, kur jas jai rodė E., matėsi apgijusios kraujosruvos, kurios vos matėsi jo kūne, jos kiek pamena buvo šviesiai pablukusios rausvos spalvos. Tuo metu, kai tai E. jai pasakojo, grupėje buvo tik ji ir E., o kiti vaikai su mokytoja L. buvo užsiėmimuose. Grįžus mokytojai su vaikais į grupę, apie tai papasakojo mokytojai L., kuriai pasiūlė pačiai pasikalbėti su E. ir mano, kad E. mokytojai viską papasakojo tą patį, ką kalbėjo jai, nes ji jų pokalbio nesiklausė. Kas vyko toliau nežino, mokytoja išėjo pas direktorę, o ji liko grupėje prižiūrėti vaikus.
BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis 2023 m. lapkričio 23 d. apie 18.00 val. buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), iš balkono atsineštu laidu tyčia sudavė savo mažamečiui sūnui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į kairės rankos dilbį, tris kartus į juosmenį ir nugarinę dalį kairėje pusėje, bei vieną kartą į kojas, taip sukeldama jam fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, V. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. įvykio vietos, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, asmens ir daiktų apžiūros protokolais bei foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais mažamečio nukentėjusiojo E. S. bei liudytojų A. S., L. V. ir J. J. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. vasario 29 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. S. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko ir ją vykdys.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis)), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, administracine tvarka anksčiau nebaustas, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs ir auginantis mažamečius vaikus, nuo 2023 m. lapkričio 8 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmės rūšių trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, V. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal LAT išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog veika padaryta spontaniškai, duomenis apibūdinančius kaltinamąjį, jog jis anksčiau teismo teistas, tačiau bausmę atlikęs, administracine tvarka nebaustas, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 6, 7 ir 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas V. S. atidėtinas, atsižvelgiant į tai, jog jis augina mažamečius vaikus, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
V. S. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sąlygos pakeistos 2024 m. sausio 29 d. nutarimu.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, teismo baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. baltos spalvos laidas, kuris perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, sunaikintinas, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. S. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 6, 7 ir 8 punktais V. S. paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 22.00 val. iki 7.00 val., neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskirtą įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Įmoką sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. S. panaikinti 2023 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurios sąlygos 2024 m. sausio 29 d. nutarimu buvo pakeistos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos laidą, sunaikinti, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. S. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. S. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. S..
Išaiškinti V. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.