- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- II-121-1038/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00143-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Pažeidėjas
- S. M.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovams N. J., A. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7760-2018 ROIK18092823238 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7760-2018 S. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 22 d. 14.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.5 punkto reikalavimus; S. M. paskirta 50 Eur bauda.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui S. M. pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad dėl jo priimtas 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas cituoja ANK 417 straipsnio 2 dalies, KET 150.5 punkto nuostatas ir nurodo, kad 2018 m. gruodžio 20 d., susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, nustatė, jog ją sudaro tik trys dokumentai: fotolentelė su keliomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas pareiškėjo automobilis, stovintis aikštelėje prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skundžiamas nutarimas. Anot pareiškėjo, nurodytų dokumentų nepakanka teisiškai pagrįstai išvadai, kad vieta, kurioje stovėjo jo automobilis yra šaligatvis, ant kurio draudžiama sustoti ir stovėti transporto priemonėms, todėl jis teismui teikia nuotrauką, darytą rengiant šį skundą, kurioje užfiksuota ta pati vieta (aikštelė), kurioje stovėjo jo vairuojamas automobilis. Iš nuotraukos matyti, kad aikštelės išsidėstymas prie pastato, o tiksliau jame esančios parduotuvės, įvažiavimas į jos teritoriją, aikštelėje esantis betoninis bortelis, apsaugantis pastatą nuo automobilių atsitrenkimo, leidžia spręsti, kad ši vieta yra skirta transporto priemonėms sustoti ir stovėti, juolab, kad nėra jokių kelio ženklų ar ženklinimo draudžiančių tai daryti. Nuotraukoje taip pat matyti keli automobiliai, stovintys aikštelėje. Pareiškėjo teigimu, jo tariamą pažeidimą užfiksavusiose nuotraukose, be jo, taip pat yra kitų automobilių, stovinčių aptariamoje vietoje, todėl, manytina, kad vien nuotraukų, esančių administracinėje byloje nepakanka jose užfiksuotą vietą kvalifikuoti kaip šaligatvį, ant kurio transporto priemonėms draudžiama sustoti ir stovėti. Pareiškėjas pažymi, kad administracinėje byloje nėra dokumento ar dokumentų, kurie konkrečiai nustatytų, kad vieta šalia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo pastatytas jo automobilis, yra šaligatvis, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo įstatyme ir KET 150.5 punkte. Norint tinkamai atskleisti juridinę šaligatvio formą ir jos nustatymo šaltinį, būtina atskleisti šaligatvio sąvoką bei jos teisinį reglamentavimą, ir tinkamai, hierarchine sistema nurodyti lydimuosius dokumentus patvirtinančius šaligatvio juridinio statuso buvimą. Administracinę bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas to nepadarė, todėl, anot pareiškėjo, išvados, išdėstytos jo priimtame nutarime nelaikytinos pagrįstomis ir vertintinos tik kaip specialisto asmeninė, subjektyvi nuomonė, kuri negali būti pagrindu nubausti jį administracine tvarka.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė J. K. 2018 m. spalio 8 d. S. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13ANR-P-39632-2018 (A10- 40425/18) už tai, kad 2018 m. gegužės 22 d. 14.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. Asmuo per metus administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. patrauktas pakartotinai. Nusižengimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: nusižengimo vieta - (duomenys neskelbtini); nusižengimo faktas – automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams; nusižengimo faktą liudija Savivaldybės Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vyr. kontrolierius G. V., Tilto g. 14, Vilnius. Pareiškėjas S. M. buvo tinkamai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką (protokolas įteiktas 2018 m. spalio 29 d.), tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, paaiškinimų, jo atsakomybę šalinančių įrodymų ir argumentų nepateikė, savo pozicijos neišdėstė. Todėl išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir pripažinus pareiškėją S. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nuobauda jam buvo skirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose (mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, nors atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nebuvo nustatyta).
Atsiliepime pažymima, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtina atsakomybė asmenims už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos ir šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje nurodyta, kad „Šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos“. Byloje esančiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi užvažiavęs ant šaligatvio ties (duomenys neskelbtini). Šis šaligatvis yra aiškiai atribotas nuo važiuojamosios kelio dalies net tik borteliais, bet ir metaline apsaugine tvorele. Kelių eismo taisyklių 124 punkte nurodyta, kad „motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai“. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, kelio ženklo, leidžiančio automobilius statyti ant šaligatvio šiuo atveju nėra, todėl ir automobilių stovėjimas šioje vietoje yra draudžiamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ta vieta, kur stovi jo automobilis, yra automobiliams stovėti skirta aikštelė. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16 punktą Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Pažymėtina, jog jeigu vietoje šaligatvio ar ant jo yra įrengta automobilių stovėjimo vieta, tai ji turi būti pažymėta atitinkamu kelio ženklu, t. y. ženklu su raide P. Šio ženklo galiojimo zonoje leidžiama stovėti visiems automobiliams. Vieta, kurioje paliktas Pareiškėjo automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos taip pat nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, kuris naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Jis įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą (Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 174 punktas). Faktas, kad ten statomi ir kiti automobiliai, nepaverčia tos vietos automobilių stovėjimui skirta vieta ir nenaikina Pareiškėjo atsakomybės. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamoje vietoje nėra kelio ženklų draudžiančių stovėti automobiliams. Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė Kelių eismo taisyklių nuostatų. Šių taisyklių 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad byloje nėra dokumento, kuris konkrečiai nustatytų, kad vieta šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra šaligatvis. Nesutiktina su tokia Pareiškėjo pozicija, atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad konkrečios kelio dalies priskyrimas šaligatviui (kelio dalies pripažinimas šaligatviu) išplaukia iš įstatyme įtvirtintos šaligatvio sąvokos ir dėl aplinkybės, kad byloje nėra dokumento, pasak Pareiškėjo „atskleidžiančio juridinę šaligatvio formą ir jos nustatymo šaltinį“, de facto šaligatvis (t. y. atitinkama pėstiesiems skirta kelio dalis) netampa ne šaligatviu. Apskritai šiuo atveju nėra svarbu - įregistruotas ar neįregistruotas šaligatvis Nekilnojamojo turto registre, nes sekant tokia logika, tektų daryti išvadą, kad jeigu automobiliui neatlikta teisinė registracija, jis jau tampa nebe automobiliu ir pan.
Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, esant akivaizdiems įrodymams, kad šaligatvis yra įrengtas ir kad tai akivaizdžiai pėsčiųjų zona, joje nėra kelio ženklinimo, kuris nurodytų transporto priemonių stovėjimo vietas ir būdą, manytina, kad ta aplinkybė, jog byloje nėra dokumento, įrodančio „juridinį šaligatvio statusą“, Pareiškėjo atsakomybės nešalina, kadangi remiantis Teismų praktika, motorines transporto priemones leidžiama statyti toje vietoje ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-329-149/2015, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-181-630/2017).
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus visas bylos aplinkybes, Institucija nurodo manantis, kad S. M. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu S. M. palaikė savo skundą ir nurodė, kad nėra ginčo, jog prie (duomenys neskelbtini), ten kur ir nurodė SĮ Susisiekimo paslaugos darbuotojas G. V., stovėjo jo automobilis, tik yra abejonių, ar ta vieta yra šaligatvis. Šaligatvio požymiai nurodyti Saugaus eismo įstatyme, jų šiuo atveju nėra. Vieta prie (duomenys neskelbtini), bei jos požymiai, parametrai yra tokie, kad nuspręsti, jog ten vien šaligatvis – nėra galimybės. Jo nuomone, vieta, per kurią į tą aikštelę įvažiuojama, nėra atskirta nuo kelio nei borteliu, nei užtvaromis, nei paaukštinimu, todėl yra įvažiavimas, ten vieta skirta įvažiuoti ir pasistatyti automobilį, kaip prie parduotuvės, kur taip pat nebūna ženklų „P“. Toje gatvėje, kur leidžiama stovėti, vietos mokamos, dažniausiai užimtos, todėl žmonės stato ten, kur tai nedraudžiama. Pagal KET taisykles statyti automobilį galima ten, kur nedraudžiama, todėl lieka klausimas, ar visa ta aikštelė yra šaligatvis, nes ta vieta tikrai yra daugiau, kaip 1,5 m (pagal STR 2.06.01:1999 Miestų miestelių ir kaimo susisiekimo sistemos), tarp metalinio užtvaro prie gatvės ir toliau statomų automobilių yra daugiau kaip 1,5 m, t. y. pakankamai vietos pėstiesiems. Gatvių reikšmės ir parametrai nustatomi detaliuosiuose planuose. STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai bendrieji reikalavimai 6.6 punktas – raudonosios linijos, visa gatvė su šaligatviu turi tilpti į tų raudonųjų linijų ribas, šiuo atveju jo mašina stovėjo už raudonųjų linijų. Pabrėžė, kad statydamas automobilį buvo įsitikinęs, kad tai vieta, kurioje nėra draudžiama stovėti. Jo manymu, visa tai patvirtino bylos medžiaga, pagal kurią akivaizdžiai matosi, kad ta vieta nėra gatvė, o kelio ženklai bei kelio ženklinimas galioja tik važiuojamosios dalies teritorijoje, už gatvės kelio ženklai yra negaliojantys. Jie nenurodo kaip elgtis būtent toje vietoje. Dabar dar labiau yra įsitikinęs, kad pastatė automobilį leistinoje vietoje. Antras dalykas, dangų skirtumas, sprendžiant ar tai šaligatvis ar ne, remiamasi Saugaus eismo įstatymu, kuriame nėra parašyta, kad šaligatvis skiriasi nuo gatvės dangos, jis skiriasi tam tikrais elementais, bet ne danga. Lietuvoje nemažai šaligatvių, kurie nėra pagrįsti plytelėmis, atskirti atitvaru, pakilimu ar kitais dalykais. Jis įvažiavo ne per atitvarą, kuris būtų buvęs atskiriamoji dalis, bet išvažiavo ta vieta, kuri niekuo nesikeičia nuo važiuojamosios dalies, tik danga - ten asfaltuotas kelias, o čia plytelės. Atsižvelgiant į tai, prašo skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovai prašė skundo netenkinti, nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Miestas suplanuoja aikšteles ir ženklus, derina jų statymą su policija ir kelių valdyba. Susisiekimo paslaugos yra savivaldybės įmonė, jie turi savo duomenų bazes. Suvokti, kur yra šaligatvis, galima ir vizualiai, vadovaujantis logika ir sveiku protu. Jei yra atitinkamas subraižymas ir ženklas, tada galima statyti. Reikia vadovautis kelio ženklais. Tai, kad šaligatvis yra platus, daugiau kaip 1,5 m., neleidžia spręsti, kad galima ten statytis automobilius. Tai, kad ir kiti stato automobilius, tai nepašalina asmens atsakomybės. Pažeidimo atveju, pirmiausiai surašo protokolą kontrolierius, paskui jį dar patikrina kiti atsakingi asmenys, kol priima nutarimą, todėl mano, kad nutarimas yra pagrįstas. Pažymėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) nėra ženklo „P“ ir neketinama daryti, toje vietoje yra šaligatvis ir užvažiavimo nėra. Pabrėžė, kad ne visur yra draudžiančių ženklų, bet visiems aišku, kur negalima statyti (pvz. ant viaduko, prie perėjos ir t.t.), kiekvienoje vietoje draudžiantis ženklas nestatomas. Sustojime yra šaligatvio plytelės ir tai turėtų sukelti tam tikrus įtarimus, kad kažkas ne taip. Konkrečiu atveju atstovas įsitikinęs, kad tai nėra transporto priemonėm sukurta stovėjimo vieta. Vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis, ta vieta turi būti atitinkamai pažymėta arba įrengta. Šiuo metu tai nėra įrengta stovėjimo aikštelė, tai yra tiesiog šaligatvis. Pabrėžtina tai, kad ta vieta yra atskirta metaline tvorele nuo važiuojamos dalies, tarp tvorelės ir važiuojamos dalies, šaligatvio neįžvelgia. Be to, tai yra atskirta skirtingomis kelio dangomis.
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos ir šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET 3.7 punkto nuostatomis, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. KET 3.16 punkto nuostatomis, transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Pagal KET, kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 66 dalies nuostatomis, šaligatvis – tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos; šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais. Kelias šiame įstatyme apibrėžiamas kaip visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas (SEAKĮ 2 straipsnio 3 punktas), o važiuojamoji kelio dalis – tai kelio dalis važiuoti transporto priemonėms (SEAKĮ 2 straipsnio 95 punktas).
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog S. M., 2018 m. gegužės 22 d. 14.34 val. Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų (tarp jų administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. paaiškinimų teisme, administracinio nusižengimo protokolo, pateiktų įvykio vietos foto nuotraukų) visumos neabejotinai nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. gegužės 22 d. 14.34 val., jo metu S. M. buvo pasistatęs savo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar vieta, kurioje buvo pastatytas minėtas automobilis, pripažintina šaligatviu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, minėta vieta nelaikytina šaligatviu ir jis turėjo teisę ten statyti savo automobilį.
Pirmiausia teismas pabrėžia, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad ginčo teritorijos negalima pripažinti šaligatviu, kadangi jos įrengimas neatitinka statybos reglamentų (STR) keliamų reikalavimų šaligatvių įrengimui, šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, kuri yra nagrinėjama ne dėl Statybos įstatymo ar STR pažeidimo, o dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Šį ginčą sprendžiant aktualios yra SEAKĮ 2 straipsnio 66 dalies, pagal kurias šaligatvis gali būti atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies arbe ne, nuostatos. Taigi bortelio buvimas ar nebuvimas, jo aukštis, kitokio paaukštinimo ar tvorelės tarp šaligatvio ir važiuojamosios kelio (įvažiavimo į namo kiemą) dalies nėra esminis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkama teritorija pripažintina šaligatviu, ar ne.
Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų teisme matyti, kad visa ginčijama teritorija yra išklota šaligatvio plytelėmis, joje nėra subraižyta vietų automobiliams statyti, nurodyta, kaip jie turėtų būti statomi, nors teritorija pakankamai siaura, ypač įvertinus pareiškėjo teiginius, kad joje pilnai telpa tiek automobilių stovėjimo aikštelė, tiek šaligatvis, tiek metalinė tvorelė ir šaligatvio dalis už jos iki (duomenys neskelbtini) gatvės bei įvažiavimas į šią aikštelę. Taigi, ginčijama teritorija nėra transporto priemonių stovėjimo aikštelė, joje nėra įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą, čia nėra sužymėta linijų, kurios nurodytų automobilių stovėjimo vietas bei kryptį, taip pat nėra KET kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“. Be to, ginčo teritorija yra centrinėje miesto dalyje, kur kaip pats pareiškėjas pripažino, keblu rasti vietą automobiliui pastatyti, o pagal teismui pateiktus duomenis visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje Kelių eismo ženklais (pradedant nuo (duomenys neskelbtini) g. 30-ojo namo – ženklai Nr. 332, 517; prie (duomenys neskelbtini) ženklai Nr. 528, 830, 332, 808, 840, 829 (I-V 8.20 h), b. l. 49) yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, jos, kas be ko, yra mokamas. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė taip pat patvirtino, kad įrengti šioje vietoje automobilių stovėjimo aikštelės Savivaldybė neketina.
Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad, jo nuomone, ginčo teritorija nėra šaligatvis ir jis to negalėjo suprasti, vis dėlto tokie teiginiai nepagrįsti. Teismo vertinimu, tiek iš paties pareiškėjo pateiktų į bylą foto nuotraukų, tiek iš prie administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo esančių foto nuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota, įvažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) 30-ojo ir 28-ojo namų į kiemą, susijungiantį su Ceikinių gatve – grįstas trinkelėmis (jų raštas horizontalus), o visa ginčo teritorija prie (duomenys neskelbtini) išklota kvadratinėmis šaligatvio plytelėmis. Be to ši ginčo teritorija nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atskirta borteliu ir metaline tvorele, o nuo važiuojamosios dalies – įsukimo į namo kiemą (tarp (duomenys neskelbtini) dviejomis eilėmis vertikaliai išdėtų trinkelių, kurios akivaizdžiai vizualiai atskiria važiuojamąją transporto priemonių dalį ties įvažiavimu į kiemą ir pėstiesiems skirtą visą teritoriją prie (duomenys neskelbtini). Tai, kad nurodytoje vietoje nėra bortelio ir pareiškėjas galėjo užsukti toje vietoje ir pastatyti savo automobilį prie pat (duomenys neskelbtini) namo (teismo posėdyje A. M. rodykle pažymėjo įvažiavimą prie paties (duomenys neskelbtini) namo, kur X ženklu pažymėta jo automobilio stovėjimo vieta pažeidimo užfiksavimo metu, b. l. 74), nereiškia, kad ta vieta yra skirta automobiliams įvažiuoti ir užvažiuoti ant pėstiesiems skirtos zonos, šaligatvio. Akivaizdu, kad nuo ilgamečio plytelių ir trinkelių eksploatavimo, jos susidėvėjo, o net ir buvęs paaukštėjimas tarp įvažiavimo į kiemą (tarp (duomenys neskelbtini) namų) ir paties (duomenys neskelbtini) namo teritorijos, yra sunykęs ir vizualiai nebematomas, tačiau dangų, jų tekstūrų, trinkelių rašto skirtumas papildomai (įvertinus prieš tai nurodytus argumentus apie automobilių stovėjimo aikštelės ženklinimo nebuvimą) leidžia vairuotojui suvokti, kad ši teritorija nėra skirta transporto priemonėms važiuoti. Priešingai, šiuo atveju akivaizdžiai matosi teritorija, skirta pėstiesiems (SEAKĮ 2 str. 66 d., KET 3.7 p., 3.16 p.).
Be to, kaip jau nurodyta, iš byloje esančių foto nuotraukų (b. l. 10, 11, 25, 27, 51, 53) matyti, kad teritorija prie (duomenys neskelbtini) namo nuo pačios (duomenys neskelbtini) gatvės yra atskirta metaline tvorele. Ginčijamo įvykio metu S. M. automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, arčiau jo viduriniosios namo dalies, įvažiavęs į minėtą vietą, kaip patvirtino teismo posėdžio metu ir pats A. M., per teritoriją tarp nurodytos metalinės tvorelės pabaigos ir įvažiavimo į namo kiemą prie (duomenys neskelbtini) namo kampo; tokiu pat būdu – tik atbuline eiga iš šios vietos pareiškėjas nurodė ir išvažiavęs (b. l. 11, 74). Pirmiausia paminėtina, kad užfiksuoto pažeidimo metu foto nuotraukoje matyti ir kitas prie šio namo kampo pastatytas automobilis, taigi, A. M. įvažiavimo ir išvažiavimo iš nurodytos stovėjimo vietos galimybė buvo tik tarp minėtos foto nuotraukoje matomos metalinės tvorelės ir nurodyto automobilio buvusiu tarpu (b. l. 11). Iš teismui Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus, 2019 m. sausio 28 d. padarytų foto nuotraukų, kuriose taip pat užfiksuoti automobiliai, pastatyti prie (duomenys neskelbtini) namo, akivaizdžiai matyti, kad, esant sniegui, žiemos metu pėstieji iš tiesų eina (yra numintas takelis per sniegą) tarp automobilių vėlgi pastatytų prie (duomenys neskelbtini) namo ir metalinės tvorelės (b. l. 51-53). Iš pastarųjų foto nuotraukų puikiai matosi, kad prie (duomenys neskelbtini) namo priparkuoti automobiliai, tiek įvažiuodami, tiek išvažiuodami į tą pačią ir pareiškėjo S. M. nurodytą, jo nuomone, automobilių stovėjimo aikštelę, turi neabejotinai kirsti automobiliais pėsčiųjų ėjimo trajektoriją, taip aiškiai sukeldami jiems pavojų. Pats pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu žaliu markeriu ant teismo pateikto žemėlapio nurodė, kad, jo nuomone, ši žaliai pažymėta vieta yra šaligatvis, tuo tarpu vieta už jos link (duomenys neskelbtini) namo – automobiliams skirta stovėjimo aikštelė (b. l. 74). Šiuo aspektu teismas pirmiausia pasisako, kad ne pareiškėjas ar bet kuris kitas transporto priemonės vairuotojas sprendžia, koks plotis šaligatvio yra pakankamas pėstiesiems praeiti. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo argumentus ir jo automobilio pastatymo vietą, tai, kaip jis į ją įvažiuoja (per įsukimą prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, įvykio dieną tarp metalinės tvorelės ir kito prie namo kampo priparkuoto automobilio, apvažiuodamas metalinę tvorelę, skiriančią (duomenys neskelbtini) namą nuo pačios (duomenys neskelbtini) gatvės, pasistato automobilį skersai) ir išvažiuoja (atbulomis) ta pačia trajektorija į įvažiavimą į kiemą prie (duomenys neskelbtini) namo) tik patvirtina, kad tokiu būdu kiekvieną kartą yra užvažiuojama ant tos zonos, kuri ir, paties pareiškėjo teigimu, yra skirta pėstiesiems. Iš to seka, įvertinus KET 124 punkto nuostatas (motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija), kad prie šios teritorijos turėtų būti kelio ženklas, leidžiantis užvažiuoti ant šaligatvio, nes kito būdo patekti, į pareiškėjo teigimu, automobilių stovėjimo aikštelę, nėra. Tokio ženklo nurodytoje vietoje nėra ir nebuvo (b. l. 47-49, 57-59).
Be to iš teismui pateikto Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (b. l. 28) matyti, kad automobiliams važiuoti skirtos vietos (gatvės, įvažiavimai į kiemus, kiemai), kurie nebūtinai yra patenkantys vien į gatvės raudonųjų punktyrinių linijų teritorijas, kaip teigė pareiškėjas, yra išskiriami žemėlapyje šviesiai mėlyna spalva. Tuo tarpu šaligatviai, namų kiemų dalys, neapželdintos augmenija, pėsčiųjų takai ne prie gatvių yra baltos spalvos, kaip ir visa teritorija prie (duomenys neskelbtini) namo, žiūrint nuo pat įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą (įvažiavimas tarp (duomenys neskelbtini) namų), kuris susijungia su (duomenys neskelbtini) gatve, iki pat (duomenys neskelbtini) namo ir prie jo pažymėto sodo. Taigi, priešingai pareiškėjo teiginiams, netgi teritorijų planavimo dokumentuose, kaip nurodė ir Institucijos atstovai teismo posėdyje, nėra numatoma kokia nors automobiliams skirta stovėjimo aikštelė, automobilių stovėjimo vietos prie paties (duomenys neskelbtini) namo (b. l. 71-73). Toks pat teritorijų žymėjimas akivaizdus ir iš kitų Vilniaus miesto savivaldybės teismui parteiktų schemų (b. l. 48-49), teritorija aplink (duomenys neskelbtini) namą visur pažymėta balta spalva, nenumatant į ją jokio įvažiavimo transporto priemonėms.
Pareiškėjo teiginiai, kad tik gatvių raudonųjų linijų teritorijose (teritorijų planavimo suvestiniame žemėlapyje; pagal STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai bendrieji reikalavimai 6.6 punktą) galioja kelių ženklinimas ir kelio ženklai, visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Kelių eismo taisyklės galioja visose teritorijos, kuriose vyksta transporto eismas, taip pat ir, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų kiemuose (visas tai reglamentuojantis KET XXI skyrius), kuriuose statytis automobilių ant žalios vejos ar pėstiesiems skirto tako (šaligatvio) pagal KET 150.5 punktą taip pat negalima.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kilusio ginčo teritorija buvo aiškiai išskirta kaip pėstiesiems skirta zona, šaligatvis, o ne automobilių stovėjimo vieta, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. neturėjo teisės statyti automobilio (KET 150.5 punkto pažeidimas). Jis tai galėjo ir turėjo suprasti, o pasielgęs taip, kaip draudžia KET, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo teiginiai, kad ir kiti asmenys stato toje vietoje automobilius niekaip nepašalina jo atsakomybės padarius administracinį nusižengimą.
Įvertinęs tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu S. M. veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, jam paskirta teisinga – mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos duomenų S. M. administracine tvarka baustas – turi galiojančių nuobaudų (b. l. 67-69), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo S. M., skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7760-2018 ROIK18092823238.
Palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7760-2018 nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.