Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijai dėl Darbo ginčo komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. G. ieškiniu, patikslintu ieškiniu bei 2016-06-21 teismui pateiktu pareiškimu dėl ieškinio prašė teismo panaikinti dalį Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti 1996 m. rugpjūčio mėn. darbo sutarties sąlygas.

Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad pagal 1996 m. rugpjūčio mėn. darbo sutartį įsidarbino pas atsakovę (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2006 m. informatikos pamokų jai nebeskiria, nurodė, kad dirbant pilnu darbo krūviu atsakovė privalo jai suteikti 18 valandų kontaktinių valandų per savaitę, t. y. 18 kontaktinių valandų fizikos dalyko arba 18 kontaktinių valandų fizikos ir informatikos dalykų, arba 18 kontaktinių valandų informatikos dalyko.

Ieškovė teismo posėdyje pareiškė ir kitų reikalavimų, t. y. palikti įrašą darbo sutartyje (,,fizikos ir informatikos mokytoja“), įpareigoti atsakovą laikytis darbo sutarties įsipareigojimų ieškovei, skirstant fizikos ir informatikos pamokas 18-36 val. per savaitę, tenkinti ieškovės ieškinį proporcingai dalinant pedagogų krūvį nuo 18-36 kontaktinių valandų per savaitę, šie reikalavimai Darbo ginčų komisijoje nebuvo keliami ir nenagrinėti.

Atsakovės atstovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį dėl dalies darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmesti, o naujai ieškovės keliamus reikalavimus palikti nenagrinėtus, nes ieškovė tokių reikalavimų Darbo ginčų komisijoje nekėlė. Dėl to laikytina, kad nepasinaudojo privaloma ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, taip pat prašė priteisti iš ieškovės byloje atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinio dalį dėl dalies Darbo ginčų komisijos Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo panaikinimo atmetė. Ieškinį likusioje dalyje paliko nenagrinėtu, bei iš ieškovės priteisė atsakovei Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijai 650.00 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2016-04-05 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo, išnagrinėjusi šalių ginčą pagal ieškovės A. G. reikalavimus įpareigoti atsakovę Meškuičių gimnaziją vykdyti 1996 m. rugpjūčio mėn. darbo sutarties Nr. 9 sąlygas suteikiant jai informatikos pamokas; įpareigoti įforminti faktiškai atliekamas bendrabučio auklėtojos antraeiles pareigas (papildomą darbą), kadangi jas atlieka nuo 1991-09-01; priteisti kompensaciją už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės už nevykdytus darbo sutarties įsipareigojimus nuo 2013-03-07 iki 2016-03-03, ieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą Šiaulių rajono Meškuičių gimnaziją šalių sudarytoje darbo sutartyje įforminti ieškovės A. G. papildomą darbą ­– faktiškai atliekamą bendrabučio auklėtojos darbo funkciją 0,25 etatu su pastaba, kad ieškovė šią darbo funkciją atlieka nuo 1991-09-01, kitus ieškovės reikalavimus Darbo ginčų komisija atmetė (3–6, 12–16 b. l. DGK Šiaulių skyriaus byla Nr.(duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) A. G. prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijai, paliekant kiekvienai šaliai pasidengti savo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

Nebuvo pasiūlyta taikos sutartis teismo posėdžio metu, nors atsakovas atsiliepime apie tai užsiminė.

Turėdama taip pat išlaidų susijusių su byla, neprašė atsakovo atlyginti jos patirtų išlaidų.

Teismo posėdyje buvo nelygios šalių jėgos, kadangi atsakovą atstovavo gynėjas.

Atsiliepimu į apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, bei priteisti iš apeliantės (ieškovės) visas atsakovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Teismas tinkamai aiškinio darbo sutartimi ginčo šalių prisiimtus įsipareigojimus ir padarė teisėtas išvadas, nes atsakovas tinkamai vykdė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Darbo sutartyje aptartos ,,fizikos“ ir ,,informatikos“ pareigybės yra darbuotojo funkcijos Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – DK) 93 str., 95 str. 2 d. ir 119 str., taikymo prasme. Kurios apibrėžia darbuotojo įsipareigojimą dirbti tam tikrą darbo sutartimi sulygtą darbą darbdavio naudai, ir tuo pačiu darbdavio teisę reikalauti iš darbuotojo pavedamų funkcijų tinkamo įgyvendinimo. Iš ko seka, jog sudarydama darbo sutartį apeliantė įsipareigojo darbdavio pavedimu atlikti ,,informatikos“ ir ,,matematikos“ mokytojo funkcijas, o atsakovė – sudaryti tinkamas darbo sąlygas, t. y. užtikrinti reikalingą krūvį (18 pedagoginio darbo valandų per savaitę), o to nepadarius, mokėti kaip už prastovą dėl darbdavio kaltės, ir nereikalauti iš darbuotojo vykdyti darbo sutartimi nesulygtų funkcijų. Tačiau darbo sutartyje nesant papildomo detalizavimo, kiek ir kokio dalyko pamokų ( ar laiko) darbdavys turi suteikti darbuotojui, kalbėti apie sudarytos sutarties pažeidimus nėra sąlygų. Faktiškai, esant tokio turinio darbo sutarčiai, darbdavys turi pasirinkimo teisę reikalauti iš darbuotojo vykdyti tokias darbo funkcijas, kurios jam yra reikalingos, tai priskirtina darbdavio prerogatyvai. Esminis kriterijus ribojantis darbdavio teisę skirstant darbuotojo užimtumą yra pilno darbo krūvio užtikrinimas.

Byloje buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog šiuo atveju darbo teisinių santykių šalys abipusiu susitarimu pakoregavo darbinių santykių turinį, o apeliantė bando piktnaudžiauti teise ir ignoruoja abipusiu susitarimu bei ilgalaikio bendradarbiavimo proceso metu pasiektą rezultatą.

Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta teismo teisė nagrinėti darbuotojų reikalavimus, jeigu jie nebuvo nagrinėti Darbo ginčų komisijoje išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teisinis procesinis reglamentavimas šiuo aspektu yra labai aiškus ir nedviprasmiškas (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), tokiu atveju teismas privalo palikti reikalavimą nenagrinėtu.

Nei vienas iš apeliantės nurodytų argumentų neturi ryšio su apeliacijos dalyku, t. y. su neteisingu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes tinkamas CPK 93 STR. nuostatų taikymas siejamas tik su galutiniu procesiniu sprendimu gaunamų/negaunamų interesų santykiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 10 punktuose bei 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 8.19 punktuose.

Vertindamas sprendimu priteistą advokato pagalbos išlaidų sumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 650 Eur suma yra protinga ir sąžininga. Maksimali atlygintina advokato išlaidų suma vien už atsiliepimo į ieškinį paruošimą sudaro 1929,75 Eur, neskaitant advokato laiko, dalyvaujant teismo posėdžiuose. Teismo posėdis vyko 1 valandą, ką patvirtina garso įrašo pažyma (b.l.86-87). Prieš tai vykęs parengiamasis teismo posėdis truko 46 minutes (b.l.69-70). Negalima nuginčyti to fakto, kad vien vykimas į teismo posėdį atima papildomo laiko. Taip pat jau po atsiliepimo į ieškinį pateikimo apeliantė pateikė papildomų įrodymų, kurie taip pat turi būti išanalizuoti ir pasiruošta atsikirtimams į juos. Teisinės pagalbos pobūdžio analizė atima 13 valandų ir tai yra realus ir būtinas laikas (b.l.67).

Apeliantė iš esmės teigia, kad iš jos neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (b.l.97). Toks jos argumentas yra nepagrįstas. Kreipdamasi į teismą ir pateikdama ieškinį, apeliantė negalėjo iš anksto žinoti, koks bus teismo sprendimas. Ji turėjo įvertinti riziką, kad ieškinys gali būti atmestas. Negali būti ribojama šalių teisė naudotis kvalifikuota teisine pagalba, jei jos neturi teisinių žinių. Bylą laimėjusiai šaliai turi būti atlygintos išlaidos, turėtos dėl nepagrįsto priešingosios pusės kreipimosi į teismą.

Apeliantės argumentas, kad jai nebuvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, nepagrįstas. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, ji nurodė, jog taikos sutarties sudarymas galimas (b.l.23). Teismas du kartus išaiškino ieškovės teises, tame tarpe ir jos teisę sudaryti taikos sudaryti. Teismas atidėjo pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį ir primygtinai siūlė ieškovei pasirūpinti kvalifikuoto teisininko pagalba. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais.

Spręsdamas klausimą dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, teismas pripažįsta, kad apeliantė skundžia sprendimą tik bylinėjimosi išlaidų dalyje. Tokiu atveju atsakovė neturėjo pagrindo pasisakyti dėl likusių teismo sprendimo argumentų. Esant tokioms aplinkybėms, iš apeliantės atsakovei priteistina tik 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovei Šiaulių r. Meškuičių gimnazijai (įmonės kodas 190058278, buveinė Stoties g.16, Meškuičiai, Šiaulių r.sav.) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.