Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutarimo, kuriuo pastarajam už jo padarytą pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str. paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda su transporto priemonės Peugeot 607, valst. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, nustatė :

Aprašomoji dalis

2014-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta M. V. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10812-827/2014 ir to paties teismo nutarimu M. V. skirta 4000 litų bauda su transporto priemonės – automobilio Peugeot 607, valst. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis, 2014-09-07, apie 01.39 val., Vytenio g., Vilniuje, vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, 1.94 promilės), neturėdamas teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str.

Skunde nurodoma, kad LR ATPK 30¹ str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka su paskirta pinigine bauda ir įsipareigoja ją sumokėti artimiausiu metu, tačiau teigia, kad automobilio konfiskavimas ženkliai apsunkins jo padėtį, įskaitant ir darbinėje veikloje, kur yra įsipareigojęs laikyti vairuotojo teises, ir prireikus naudotis savo automobiliu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad M. V. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, 1.94 promilės), neturėdamas teisės vairuoti. Apeliantas skunde kaltės neginčija, kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo nekonfiskuoti automobilio. LR ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Atsižvelgiant į apelianto padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jis padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis, vairavo automobilį neblaivus, kas rodo pastarojo itin neatsakingą elgesį. Nors apeliantas skunde teigia, kad anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius pažeidimus, tačiau iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti priešingai. Nubaustasis M. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje nekartą baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, t.y. pagal LR ATPK 129 str. (b.l. 10-11). Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apeliantui pirmosios instancijos teismas tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą. Teismas tinkamai motyvuodamas, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančią atsakomybę, t.y., kad pastarasis prisipažino padaręs pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į apelianto asmenybę, pagrįstai paskyrė LR ATPK 129 str. sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti apelianto teisinės padėties. Pasak apelianto, teismo paskirtas automobilio konfiskavimas labai apsunkins jo padėtį, kadangi yra įsipareigojęs laikyti teises ir naudotis savo automobilį darbe, tačiau pažymėtina, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Tai, kad nubaustasis M. V. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti jo asmeniniai interesai, rodo pastarojo neatsakingumą, nes žinodamas būtinybę turėti automobilį, apeliantas turėjo stengtis jos neprarasti, tačiau to nedarė, taip sąmoningai apsunkindamas savo padėtį. Nors apeliantas skunde teigia, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones negalės tinkamai atlikti savo darbinių pareigų, atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis M. V. neturi teisės vairuoti transporto priemones, taip pat ir skunde pats nurodo, kad dar tik ruošiasi laikyti vairavimo egzaminą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. administracinę nuobaudą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, o automobilio nekonfiskavimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų LR ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutarimą M. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.