- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- e2-1316-555/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01269-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
atsakovų (duomenys neskelbtini) notarės V. T. ir AIG Europe Limited atstovei advokatei L. A.-K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) notarei V. T. ir AIG Europe Limited dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AIG Europe Limited 40 660,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; iš atsakovės (duomenys neskelbtini) notarės V. T. 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš atsakovės (duomenys neskelbtini) notarės V. T. ir atsakovo AIG Europe Limited priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. A., kuris buvo ieškovo A. A. dėdė (tėvo S. A. brolis). V. A. testamentu visą savo turtą buvo palikęs dukrai I. S., tačiau ji (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl šios netekties V. A. pablogėjo sveikata, dėl ko jis buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini). Kadangi po I. S. mirties neliko V. A. testamentinės įpėdinės, šis ieškovo pradėjo reikalauti, kad būtų tvarkomas jam priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas: negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 010,00 Eur; negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 950,00 Eur, buto/patalpos-buto su rūsio patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 34 700,00 Eur. Ieškovas 2017 m. birželio 12 d. paskambinus telefonu, o vėliau atvykus į (duomenys neskelbtini) ir paprašius notarės V. T. vykti su ieškovu į (duomenys neskelbtini) patvirtinti testamento, notarė paaiškino, jog į ligoninę nevyksianti, kol ieškovas nepristatys nustatytos formos pažymos iš gydymo įstaigos gydančiojo gydytojo (forma 027/a), patvirtinančios, kad asmuo, norintis surašyti testamentą, yra veiksnus. Ieškovas tą pačią dieną nuvyko į ligoninę, kur, sušaukus gydytojų konsiliumą, buvo išduota reikiamos formos pažyma, jog V. A. yra veiksnus, ir šią pažymą pristatė notarei, tačiau net ir tada ji atsisakė vykti į ligoninę ir atlikti notarinius veiksmus. Dėl susidariusios situacijos ieškovas 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos notarų rūmams pateikė skundą. 2017 m. birželio 16 d. iš Lietuvos notarų rūmų buvo gautas atsakymas, jog notarė jį priimsianti 2017 m. birželio 19 d., tačiau sulaukus atsakymo V. A. jau buvo miręs, nespėjęs sudaryti testamento, palikimą po jo mirties priėmė įstatyminė įpėdinė vaikaitė M. S.. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2017 m. liepos 27 d. vykusio Notarų profesinės etikos komisijos posėdžio metu notarei buvo skirtas įspėjimas dėl LR notarų etikos kodekso pažeidimų. Ieškovas įrodinėja, kad dėl neteisėtų notarės veiksmų, nepagrįstai atsisakius vykti į gydymo įstaigą tvirtinti notarinio veiksmo, ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė V. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, jog nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad A. A. paskutinė valia buvo noras testamentu palikti ieškovui tam tikrą nekilnojamąjį turtą, kadangi 2017 m. birželio 12 d. atvykęs į notarų biurą ieškovas reikalavo, kad ji vyktų į ligoninę, patvirtinti dovanojimo sutartį (apie testamento tvirtinimą tą dieną iš viso nebuvo kalbama), kuria V. A. perleistų jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškovo tėvui, o ne pačiam ieškovui. Tuo tarpu ieškovo versija apie V. A. norą sudaryti testamentą, atsirado tik 2017 m. birželio 14 d., ieškovui el. paštu Lietuvos notarų rūmams išsiuntus skundą dėl notarės veiksmų. Be to, byloje taip pat nėra jokių įrodomų, be ieškovo paaiškinimų, kurie patvirtintų V. A. buvusią tikrąją valią būtent ieškovui perleisti tam tikrą turtą. Atvykęs pas notarę, ieškovas taip pat nepateikė ir jokių dokumentų, patvirtinančių A. A. nuosavybės teisę, taip pat negalėjo įvardinti ir koks konkrečiai turtas turi būti perleidžiamas. Ieškovui atvykus pakartotinai į notarų biurą, ji siekė išsiaiškinti tikrąją palikėjo valią, tačiau net ir įvykusio telefoninio pokalbio metu su pačiu V. A., nepavyko išsiaiškinti nei jo pageidaujamo atlikti notarinio veiksmo turinio, nei jo tikrosios valios, o apie tai, kad V. A. nori padovanoti ar testamentu palikti visą jam priklausantį turtą ieškovui ar jo tėvui – V. A. telefoninio pokalbio metu notarei aiškiai neįvardino ir nepasakė. Atsakovė teigia, kad ji neatsisakė atlikti ieškovo prašyto notarinio veiksmo, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie V. A. sveikatos būklę ir buvusią faktinę padėtį, susijusią su notarės profesiniu užimtumu, ji nurodė, jog ieškovo prašomą atlikti notarinį veiksmą galės atlikti ne anksčiau kaip 2017 m. birželio 19-20 d., t. y. notarės atsisakymas buvo susijęs tik su ieškovo prašymu nedelsiant vykti į gydymo įstaigą, tačiau ne dėl prašymo atlikti notarinį veiksmą. Atsakovė nesutinka, vien tai, kad jos atsisakymas nedelsiant vykti į ligoninę atlikti ieškovo prašomo notarinio veiksmo yra įvertintas kaip prieštaraujantis LR notarų etikos kodekso nuostatoms, savaime nepatvirtina egzistuojant ir notarės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Juolab, kad ieškovas neįrodė egzistuojant ir kitų būtinųjų notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovas pats elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, žinodamas, jog notarė negali nedelsiant vykti į gydymo įstaigą atlikti notarinio veiksmo, o vėlesnio atvykimo V. A. gali jau ir nesulaukti, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog palikėjo buvusi tikroji valia būtų išreikšta ir įforminta kitais CK įtvirtintais būdais.
Atsakovas AIG Europe Limited pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju tiek draudiko, tiek notarės interesai sutampa, todėl pilna apimtimi palaiko notarės atsiliepime į ieškovo ieškinį išdėstytus teisinius motyvus bei argumentus. Pažymi, kad nenustačius visų notarės deliktinės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, nėra ir draudiminio įvykio, kaip pagrindo draudikui mokėti draudiminę išmoką. Be to, ne visais draudimo atvejais įvyksta ir draudiminis įvykis, dėl kurio atsirastų pagrindas išmokėti draudimo išmoką. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudikas apdraudžia dvi turtinių interesų grupes: notaro turtinius interesus ir trečiojo (nukentėjusiojo) asmens turtinius interesus. Tuo tarpu draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. kai teismas konkrečiu atveju konstatuoja, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą; jei notarui nekyla deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos notarės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra ir draudiminio įvykio, o draudikui nekyla ir pareigos mokėti draudimo išmokos.
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. pateikė teismui dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas papildomai nurodo, kad notarė klaidinančiai interpretuoja ieškinį sudariusią faktinę situaciją. Vien tai, kad iš pradžių palikėjas norėjo ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovui padovanoti, bet vėliau nusprendė, kad testamento surašymas bus paprastesnė ir greitesnė turto perleidimo procedūra, atsižvelgiant į palikėjo sveikatos būklę, taip pat jog, testamentas paprastai nesudaromas konkrečiam turtui, o ieškovas notarei įvardijo konkretų turtą, nepaneigia notarės atsakomybės bei nepatvirtina palikėjo valios sudaryti testamentą nebuvimo. Palikėjo tikrosios valios nebūvimo nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog notarei telefonu nepavyko sklandžiai pasikalbėti su palikėju. Ieškovas teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakydama vykti į gydymo įstaigą tvirtinti asmens pageidaujamo notarinio veiksmo, nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai užtikrino mirusiojo ir ieškovo teises, dėl ko jiems atsirado žala – nekilnojamojo turto netekimas. Būtent atsakovė yra kalta dėl to, jog ieškovas neteko turto. Jai nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti vykti pas V. A. į ligoninę ir tvirtinti jo pageidaujamą sandorį. Be to, atsakovė ieškovui nesuteikė tinkamos informacijos, tik pasikreipus į Lietuvos notarų rūmus, buvo nurodyta data, kada kreiptis pas notarę. Kitų alternatyvų ieškovas nežinojo, o notarė jam jų nenurodė, todėl pat ieškovas negali būti atsakingas už susidariusią situaciją. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina deliktinės žalos atsakovės atžvilgiu kilimo sąlygas, šis įvykis pripažintinas draudiminiu įvykiu, dėl kurio kylančią turtinę žalą turi atlyginti draudikas.
Atsakovė notarė V. T. pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad ieškovas taip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tikrąją palikėjo valią sudaryti testamentą. Notarei buvo įvardijamas tik konkretus turtas, kas patvirtina, kad V. A. paskutinė valia galėjo būti nebent dovanojimo sutarties, tačiau ne testamento sudarymas. Aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su skundu, o vėliau ir į teismą su ieškiniu, taip pat neįrodo, kad V. A. paskutinė valia buvo būtent testamento ieškovo naudai sudarymas. Tuo tarpu ieškovas, esant susidariusiai situacijai, siekia nepagrįstai praturtėti notarės ir jos profesinės civilinės atsakomybės draudiko sąskaita. Atsakovė pažymi, kad profesinės etikos pažeidimas per se nereiškia, jog yra padarytas ir pažeidimas (neteisėti veiksmai/neveikimas) deliktinės civilinės atsakomybės prasme, ir atvirkščiai. Taigi, ieškovas nepagrįstai teigia, kad ta aplinkybė, jog notarei už profesinės etikos pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda, taip pat patvirtina, jog notarė atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Be to, notarė buvo pripažinta padariusi drausmės pažeidimą, nes atsisakė atlikti notarinį veiksmą ne ieškovui, o V. A.. Taigi, tik jis, arba jo teisėti įpėdiniai gali reikšti kokias nors pretenzijas dėl nepagrįsto atsisakymo atlikti kokį nors notarinį veiksmą ir dėl to atsiradusios kokios nors žalos, bet ne ieškovas. Lygiai taip pat reikalavimą dėl prarasto turto netekimo galėtų reikšti tik pats V. A. arba jo teisėti įpėdiniai, bet ne ieškovas. Atsakovė teigia, kad ieškovo įrodinėjama teisė, kurią realizavus jis galimai tikėjosi gauti turtinės naudos, niekur nedingo – ji perėjėjo V. A. teisėtai įstatyminei įpėdinei. Priešingu atveju, tenkinus ieškovo ieškinį, V. A. turėto turto vertė padvigubėtų, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaitą, kai tuo tarpu V. A. vaikaitė taip pat yra gavusi jo palikimą.
Atsakovas AIG Europe Limited teismui pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad palaiko notarės poziciją pilna apimtimi ir patvirtina, jog ieškovas nenurodė, jokių reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovas savo patirtą žalą kildina iš notarės neveikimo, atsisakius notarei vykti į (duomenys neskelbtini), kurioje iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo gydomas ieškovo tėvo S. A. brolis V. A., atlikti notarinį veiksmą. Ieškovo teigimu, V. A. testamentu visą savo turtą buvo palikęs dukrai I. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) todėl nelikus testamentinės įpėdinės, pablogėjus V. A. sveikatai ir šiam besigydant gydymo įstaigoje, V. A. išreiškė valią sudaryti patvarkymus dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto: negyvenamųjų patalpų-garažų bei buto su rūsio patalpomis.
Bylos šalių paaiškinimai dėl ieškovo kreipimosi į notarinę kontorą laiko sutampa, tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, kad ieškovas atvyko į notarinę kontorą 2017 m. birželio 12 d. bei išreiškė pageidavimą, kad notarė iškart vyktų atlikti notarinį veiksmą į (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje ginčas nekyla, kad notarė tą pačią dieną, ieškovui pristačius gydytojų konsiliumo išduotą pažymą, jog V. A. yra veiksnus į ligoninę nenuvyko, šalims nesuderinus vėlesnio laiko dėl notarinio veiksmo atlikimo, ieškovas dėl notarės veiksmų 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos notarų rūmams pateikė skundą, iš kurių 2017 m. birželio 16 d. gavo atsakymą, jog atsakovė notarė V. T. jį priimsianti 2017 m. birželio 19 d., tačiau sulaukus Lietuvos notarų rūmų atsakymo V. A. jau buvo miręs, nespėjęs sudaryti testamento, o palikimą po jo mirties priėmė įstatyminė įpėdinė vaikaitė M. S.. Ieškovui pateikus Lietuvos notarų rūmams informaciją, kad testatoriumi pageidavęs būti asmuo šiuo metu jau miręs, ieškovas buvo informuotas, jog notarės V. T. elgesys perduotas svarstyti Notarų profesinės etikos komisijai, kurios posėdyje, vykusiame 2017 m. liepos 27 d. atsakovei notarei V. T. buvo skirtas įspėjimas dėl to, kad ji pareiškėjui (ieškovui) A. A. prašant vykti į gydymo įstaigą tvirtinti asmens pageidaujamo notarinio veiksmo, nepagrįstai atsisakė tai daryti, nesuteikė tinkamos teisinės konsultacijos, neprofesionaliai sprendė konfliktinę situaciją, tokiu elgesiu pažeisdama Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, 10 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 2 dalį.
Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus.
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako tik už kaltais veiksmais padarytą žalą. Notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr.3K-3-614/2002; 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P. ir kt., bylos Nr.3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. R. V. ir kt., bylos Nr.3K-7-127/2003; kt.). Notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Ieškovo vertinimu, atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina 2017 m. liepos 27 d. Notarų profesinės etikos komisijos posėdžio metu priimtas sprendimas atsakovei skirti įspėjimą dėl to, kad ji pareiškėjui (ieškovui) A. A. prašant vykti į gydymo įstaigą tvirtinti asmens pageidaujamo notarinio veiksmo, nepagrįstai atsisakė tai daryti, nesuteikė tinkamos teisinės konsultacijos, neprofesionaliai sprendė konfliktinę situaciją, tokiu elgesiu pažeisdama Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, 10 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 2 dalį.
Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas, kuriuo atsakovei taikyta drausminė nuobauda įspėjimas, neatleidžia ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnis) įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, nes šis komisijos sprendimas, taip pat jame konstatuotos aplinkybės negali būti prilyginamos aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Komisija nagrinėdama notarės drausmės bylą vertino notarės veiksmų (neveikimo) atitikimą notarų veiklos etikos normoms, Komisijos sprendimu buvo patvirtina tik notarės veiksmų (neveikimo) nesuderinamumas su etikos taisyklėmis, tuo tarpu notaro deliktinė civilinė atsakomybė kyla nustačius jo neteisėtus veiksmus, t. y., ar atsakovės atlikti veiksmai (neveikimas) yra laikytini neteisėtais ir, ar juo buvo pažeisti galiojančių įstatymų reikalavimai.
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamos bylos atveju, notaro atsakomybė nėra grindžiama notaro atsisakymu atlikti prašomą notarinį veiksmą, įrodinėjamas notarės neveikimas-iškart po suinteresuoto asmens kreipimosi nenuvykimas į gydymo įstaigą atlikti notarinį veiksmą.
Notariato įstatymo 28 straipsnyje reglamentuota notarinių veiksmų atlikimo vieta, įtvirtinta nuostata, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus paveldėjimo atvejus. Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Pagal Notariato įstatymo 21 str. notaras dirba savarankiškai ir reikalavimai, keliami notarų biurams ir notarų darbo laikui yra patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-05-17 įsakymu Nr.1R-119. Pagal minėtų reikalavimų nuostatus notaras privalo dirbti darbo dienomis, t. y. pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį bei penktadienį, bet gali dirbti ir priimti asmenis ir atlikti notarinius veiksmus taip pat ir kitomis savaitės dienomis. Notariato įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Šio įstatymo nuostatos suteikia teisę atidėti notarinių veiksmų atlikimą dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo, jeigu notaro vertinimu, yra reikalinga papildoma informacija ar dokumentai.
Nagrinėjamos bylos atveju, bylos šalių pozicija dėl ketinto atlikti notarinio veiksmo rūšies išsiskyrė: ieškovo teigimu iškart, kreipimosi metu, buvo išsakytas prašymas gydymo įstaigoje patvirtinti testamentą, tuo tarpu notarė nurodė, jog ieškovas perdavė ligoninėje gydomo asmens valią sudaryti turto perleidimo sandorį. Minėta, kad notaras atlieka teisinio pobūdžio veiklą, teikia teisines paslaugas, todėl jas turi suteikti tinkamai. Tinkamas teisinių paslaugų suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopščiai, atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Teisinės paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisinį faktų įvertinimą. Vadinasi, turi būti nustatyti faktai ir jie turi būti tinkamai kvalifikuoti. Sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras negali apsiriboti tuo, kad būsimo sandorio šalys pageidauja sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad dėl sandorio sudarymo kreipėsi ne tiesiogiai sandorį ketinantis sudaryti asmuo, todėl teismo vertinimu, notaras privalėjo nustatyti faktinę padėtį, asmens pageidaujamus ar prognozuojamus padarinius, šalies pageidaujamas sąlygas ir tikėtinus padarinius. Akivaizdu, jog šių aplinkybių nustatymas, faktinės padėties išsiaiškinimas reikalauja ir tam tikrų laiko sąnaudų-nuvykimo į gydymo įstaigą, sandorį ketinančio sudaryti asmens valios, būklės išsiaiškinimas, dokumentų užsakymas, sutarčių tekstų parengimas ir kt.
Notarės teigimu, paaiškinus ieškovui, kad dėl užimtumo galimybė vykti į gydymo įstaigą yra tik 2017 m. birželio 19-20 d., t. y., nurodžius kitą datą, notarinėje kontoroje kilo konfliktinė situacija, kurios sprendimas persikėlė į Notarų rūmus. Byloje pateikti duomenys apie notarės užimtumą (elektroninės b. l. 134-136) teismo vertinimu, įgalina spręsti, kad tiek kreipimosi dieną, tiek ir 2017 m. birželio 12 d. – 2017 m. birželio 16 d. dienomis notarė galimybės atliki ieškovo prašomą veiksmą neturėjo. Pažymėtina, kad ieškovas pripažįsta, kad iš atsakovės paaiškinimų supratęs, kad kreipimosi dieną (2017 m. birželio 12 d.) notarė buvo ką tik buvo atlikusi notarinį veiksmą ne notarinėje kontoroje, parvykusi iš gydymo įstaigos, tokios pačios aplinkybės nurodytos ir ataskaitoje (testamento ir įgaliojimo tvirtinimas (duomenys neskelbtini) 10.00 val.), todėl tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodomoms aplinkybėms sutampant, ataskaitoje pateikti duomenys teismui abejonių nekelia ir sudaro pagrindą spręsti, kad jog notarė savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė Notariato įstatymo 29 straipsnio nuostatos.
Teisės aktais nėra reglamentuota situacija, kai suinteresuotam asmeniui iškyla būtinybė iškart, kreipimosi metu, atlikti notarinį veiksmą, tačiau atlikti notarinio veiksmo dėl notaro užimtumo nėra galimybės. Įstatyme išskirtiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškyla būtinybė notarą kviesti į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, nėra suteiktos prioritetinės teisės atlikti notarinius veiksmus kitų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Teismo vertinimu, iškilus tokioms situacijoms, suinteresuotam asmeniui suteikta pasirinkimo teisė kreiptis dėl notarinio veiksmo atlikimo pas bet kurį notarą, jog jo turimi lūkesčiai būtų realizuoti. Nagrinėjamu atveju, įspėjimo notarei paskyrimas už Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso atitinkamų nuostatų pažeidimus, neįrodžius, jog atsakovė pažeidė Notariato įstatyme ar kitų įstatymų notarams nustatytų pareigų pažeidimą, nesudaro pagrindo spręsti, dėl etikos kodekso pažeidimų atsakovei kyla civilinė atsakomybė.
Ieškovui nurodžius, kad V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto už 40 660,00 Eur vidutinę rinkos vertę, ieškiniu įrodinėjama, jog dėl notarės atliktų tariamai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis patyrė turtinę žalą, negautų pajamų forma, t. y. jeigu nebūtų buvę notarės neteisėtų veiksmų, V. A. testamentas būtų patvirtintas ir ieškovas būtų paveldėjęs V. A. turtą.
LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Sutiktina su atsakovų argumentais, jog ieškovo reikalaujama priteisti turtinė žala (negautos pajamos) nėra realios, o yra išimtinai hipotetinės, tikėtinos ir paremtos vien prielaidomis apie V. A. buvusią tikrąją valią. Ieškovo paaiškinimai dėl V. A. valios yra prieštaringi: liudytojų pagalba įrodinėjama, kad valia dėl garažų perleidimo buvo išsakyta žymiai anksčiau, V. A. ligos atveju teigiama, kad V. A. norą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą padovanoti buvo išreiškęs ieškovo tėvui. V. A. neatskleidus tikrosios valios, šios valios taip ir neužfiksavus jokia forma, ir nesant jokių kitų leistinų įrodymų jai pagrįsti, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovo reikalaujamos priteisti negautos pajamos yra grindžiamas vien prielaidomis.
Ieškovo įvardijamas notarės tariamas neteisėtas neveikimas, t. y. tariamas delsimas vykti į gydymo įstaigą atlikti ieškovo prašomą notarinį veiksmą, teismo vertinimu, yra per daug teisiškai nutolęs nuo neigimų padarinių. Priežastinis ryšys nustatomas, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Minėta, kad sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras privalo išsiaiškinti tikrąją faktinę padėtį, asmens pageidaujamus ar prognozuojamus padarinius, šalies pageidaujamas sąlygas ir tikėtinus padarinius ir tam būtina skirti pakankamai laiko. Byloje nustatyta aplinkybė apie V. A. sveiktos būklę, duomenys apie notarės užimtumą įgalina spręsti, kad susiklosčiusioje situacijoje notarė veikė adekvačiai, telefonu siekė išsiaiškinti notarinį veiksmą ketinančio atlikti asmens valią, suabejojusi šio asmens sveikos būkle ir priėmusi sprendimą notarinio veiksmo atlikimui pasiruošti ir skirti pakankamai laiko, turėjo teisę, atsižvelgdama į savo užimtumą, kitų klientų interesus, priimti sprendimą nevykti į gydymo įstaigą ieškovo reikalaujamu metu, pateikdama ieškovui informaciją apie galimybę notarinius veiksmus atlikti kitu metu.
Ieškovas neįrodinėjo, kokios aplinkybės jam sutrukdė kreiptis į kitus notarus dėl notarinio veiksmo atlikimo, nors pripažino supratęs, kad notarei nenuvykus į gydymo įstaigą nebus pasiektas rezultatas dėl kurio jis kreipėsi į notarinę kontorą. Sutiktina su atsakovų vertinimu, kad ieškovas nors ir žinodamas, jog notarė negali nedelsiant vykti į gydymo įstaigą atlikti notarinio veiksmo, o taip pat žinodamas, jog vėlesnis atvykimas gali sukelti neigiamas pasekmes, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad jo dėdės buvusi valia būtų išreikšta ir įforminta kitais CK įtvirtintais būdais. Toks neatidus ir nerūpestingas paties ieškovo neveikimas reiškia, kad ieškovas laisva valia prisiėmė riziką, kad V. A. numirus anksčiau nei atvyks notarė iki jos nurodytos datos, jis dėl to gali negauti pajamų (nekilnojamojo turto forma), kurio gavimo hipotetinį lūkestį įgijo paskutinėmis dėdės gyvenimo dienomis.
Ieškovo reikalavimas notarei dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas notarės nepagarbiu ir neprofesionaliu elgesiu bei pakirstu ieškovo pasitikėjimu valstybės įgaliotais asmenimis – notarais, trukdymo jam slaugyti savo sergantį dėdę bei mirusiojo paskutinės valios neįvykdymo, dėl ko ieškovą kamuoja depresija ir kaltės jausmas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovo įvardijami notarės tariamai neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. atsisakymas nedelsiant vykti į gydymo įstaigą atlikti ieškovo prašomą notarinį veiksmą, nėra įvertinti kaip nusikalstami Be to, notarės tariamai neteisėtas veiksmas (neveikimas) nėra susijęs su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu, notarų veiklą reglamentuojančiame Notariato įstatyme nei kituose notarų atsakomybę reglamentuojančiame teisės aktuose nėra numatyta neturtinės žalos atlyginimo galimybė.
Notariato įstatymo 6(2) straipsnis nustato, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 punktas detalizuoja notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektą – tai yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado: 1) draudimo sutarties galiojimo metu ir per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos; 2) dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą.
Ieškovui neįrodžius, jog egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos notarės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai), spręstina, kad ir draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovo A. A. ieškinį atmetus, yra pagrindas atsakovių atžvilgiu priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė AIG Europe Limited pateikė teismui prašymą jos naudai iš ieškovo priteisti 3 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išlaidas, kurias sudaro 2017 m. gruodžio 8 d. teisinės išvados pateikimas – 210,00 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas notarės vardu – 840,00 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas AIG Europe Limited vardu – 525,00 Eur, proceso stebėjimas bei administravimas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teimai.lt – 105,00 Eur, tripliko notarės vardu parengimas – 630,00 Eur, tripliko AIG Europe Limited vardu parengimas – 105,00 Eur, atstovavimas 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje – 525,00 Eur, laikas kelionėje į posėdį ir iš jo – 135,00 Eur ir kuras – 25,00 Eur.
Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Įvertinus atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p., 8.3 p., 8.17 p., 8.19 p. ir 8.20 p.), spręstina, kad atsakovių bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų notarės ir AIG Europe Limited vardu parengimą, taip pat triplikų parengimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių (850,80*2,5; 850,80*1,5), tuo tarpu 2017 m. gruodžio 8 d. teisinės išvados pateikimas (850,80*0,1; 8.17 p.), proceso stebėjimas www.e.taismai.lt (850,80*0,1*1; 8.20 p.) ir atstovavimas 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje (850,80*0,1*5; 8.19 p.) viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra atitinkamai mažintinos. Taip pat teismas atmeta atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo laiko kelionėje išlaidas, kurios nepatenka į Rekomendacijose numatytą sąrašą bei kuro išlaidų, kurių jokiais rašytiniais įrodymais atsakovė nepagrindė (kuro ir nurodytų paslaugų pirkimo čekių, PVM sąskaitų-faktūrų ar kitų dokumentų) (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės AIG Europe Limited naudai iš ieškovo A. A. priteistina 2 695,56 Eur (85,08+ 840,00+ 525,00+ 85,08+ 630,00+ 105,00+ 425,40) bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovo AIG Europe Limited (Finland Branch), j. a. k. F124885827, naudai priteisti iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 695,56 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.