- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-668-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13831-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2017 m. kovo 24 d. antstolis gavo 2017 m. kovo 20 d. surašytą pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. kovo 3 d. patvarkymą areštuoti turtines teises. Antstolis 2017 m. kovo 31 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Pareiškėja M. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio D. B. 2017 m. kovo 3 d. patvarkymą areštuoti turtines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos M. V. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų atmetė.
3. Teismas nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas skolos išieškojimas iš M. V. išieškotojui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Skolininkei nuo 2013 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) pradėta bankroto procedūra ir 2014 m. spalio 23 d. ji atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą, pagal reglamentą Nr. 1346/2000 išieškotoja VMI prie LR Finansų ministerijos nedelsiant po bankroto bylos iškėlimo skolininkei privalėjo būti informuota apie skolininkei (pareiškėjai) iškeltą bankroto bylą.
4. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendė, jog išieškotoja VMI prie LR Finansų ministerijos nebuvo tinkamai informuota apie skolininkei (pareiškėjai) iškeltą bankroto bylą.
5. Iš vykdomosios bylos teismas sprendė, jog antstolio D. B. kontorai buvo pateikta informacija, kad antstolis A. B. nebuvo informuotas apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, VMI duomenų taip pat neturėjo, be to pati pareiškėja nurodė, kad antstolis A. B. gavo bankroto patvirtinančio dokumento kopiją 2016 metų pradžioje. Taigi antstolis D. B. pagrįstai nurodė pareiškėjai pateikti duomenis, jog išieškotojas iki 2014 m. spalio 23 d., kai pareiškėja buvo atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą, buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai. Į bylą nebuvo pateikta tokio pranešimo įteikimo pažyma arba išieškotojo patvirtinimas apie informavimą, pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, jog pačios pareiškėjos papildomomis pastangomis išieškotoja iki 2014 m. spalio 23 d. buvo informuota apie pareiškėjai inicijuotą bankroto procesą (duomenys neskelbtini), taigi nenustatyta pakankamai duomenų, patvirtinančių efektyvų tokio pranešimo įteikimą, todėl sutiktina su antstolio pozicija skundžiamų jo veiksmų atlikimo metu, kad skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog išieškotoja buvo tinkamai informuota apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą ir toje byloje turėjo galimybę pasinaudoti savo, kaip kreditorės, teisėmis bei ginti savo interesus.
6. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pagal antstoliui vykdomojoje byloje pateiktus duomenis jis pagrįstai priėmė 2017 m. kovo 3 d. patvarkymą areštuoti turtines teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-20299-960/2017 ir vykdymo procesą nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad išieškotoja apie bankroto bylos iškėlimą buvo tinkamai informuota ir apie vykstantį procesą žinojo. Tai patvirtina byloje esantis 2013-11-21 pranešimas, kuris buvo pateiktas antstolių kontoros adresu, kurie išieškotojos vardu vykdė išieškojimą. Pažymi, jog adresas yra tinkamas, kadangi antstolių kontoros, vykdžiusios išieškojimą išieškotojos naudai adresas yra „kampinis“, t.y. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad korespondencija yra pristatoma tiek dokumentus siunčiant adresu (duomenys neskelbtini), tiek adresą nurodant (duomenys neskelbtini). Juo labiau yra nurodytas pašto kodas ((duomenys neskelbtini)). Šiuo pranešimu buvo nurodyta, kad apeliantei buvo iškelta bankroto byla bei buvo nuspręsta nešaukti kreditorių susirinkimo. Taip pat išieškotoja bei antstoliai vykdantys bankroto procedūrą buvo informuoti, jog kreditorinis reikalavimas yra įtrauktas į bankroto bylą. Realiai apeliantė vien tik dėl iešieškotojos kreditorinio reikalavimo ir nusprendė inicijuoti savo, kaip fizinio asmens bankrotą. Apeliantė negalėjo ir neturėjo teisės kontroliuoti bankroto administratoriaus veiksmų.
7.2. Pažymi, kad pagal byloje esančius dokumentus, ieškovės kreditorinis reikalavimas buvo įtrauktas į bankroto procedūroje sudarytą kreditorių sąrašą. Nurodytina ir tai, kad pagal 2015-09-22 Bornmuto ir Pulo grafystės teismo pažymą apeliantė M. V. 2014-10-23 buvo atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą, t.y. bankroto procedūra šiuo metu jau yra baigta. Taigi, iš esmės išieškotojos reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi minėtas Bornmuto ir Pulo grafystės teismo sprendimas įgavo visuotinumo principą, o išieškotoja buvo informuota apie vykdomą bankroto procedūrą ir galėjo tinkamai ir teisėtai įgyvendinti savo interesus bankroto procedūroje.
7.3. Kadangi kreditorių susirinkimas nebuvo šaukiamas, todėl informavimo išsiuntimas yra laikomas tinkama priemone informuoti kreditorių apie bankroto bylos iškėlimą. Netenkinus apeliantės skundo, ji bus vėl priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir skundžiamą teismo nutartį, mano, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nuostatas, nukrypo nuo ginčo esmės, nevertino antstolio procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo jų atlikimo metu, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
13. Kaip nustatyta byloje, antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl 59 650,14 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai. Vykdymo metu antstoliui buvo pateiktas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Bornmuto ir Pulo grafystės teismo sprendimas dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos M. V. nemokumo procesas Bornmuto ir Pulo grafystės teisme buvo pradėtas 2013 m. spalio 23 d., o 2014 m. spalio 23 d. M. V. buvo atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą. Skolininkė prašė panaikinti 2017 m. kovo 3 d. priimtą patvarkymą areštuoti turtines teises, ir šio sprendimo pagrindu nutraukti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla buvo iškelta ES valstybėje narėje, o dalis skolininko turto ir kreditorių yra Lietuvoje, šiai bylai taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Taigi, pagal Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalį Bornmuto ir Pulo grafystės teismo sprendimas yra automatiškai pripažįstamas Lietuvoje, o pagal 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė.
14. Reglamento, kuris yra specialiai skirtas bankroto byloje priimtų teismo sprendimų pripažinimui bei leidimui vykdyti, 16 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Pripažįstančioji valstybė narė ne tik pripažįsta kitos valstybės teismo jurisdikciją iškeliant bankroto bylą, bet ir patį teismo sprendimą iškelti bankroto bylą. Be to, Reglamento 25 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad teismo sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamas be tolesnių formalumų. Lietuvoje pripažįstamos visos bylos, kurios yra bankroto bylos Reglamento prasme, taigi ir fizinio asmens bankroto byla, iškelta grafystėje.
15. Taigi, apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju Didžiosios Britanijos Bornmuto ir Pulo grafystės teismo sprendimas dėl bankroto bylos užbaigimo ir apeliantės pripažinimo bankrutavusiu fiziniu asmeniu turėtų būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Šis teismo sprendimas įsigaliojęs ir teisėtas, nenustatyta, kad, jį priimant, buvo padaryta pažeidimų. Nors fizinio asmens bankrotas nėra vienas iš CPK 629 straipsnyje įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, tačiau, šiuo atveju būtina vadovautis įstatymo analogija ir taikyti CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, kai reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį negalimas teisių ir pareigų perėmimas. Nagrinėjamu atveju vykdymo procese, pripažinus apeliantę bankrutavusiu asmeniu, neliko skolininko, kuris turėtų pareigą atsakyti pagal teismo vykdomąjį raštą, ar turto, todėl nėra subjekto, dėl kurio gali būti atliekamas išieškojimas, ir vykdomoji byla turėtų būti nutraukta. Toks aiškinimas atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1480-104/2013).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti šį dokumentą priimti vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neteisėtų veiksmų neatliko. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog skolininkei iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negalėjo būti atliekamos jokios išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje, sužinojęs apie įsiteisėjusį Bornmuto ir Pulo grafystės teismo sprendimą, kuriuo skolininkė pripažinta bankrutavusia, antstolis turėjo nutraukti išieškojimo veiksmus. Taigi, M. V. 2014 m. spalio 23 d. pripažinus atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą, visi įtraukti kreditorių reikalavimai kilę iki bankroto bylos iškėlimo, negali būti tenkinami. Priešingas aiškinimas prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą bei prieštarautų bankroto proceso tikslams.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su bankroto procedūra ir kreditorių pareigomis bei teisėmis, teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pažeidė proceso teisės normas, padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos M. V. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų patenkinti –panaikinti antstolio D. B. 2017 m. kovo 3 d. patvarkymą areštuoti skolininkei M. V. priklausančias turtines teises.