Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Karolinai Šlapšinskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 16.09 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,50 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad susiskambino su draugu, seniai nesimatė, anksčiau kartu dirbo, gyveno vienoje vietoje nuo 5 metų. Nuvažiavo pas jį automobiliu adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į parduotuvę, nupirko 0,7 l degtinės, norėjo neilgai pasėdėti, pakalbėti, nesiruošė vartoti alkoholio, bet taip išėjo. Po to šovė į galvą mintis perstatyti automobilį. Tikriausiai tai pastebėjo kaimynas ir iškvietė policiją, nesiruošė niekur važiuoti, norėjo tiesiog perstatyti automobilį ir važiuoti autobusu namo. Todėl ir įvyko tokia kvailystė. Pas draugą buvo apie porą valandų. Dviese išgėrė 0,7 l. Spėjo užvesti variklį ir pajudėti kieme. Su alkotesterio rodmenimis sutinka. Labai blogai padarė, toks įvykis įvyko pirmą kartą, turi 20 metų vairavimo stažą, nežino, kodėl padarė tokią kvailystę. Vairuotas automobilis priklauso jam, šiuo metu jis stovi prie jo namų. Jo darbas nėra susijęs su transporto priemonių vairavimo. Taip pat niekada nėra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 16 d. įtariamuoju apklaustas S. K. dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Nėra gydytas dėl psichinių ligų, jomis nesirgo, šiuo metu neserga, nėra registruotas Priklausomybės ligų centre, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, priklausomybės alkoholiui neturi, galvos traumų neturėjo. Teistas buvo maždaug prieš 10 metų. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Nuosavybės teisė į automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilį vairuoja tik jis, jo kiti asmenys nevairuoja. 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.00 val. su minėtu automobiliu atvažiavo pas draugą, gyvenantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), numerio namo ir buto neatsimena. Su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, bendrai 0,7 litro talpos, kiek išgėrė jis, negali nurodyti, bet, matyt, pusę to butelio. Maždaug už poros valandų susiruošė važiuoti namo, planavo važiuoti autobusu, atsisveikino su draugu ir išėjo į lauką, tačiau pamatęs, kad jo automobilis stovi ant saulės, nusprendė jį perstatyti į pavėsį ir tuomet jau keliauti į autobusų stotelę. Atsisėdo už automobilio vairo ir pavažiavo apie 3 ar 5 metrus prie namų esančioje aikštelėje. Automobilį pastatė į pavėsį ir liko joje pasėdėti, kad truputį išblaivėtų, ten sėdėjo apie 20-30 minučių ir tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Jis neatsimena, kad važiuodamas tuos kelis metrus, kai perstatinėjo automobilį, būtų padaręs eismo įvykį, neatsimena, kad atsitrenktų į kitą transporto priemonę ar į kokį nors objektą. Neatsimena, kad prie jo būtų priėjęs koks nors asmuo, atsimena tik policijos pareigūnus, jis policijos pareigūnų akivaizdoje automobilio nevairavo. Jis du kartus pūtė į alkoholio matuoklį, atsimena, kad vieną kartą matuoklis parodė 2,50 promilės, dar kito pūtimo rodmenų neatsimena, tačiau su alkoholio matuoklio parodymais sutinka. Supranta, kad net 3 ar 5 metrus važiuoti aikštelėje irgi yra automobilio vairavimas, tačiau jis tikrai nesiruošė dalyvauti eisme ir išvažiuoti į gatves. Alkoholio, būdamas automobilyje, nevartojo, atvažiavus policijos pareigūnams alkoholinių gėrimų taip pat nevartojo. Ar kažkas galėjo matyti jį vairuojantį, jis nežino, asmeniškai jokių asmenų šalia automobilio nematė. Jo draugas, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus, nežinojo ir nematė, kad jis vairuos, jam pasakė, kad eina į autobusų stotelę, stotelės pavadinimo nežino, bet ji yra prie prekybos centro „Ozas“. Tai buvo pirmas kartas, kai automobilį vairavo neblaivus, dėl to labai gailisi ir pergyvena. Šiuo metu automobilis yra jo namų kieme (pažymoje nurodytu adresu), jį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvairavo jo draugas, kitą dieną po įvykio, jis atvyko iki jo ir davė jam automobilio raktelį (b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 7 d. liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad gyvena asmens duomenų nurodytų adresu. Būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žiūrėdamas per savo buto langą, pamatė, kad į kiemą įvažiuoja „Opel“ automobilis, valstybinių numerių neatsimena ir nematė, nes labai lijo, kuris įtartinai manevruoja. Užvažiavo ant bortelio, užgeso, pamatęs kitą įvažiuojantį automobilį į kiemą, „Opel“ vairuotojas įvažiavo giliau į kiemą. Po kiek laiko pamatė, kad „Opel“ vairuotojas važiuoja atbuline eiga, tada pamatė, kad ant automobilio galinės dalies yra užrašas „Meriva“. „Opel“ vairuotojas, kad praleistų kitą automobilį, važiuodamas kliudė jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis išbėgo iš savo buto į lauką, priėjo prie „Opel“ automobilio vairuotojo, atidarė vairuotojo dureles, kuriame pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyras apie 50 metų amžiaus su ūsais, su marškiniais (spalvos neatsimena), vidutinio kūno sudėjimo, daugiau kaip „Opel“ vairuotojas buvo apsirengęs ar atrodė, jis neatsimena ir jis jo paklausė: „ką tu darai?“ Įvertino, kad vairuotojas yra neadekvatus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. „Opel“ vairuotojas išlipo iš automobilio, kad pažiūrėtų, kaip apgadino jam priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jis paėmė „Opel“ vairuotojo raktus, kad jis daugiau nepadarytų žalos ir neapgadintų kitų automobilių ir nesužalotų žmonių. Atėmęs „Opel“ vairuotojo automobilio raktelius, iškvietė policijos pareigūnus. Dėl jam padarytos žalos kreipsis į draudimą, kuris įvertins padarytą žalą. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 33-35).

Iš 2022 m. rugpjūčio 6 d. M. B. pateiktų paaiškinimų matyti, kad nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir jo liudytojo 2022 m. rugpjūčio 7 d. apklausos protokole (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 22 d. liudytoju apklaustas A. Š. (A. Š.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 16.09 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu O. G. (O. G.) iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme, neblaivus automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į pranešėjo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas atėmė „Opel“ vairuotojo raktus, laukia. Atvyko minėtu adresu, juos pasitiko automobilio „Audi“ valdytojas M. B., tuo metu automobilio „Opel“ vairuotojas S. K. sėdėjo automobilyje vairuotojo pusėje (automobilio variklis buvo užgesintas). M. B. paaiškino, kad, būdamas namuose, pro langą pastebėjo, kaip „Opel“ kieme pavojingai manevruoja, vos neatsitrenkė į aikštelėje stovinčius automobilius, važiavo per bortelį, vėliau įjungė atbulinę eigą ir, važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į stovintį kieme pranešėjui priklausantį automobilį „Audi“. M. B. išbėgo į kiemą ir pamatęs, kad „Opel“ vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, atėmė iš „Opel“ vairuotojo automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Bendraujant su „Opel“ vairuotoju S. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, apie eismo įvykio aplinkybes dėl savo girtumo paaiškinti nieko negalėjo. „Opel“ vairuotojui S. K. buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir pirmą kartą nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, antrą kartą – 2,50 promilių neblaivumas. Dėl eismo įvykio „Audi“ vairuotojui buvo įteikta eismo įvykio pažyma, teisės ir pareigos išaiškintos. „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalį, įteikta eismo įvykio pažyma, įteiktas šaukimas pasirašytinai, teisės ir pareigos išaiškintos, su bylos nagrinėjimo data, vieta bei laiku supažindintas. Pagal „Opel“ vairuotojo pageidavimą, jam priklausantis automobilis „Opel“ buvo paliktas įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, KET nepažeidžia, eismui netrukdo, automobilis užrakintas, vertingų daiktų viduje nėra, vairuotojas S. K. buvo pristatytas į nakvynės namus „SALA“, adresu Vilnius, Kojelavičiaus g. 50. Jų akivaizdoje S. K. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 37-39).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 6 d. 16.09 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog kieme adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į pranešėjo automobilį „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos penktojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. 2022 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo liudytojo 2022 m. rugpjūčio 22 d. apklausos protokole (b. l. 13).

Iš 2022 m. rugpjūčio 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos penktojo skyriaus vyriausiais patrulis O. G. nustatė šiuos S. K. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0145, patikros sertifikato Nr. 1680132, patikra galioja iki 2022 m. rugsėjo 4 d.) pagalba S. K. 16.47 val. nustatytas 2,56 promilių, o antro tikrinimo metu 17.16 val. nustatytas – 2,50 promilių neblaivumas. S. K. sutiko su tikrinimo rezultatais. Pridėti alkotesterio matavimo rodmenys ir sertifikatas (b. l. 14-17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra S. K. (b. l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Opel Meriva 1.6 16 V Essentia“, M1-AF kategorijos, lengvojo automobilio, 1 598 cm³ variklio darbinio tūrio, 74 kW/101 AG variklio galios, 2004 m., vidutinė kaina 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis su PVM 1 490 Eur (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojų M. B., A. Š. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog S. K. 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 16.09 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,50 promilių neblaivumas.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta S. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra dirbantis, vedęs, turintis nepilnametį sūnų, bylos duomenimis per 3 metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta (b. l. 58-59), neteistas (b. l. 56-57), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, viršijo 2 promiles, buvo beveik sunkus, transporto priemonė vairuota Vilniaus mieste, daugiabučio namo kieme ir esant nemažai gyventojų, dienos metu, sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadintas turtas, be kita ko, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neabejotinai buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju S. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 51 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (2 550 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi S. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) dydžio baudos.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius ir jo finansinę padėtį, gyvenimo situaciją, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam S. K. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas artimas sunkiam neblaivumo laipsnis, be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, prieš sėsdamas už vairo, vartojo ir stiprų alkoholį, vairavo Vilniaus gyvenamajame rajone, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, įskaitant ir vaikus, galiausiai sukėlė eismo įvykį. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, S. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą.

Byloje nustatyta, kad S. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), taigi S. K. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris pakankamai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant S. K. padarytą nusikaltimą. Taigi, kaltinamajam taikytinas automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. K. į automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą jo vardu (b. l. 26, 102-103), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-54) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (BBND) (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. (S. K.) paskirti 34 (trisdešimt keturių) MGL (BBND) (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. K. (S. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. K. (S. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. K. (S. K.) į automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (terminas iki 2023 m. rugpjūčio 20 d.), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

S. K. (S. K.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. K. (S. K.) dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti S. K. (S. K.), kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.