- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1-76-1093/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16978-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Kaltinamasis
- M. L., A. G.
- Nukentėjusysis
- M. Č.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Anželika Meškaitė, Albertas Jurgelėnas
- Kategorijos
- 1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 2 dalį, skiriant galutinę 8 MGL baudą (bauda sumokėta 2013 m. rugpjūčio 30 d.),
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, skiriant galutinę subendrintą 9 mėnesių ir 10 dienų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais,
3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, skiriant galutinę 36 MGL baudą (bauda išieškota dalinai 2019 m. birželio 5 d.), turintis teistumą,
A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. gegužės 22 d. apie 01 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudaužė M. Č. priklausančio gyvenamojo namo langų dvylika stiklų bei sulaužė vieną medinio lango rėmą, tuo nukentėjusiajam M. Č. padarydamas bendrą 260 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. G. yra jo pažįstamas, žmonos tolimas draugas. Tą vakarą kaltinamasis atvyko pas jį aplankyti, kadangi A. G. buvo po muštynių su kaimynu. M. L. atvyko su vairuotoja, su taksi, nes jam atimtos teisės ir pats nevairuoja. Atvyko blaivus ir įvykio metu buvo blaivus, tik po to išgėrė kelias taureles. A. G. pasiskundė, kad su kaimynu kilo konfliktas, dėl to M. L. kilo mintis, kad reikia nuvykti pas kaimyną ir juos sutaikyti. Bet kilo dar didesnis konfliktas. Ne kerštauti važiavo. Jie abu pas kaimyną nuvažiavo su ta pačia vairuotoja. Atvažiavus į kaimyno kiemą, M. L. kalbėjosi su kaimynu, prašė išeiti iš namo, kad susitaikytų. Kaimynas tuo metu nemiegojo, name degė šviesa. Tačiau kaimynas nesileido į kalbas, jis nebuvo išėjęs iš namo, jis tiesiog sakė atsikabinti, nenorėjo taikytis. Tada kaltinamasis kažkaip nesusilaikė ir išdaužė langus ranka. A. G. nebuvo kartu, kai kaltinamasis daužė langus, nes jis iš pradžių išlipo iš mašinos, po to atgal įlipo, išvažiavo ir vėl grįžo. Nežino, ką A. G. galvojo, jis neprašė kaltinamojo daužyti langų. Kol kaltinamasis daužė langus, kaimynas buvo name. Kai A. G. grįžo kaltinamojo, šis pasakė jam, kad nepavyko jų sutaikyti ir paliko viską spręsti jiems patiems. Vėliau langų stiklai buvo nupirkti, sudėti, kaimynas pretenzijų nebeturėjo. Kaltinamasis labai gailisi dėl padaryto, mano, kad pasielgė labai blogai, yra įsitikinęs, kad daugiau tas nepasikartos, su civiliniu ieškiniu sutinka.
A. G. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia sukurstė sugadinti svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. gegužės 22 d. apie 01 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), sukurstė M. L. sugadinti M. Č. priklausantį turtą, dėl ko M. L. sudaužė M. Č. gyvenamojo namo langų dvylika stiklų ir sulaužė vieną medinio lango rėmą, tuo nukentėjusiajam M. Č. padarė bendrą 260 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais A. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu ir parodė, kad pernai gegužės mėnesį pas jį jo prašymu atvažiavo M. L., kuriam jis pasiskundė, kad gavo nuo kaimyno malkų. Kaltinamasis M. L. prašė atvežti alkoholio. M. L. atvažiavo su vairuotoja. Nežino, ar M. L. atvažiavęs buvo blaivus, kaltinamasis jam atvežtą alkoholį vartojo vienas. Paskui jie nusprendė nuvažiuoti pakalbėti su kaimynu, kad susitaikytų, bet pokalbis nesigavo. A. G. net iš mašinos nebuvo išlipęs. Norėjo pašnekėti, pasitarti dėl taikos sąlygų. M. L. išlipo iš mašinos ir nuėjo pas kaimyną, jis pats nėjo, nes M. L. sakė, kad jis pakalbės, o tada galės ateiti ir A. G.. M. L. iš mašinos išleido prie nukentėjusiojo namo, o patys su vairuotoja išvažiavo apsisukti, apsisukę grįžo į kiemą, pasiėmė M. L. ir grįžo pas jį namo. Šviesa kaimyno name nedegė tuo metu. A. G. įkalbėjo M. L., o ne jis A. G., bendrai čia buvo abiejų pokalbis ir sumanymas. Kaltę pripažįsta, kad važiavo, kad rodė, kur važiuoti. Su M. L. A. G. nesitarė daužyti langų, jis M. L. nekurtsė langų daužyti, jam tai buvo staigmena. Po visko M. L. įlipo į mašiną ir pasakė, kad pokalbis neįvyko ir jis išdaužė langą ar stiklą. Jis silpnai pamena, ką daugiau kalbėjo. Neigia, kad tarėsi daužyti langus. Prieš įvykį su M. L. negėrė alkoholio, po to išgėrė. Jis tikrai negali pasakyti, ar M. L. buvo blaivus ar ne, nes jis pats buvo stipriai apgirtęs. Nematė, kad M. L. bendrautų su nukentėjusiuoju. Prisimena, kad važiavo tartis, o ne langų daužyti. Jei jis nebūtų parodęs kelio, M. L. nebūtų žinojęs, kur nueiti. Sutiko atlyginti pusę (500 eurų) žalos, kai grįš iš gydymo įstaigos.
Po kaltinimo paskelbimo kaltinamieji teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjai, dėl to šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).
Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai:
Nukentėjusysis M. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su A. G. dėl jų muštynių buvo iš vakaro susitaikę. Tačiau tą pačią naktį, apie 1:30 val., kai jie abu su žmona miegojo, jis pabudo nuo žmonos rėkimo ir dūžtančio stiklo garso. Žmonos lova stovėjo kambaryje prie lango, dūžtančio stiklo šukės byrėjo ant jos lovos. Ji norėjo keltis, bet nukentėjusysis jai neleido, kad neužmuštų, o stiklai toliau dužo. Nukentėjusysis girdėjo, kad daužydamas langus, žmogus kažką burbuliavo, bet kalba buvo neaiški ir nerišli. Skambučio į duris nėra. Retai kas pas jį užeina, jis negirdėjo, kad kas belstųsi, negirdėjo ir privažiuojančios mašinos. Jis uždegė kambaryje šviesą, lauke pamatė žmogų ir pagalvojo, kad ten A. G. stovi su basliu. Tada jis išjungė šviesą ir paskambino policijai, bet policija nevažiavo į įvykio vietą. Jis stovėjo namuose gal 40 minučių, bijojo išeiti. Langų daužymas truko apie 10 minučių. Pareiškimą parašė kitą dieną. Langai sutvarkyti. Ieškinys yra dėl neturtinės žalos, prašė jį tenkinti. Jam buvo labai bloga po šio įvykio, pašlijo sveikata ir dabar jis yra po (duomenys neskelbtini), o jo žmona (gimusi (duomenys neskelbtini)) po šio įvykio 10 dienų gulėjo ligoninėje, ji labai išsigando.
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba taksiste. M. L. pažįsta kaip klientą. 2021 m. gegužės mėnesį jai paskambino M. L. ir paprašė jį pavežti iki (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus, todėl negalėjo pats vairuoti savo automobilio. Jie M. L. automobiliu nuvažiavo pas A. G. į jo namus. Jiems atvykus, A. G. iš namų išėjo su praskelta lūpa ir pasakė, kad jį sumušė kaimynas. Tada M. L. pasakė, kad važiuojam su juo pasikalbėti. Kadangi buvo prastas kelias, todėl jie persėdo į A. G. automobilį „Audi A6“, kurį ji vairavo ir nuvažiavo iki minėto kaimyno namų. Nuvažiavus, M. L. išlipo iš automobilio, o A. G. liko mašinoje. Kol jie apsisukinėjo, į mašiną grįžo M. L. kruvinu rankos pirštu ir pasakė, kad jis išdaužė to namo langus. Tai galėjo būti nuo 22 val. iki 2 val., tikslaus laiko nežino. Po to ji nuvažiavo iki A. G. namų (t. 1, b. l. 62-63).
Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su A. G.. 2021 m. gegužės 21 d. apie 16 val. A. G. sumušė kaimynas M. Č.. Namuose jis išgėrė apie 200 g degtinės, nes jautėsi labai prastai, matėsi sužalojimai ant jo veido, t. y. mėlynė po dešine akimi, ištinęs dešinysis žandas, praskelta lūpa, taip pat buvo mėlynė krūtinėje, šonai mėlyni. Apie 22 val. į namus atvažiavo M. L., kuriam A. G. pasakė, kad jį sumušė M. Č.. Po kiek laiko M. L. buvo išėjęs iš namų, vėliau matė jo kraujuojančius pirštus, tačiau kur susižeidė, nežino (t. 1, b. l. 51-52).
2021 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota išdaužtų namo 12 langų stiklų, sulaužytas medinis lango rėmas (t. 1, b. l. 12-20).
Iš 2021 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susipažinta su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. L., 2021 m. gegužės 21 d. 15 val. – 2021 m. gegužės 22 d. 10 val. išklotinėmis ir nustatyta, kad šis mobilaus ryšio telefonas 2021 m. gegužės 22 d. nuo 01.09 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini) ir ten veikė iki 01 val. 36 min., o nuo 01:36 val. iki 03:50 val. buvo matyti telefono judėjimas (duomenys neskelbtini); 2021 m. gegužės 22 d. 00:33 val./00:51 val./01:39 val. telefonu buvo bendrauta su A. G. (t. 1, b. l. 118).
Akistatos tarp A. G. ir M. L. metu M. L. pripažino, kad su A. G. ir A. K. buvo nuvažiavę iki M. Č. namų, tačiau ar tuo metu buvo išlipęs iš automobilio, nepamena, nes buvo stipriai neblaivus; A. G. akistatos metu tvirtino, kad būnant prie M. Č. namų, automobilyje girdėjo dūžtančių langų garsą, o po to atėjo M. L., kurio pirštai buvo kruvini (t. 1, b. l. 168-169).
Nukentėjusiojo M. Č. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos bei proceso išlaidas (t. 2, b. l. 64-72).
Nukentėjusiojo M. Č. prašymas priteisti 1 200 Eur proceso išlaidas (t. 2, b. l. 73-75).
2022 m. birželio 2 d. kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (t. 2, b. l. 76).
2021 m. gruodžio 7 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyti M. L. teistumai (t. 1, b. l. 64-74).
2021 m. gruodžio 1 d. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti M. L. baustumai administracine tvarka (t. 1, b. l. 96-102).
2021 m. gruodžio 7 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyta, kad A. G. neteistas (t. 1, b. l. 141).
2021 m. gegužės 27 d. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad A. G. administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 143).
2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. G. charakteristikoje nurodyta, kad nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnijoje negauta (t. 1, b. l. 156).
Sprendžiant dėl M. L. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įvertinus aukščiau išdėstytus bei kitus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, jas patvirtino kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: kaltinamojo A. G., nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, akistatos protokolas, kiti byloje esantys įrodymai. M. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2021 m. gegužės 22 d. naktį apie 1 val. 32 min. sugadino nukentėjusiojo M. Č. turtą, nes sudaužė nukentėjusiojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langų dvylika stiklų bei sulaužė vieną medinio lango rėmą. Nukentėjusysis jam padarytą žalą įvertino 260 Eur, ginčo dėl konkretaus sugadinto turto ir jo vertės nekilo. Kaltinamojo teigimu, jis langus daužė ranka, tai patvirtina ir kaltinamojo A. G. bei liudytojų parodymai, kad iš karto po įvykio matė kruvinus M. L. pirštus. Langų daužymo būdas ir sudaužytų stiklų kiekis rodo, kad M. L. veikė tyčia, suvokdamas, kad gadina turtą, ir to siekdamas. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad nukentėjusiojo namo langus daužė, būdamas blaivus, visgi bylos duomenys rodo, kad įvykio metu kaltinamasis M. L. nebuvo blaivus – tai, kad važiavo prie nukentėjusiojo namo, būdamas stipriai neblaivus, nurodė pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 169), liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji vežė kaltinamąjį iki A. G. namų dėl to, kad M. L. buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti (t. 1, b. l. 62-63), taip pat M. L. buvo nenuoširdus teisme, nes teigė, kad yra praradęs teisę vairuoti automobilį, nors tuo pačiu nurodė dirbantis kurjeriu. Taigi M. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Kaltinamasis A. G. kaltinamas tuo, kad tyčia sukurstė M. L. sugadinti svetimą turtą. Teismas sprendžia, kad byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog A. G. būtų sukurstęs M. L. sugadinti M. Č. turtą. Kaltinamasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad kartu su M. L. važiavo pas M. Č., kartu paaiškindamas, kad jų tikslas buvo – pasikalbėti su nukentėjusiuoju apie iš vakaro įvykusias muštynes tarp jų, aptarti taikos sąlygas, jis taip pat paaiškino, kad rodė kelią, kur važiuoti, tačiau neigė, kad su M. L. tarėsi dėl nukentėjusiojo namo langų daužymo, o tai, kad M. L. išdaužė langus, jam buvo staigmena, taip pat neigė, kad kurstė M. L. daužyti nukentėjusiojo langus. Kaltinamasis M. L. teisme nurodė, kad kartu su A. G. vyko pas nukentėjusįjį pakalbėti dėl įvykusio konflikto tarp kaimynų A. G. ir M. Č., pasitarti dėl taikos sąlygų, A. G. neprašė jo daužyti nukentėjusiojo langų, tačiau nepavykus pokalbiui su nukentėjusiuoju, kaltinamasis M. L. nesusilaikė ir išdaužė langus, A. G. tuo metu nebuvo šalia. Nei liudytoja A. K., nei N. S. taip pat nenurodė, kad kaltinamieji turėjo sumanymą sugadinti nukentėjusiojo turtą ir šiuo tikslu važiavo pas jį į namus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra tas, kas palenkia kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstymas visada yra konkretus. Kurstytojas suvokia, kokį nusikaltimą padaryti kursto kitą asmenį. Kurstytojas palenkia kitą asmenį daryti konkretų nusikaltimą, esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz. nužudymą), arba vieną iš vienarūšių nusikaltimų, esant neapibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz., sukelti bet kokius sveikatos sutrikdymus ar juos sukelti kaip sveikatos sutrikdymus ir taip atimti gyvybę). Taigi kurstymas padaromas tik tiesiogine tyčia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji kartu kaltinime nurodytu laiku važiavo iki nukentėjusiojo namo, tačiau aiškių duomenų, kad jie važiavo gadinti nukentėjusiojo turto, byloje nėra. Nors nukentėjusiojo namo langų stiklų daužymo laikas (naktis, apie 1.32 val.), nukentėjusiojo teisme nurodyta aplinkybė, kad jis su A. G. dėl įvykusių muštynių buvo susitaikę iš vakaro, leidžia abejoti kaltinamųjų nurodomu tikslu, kad jie važiavo pas nukentėjusįjį taikytis, tačiau vien tokios abejonės nepakanka spręsti, kad kaltinamieji turėjo bendrą sumanymą sugadinti nukentėjusiojo turtą ir padaryti šį nusikaltimą M. L. sukurstė A. G.. Teismas sprendžia, kad M. L. sumanymas išdaužyti nukentėjusiojo namo langus kilo jam spontaniškai įvykio vietoje, dėl tokių veiksmų su A. G. iš anksto tartasi nebuvo. Priešingai išvadai padaryti byloje duomenų nėra. Nors A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, teisme paaiškino, kad jis, jo požiūriu, kaltas dėl to, kad važiavo pas nukentėjusįjį kartu su M. L., kad rodė kelią kur važiuoti. Iš tiesų, be tokių A. G. veiksmų M. L. galimai nebūtų padaręs nusikalstamos veikos, nes nežinojo, kur gyvena nukentėjusysis, tačiau A. G. sumanymas ir tyčia, važiuojant su M. L. pas nukentėjusįjį, pagal bylos duomenis neapėmė turto sugadinimo, dėl to ir sukurstyti sugadinti svetimą turtą M. L. jis negalėjo. M. L. daužant nukentėjusiojo namo langus, šalia A. G. nebuvo, tą patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kad langus daužė vienas asmuo. Taigi ir konkliudentiniais veiksmais A. G. negalėjo prisidėti prie M. L. realizuojamo sumanymo sugadinti nukentėjusiojo turtą. M. L. parodė, kad langus daužė ranka, vadinasi, nusikalstamos veikos padarymo įrankio, iš kurio pradinėse nusikaltimo stadijose A. G. galėjo spręsti apie M. L. sumanymą, jei toks būtų buvęs, ir prie jo prisidėti, neturėjo. Remdamasis paminėtu, teismas A. G. išteisina pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad A. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Atitinkamai, iš įrodyta pripažintos M. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių šalinama aplinkybė, kad M. L. nusikalstamą veiką padarė, būdamas sukurstytas nusikaltimo bendrininko A. G. išdaužyti M. Č. priklausančio gyvenamojo namo langus.
Bausmės skyrimas M. L.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nukentėjusiajam žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, jis nusikalto, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę M. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, veika baigta, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirba, nevedęs, tačiau augina nepilnametį neseniai gimusį ((duomenys neskelbtini)) vaiką. Įvertinęs visa tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam galėtų būti skiriama prokuroro prašoma (21 MGL) mažesnė nei įstatyme numatyta minimali bauda (50 MGL), teismas nenustatė. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų
Nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas teismo priteisti iš abiejų kaltinamųjų 1 000 Eur neturtinės žalos bei proceso išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelį stresą, labai išsigando, pašlijo tiek jo paties, tiek sutuoktinės sveikata, dėl ko sutuoktinė netrukus po įvykio patyrė (duomenys neskelbtini), o jis pats po kažkiek laiko - (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškiniu pateikė sutuoktinės medicininių dokumentų kopijas. Nukentėjusysis taip pat prašo jo patirtas 1 200 Eur išlaidas už advokato paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamųjų. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo turtą sugadino M. L.. Jis tai darė vidury nakties, daužydamas stiklus, dėl ko neabejotinai tiek nukentėjusysis, tiek jo sutuoktinė išsigando ir patyrė didelį stresą, patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad jis patyrė 1 200 Eur atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011). Nukentėjusiajam tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo tas pats advokatas, advokatas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, surašė civilinį ieškinį. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra neprotingo dydžio.
M. L. pripažino ieškinį, neginčijo nei neturtinės žalos, nei proceso išlaidų dydžio. Remdamasis paminėtu, teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir 1 000 Eur neturtinės žalos bei 1 200 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajam priteisia iš kaltu pripažinto M. L., likusioje dalyje (A. G. atžvilgiu) ieškinį atmeta.
Nukentėjusysis sutiko, kad jam priteistos sumos būtų išdėstytos (t. 2, b. l. 76), dėl to nuosprendžio vykdymas dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo išdėstomas.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 139-140), įsiteisėjus nuosprendžiui naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. 36 MGL (1 800 Eur) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
A. G. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos ir 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) proceso išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išdėstyti nuosprendžio vykdymą dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir nustatyti, kad M. L. 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajam M. Č. atlygina per 3 (trys) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) proceso išlaidų atlygina per kitus 3 (trys) mėnesius po neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.