- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- AN2-149-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00527-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba
- Suinteresuotas asmuo
- Sodininkų bendrija „Santaka"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria panaikintas 2020 m. liepos 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_-2037-2020 ir administracinio nusižengimo byla grąžinta administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai tirti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 28 d. nutarimu A. L. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. birželio 5 d. 14.30 val. neplaninio patikrinimo metu iš sklype, esančio (duomenys neskelbtini), įrengto nuotekų valymo įrenginio po infiltracijos į gruntą išleidžia nuotekas į žemės sklypą (unikalus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (išvesties koordinatės (duomenys neskelbtini)). Savo veiksmais A. L. pažeidė 1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 10 punkto reikalavimus. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, A. L. paskirta 60 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama nutartimi panaikino 2020 m. liepos 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_-2037-2020 ir administracinio nusižengimo bylą grąžino administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai Institucijai tirti iš naujo. Teismas sprendė, kad byloje kyla abejonių dėl A. L. veiksmais sukelto neigiamo poveikio aplinkai masto, nenustatytas faktinis nuotekų užterštumas, nepaimti ir neištirti mėginiai. Šių aplinkybių nesiaiškino ir Institucija atlikdama nusižengimo tyrimą. Taip pat Institucija nusižengimo tyrimo metu nesiaiškino kaip yra pažeidžiamos kitų savininkų teisės – buvo remtasi tik sodų bendrijos pirmininkės gautu raštu. Taigi, nebuvo aiškintasi, ar A. L. išleidžiamos nuotekos atitinka reikalavimus ir ar pažeidžia kitų savininkų teises.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą 2020 m. liepos 28 d. Departamento nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2037-2020.
3.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi A. L. subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais, visiškai neatsižvelgdamas į Institucijos atstovų teisminio proceso metu teiktus paaiškinimus dėl leidžiamų nuotekų bendro naudojimo teritorijoje. A. L. pripažįsta, kad leidžia nuotekas – tai cituojama skundžiamoje teismo nutartyje: ,,Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė, jog išleidžia nuotekas, tačiau nurodo, kad jos yra išvalytos“. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju byloje kyla abejonių dėl pareiškėjo veiksmais sukelto neigiamo poveikio aplinkai masto, nenustatytas faktinis nuotekų užterštumas, nepaimti ir neištirti mėginiai.
3.2. Pasak apelianto, A. L. buvo nubaustas už tai, kad leido nuotekas ant žemės bendro naudojimo teritorijoje (t. y. nubaustas už pačio leidimo faktą), o ne tai, kad leidžia valytas ar nevalytas nuotekas (t. y. neįvardijant jų valytomis ar nevalytomis). Toks kaltinimas buvo formuluojamas 2020 m. liepos 9 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P- 1680 (ROIK: 20118736717), tiek ir galutinai suformuotas priėmus nutarimą. Nuotekų leidimo ant žemės paviršiaus bendro naudojimo teritorijoje faktą pripažįsta ir pats A. L..
3.3. Apeliantas nurodė, kad nevalytos buitinės nuotekos negali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką, o išvalytos iki Reglamente nustatytų reikalavimų nuotekos gali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką Reglamento 10 punkte nustatyta prioriteto tvarka (infiltracija į gruntą suprantama kaip nuotekų įleidimas į gilesnius grunto sluoksnius). Skleisti buitines nuotekas ant žemės paviršiaus draudžiama.
3.4. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog byloje kyla abejonių dėl pareiškėjo veiksmais sukelto neigiamo poveikio aplinkai masto. Tai yra formalios sudėties administracinis nusižengimas. Formalios sudėties veikos pozicijos laikosi ir teismai, formuodami praktiką tapačiose administracinio nusižengimo bylose (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-744/2020). Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai įvertinti A. L. teiginius dėl nenustatyto sukelto neigiamo poveikio aplinkai masto ir vadovautis aktualia teismo praktika dėl formalios veikos sudėties. Neigiamas poveikis gali būti suprantamas kaip sklindantis nuotekų tvaikas, galimas šlaito nuplovimas ir nepatogumai bendros nuosavybės savininkams, kas ir buvo nurodyta AB „Santaka“ pirmininkės teiktame 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 20200527-83.
3.5. Pabrėžė, kad A. L. pripažino, jog išleidžia buitines ir paviršines lietaus nuotekas į bendrą naudojimo teritoriją, todėl Institucija nagrinėjo ne išleidžiamų nuotekų taršos parametrus, o patį nuotekų išleidimo ant žemės paviršiaus faktą. Be to, nei protokolo surašymo metu, nei nutarimo priėmimo metu, nei 2020 m. rugpjūčio 13 d. pirminio skundo dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn ROIK 20118736717 metu nebuvo keliama „geriamojo vandens“ versija, todėl ši versija išvis negali būti nagrinėjam ir svarstoma teisme, nes nebuvo žinoma (ar keliama) nutarimo priėmimo metu. A. L. papildomi paaiškinimai buvo pridėti prie administracinio nusižengimo bylos Nr. II-7-834/2021 tik 2021 m. vasario 4 d., tuo tarpu Institucija tuos pačius papildomus paaiškinimus gavo tik penktadienį (t. y. 2021 m. vasario 5 d.), kai bylos nagrinėjimas vyko pirmadienį (2021 m. vasario 8 d.). Pats pirmosios instancijos teismas nei išsiuntęs lydraštį su papildomais paaiškinimais, nei bylos nagrinėjimo metu, Institucijos atstovų neklausė dėl papildomų paaiškinimų prijungimo prie administracinio nusižengimo bylos Nr. II-7-834/2021 galimybės, o taip yra apribojamos Institucijos atstovų teisės tinkamai išanalizuoti ir pasiruošti atsakyti į papildomuose paaiškinimuose iškeltus klausimus (pateiktas naujas aplinkybes), kurios, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, sudarė pagrindą grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai iš naujo nagrinėti.
3.6. Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog A. L. dar 2017 metais buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-VILANPAN-126760441-17 (ROIK: 17074483144), už to paties ANK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą (išleidžiamas buitines nuotekas ant žemės paviršiaus). Remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis A. L. įvykdė administracinį nurodymą, jo neskundė, vadinasi, sutiko ir pripažino pažeidimą. A. L. žinodamas, kad jau kartą yra baustas už analogišką administracinį nusižengimą, nei protokolo surašymo metu, nei nutarimo priėmimo metu, nei skundo padavimo metu, nei papildomų paaiškinimų metu, net teismo metu, nepateikė jokių infiltracijos dokumentų, sertifikatų ar kitų objektyvių dokumentų, kurie pagrįstų administracinėn traukiamo asmens A. L. poziciją, kad nuo 2017 metų, kai buvo fiksuotas pirmas administracinis nusižengimas, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, susitvarkė infiltraciją pagal teisės aktus.
3.7. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi ginčo metu) 7 straipsnyje įtvirtina, kad sodininkai ir kiti asmenys mėgėjų sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjų sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų. To paties įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrijos narys turi pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Tačiau A. L. šių nuostatų nesilaikė - būtent dėl jo atliekamų savavališkų veiksmų prie nelegalaus vamzdžio ir buvo iškviesti Institucijos atstovai. Taip pat sodininkų bendrijai „Santaka“ buvo duotas privalomas nurodymas užplombuoti nelegalų vamzdį, iš kurio ir teka A. L. nuotekos. Privalomas nurodymas įvykdytas, jo darbuose dalyvavo visi sodininkų bendrijos „Santaka“ nariai, todėl tokiais veiksmais (privalomojo nurodymo įvykdymu), sodininkų bendrijos „Santaka“ nariai patvirtino, kad nelegalus vamzdis ir iš jo tekančios nuotekos pažeidinėjo jų teises naudotis bendro naudojimo nuosavybe.
3.8. Taip pat pabrėžiama, kad A. L. viso proceso metu kaltino Institucijos atstovus, teigė, kad jie nemoka dirbti, jis nesilaikė teismo posėdžio eigos, trukdė proceso dalyviams kalbėti, pertraukinėjo, buvo netaktiškas.
Atsiliepimas
4. A. L. atstovas advokatas R. B. atsiliepime nurodo, kad nei ANK 246 straipsnio reikalavimų, nei Nuotekų tvarkymo reglamento A. L. nepažeidė. Institucija administracinio nusižengimo tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo įrodyti nei teršimo fakto, nei pažeidėjo leidžiamo vandens (nuotekų) išleidimo į trečiųjų asmenų teritoriją, nei neteisėto vandens išleidimo įrenginių sumontavimo trečiųjų asmenų teritorijoje. Dėl to prašoma atmesti apeliacinį skundą, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarimą (past. nutartį), panaikinti 2021 m. liepos 28 d. Aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. AM-AAD-ANR 2037-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taip pat prašoma priteisti visas patirtas teismo išlaidas bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
4.1. Nurodė, kad Institucijos teikiama nuotekų definicija ir tuo pagrindu bandymai aiškinti teisės aktų reikalavimus yra tiek supainioti, kad sunkiai galima atrinkti, kur buitinės (ne)išvalytos, kur nutekamieji vandenys; neaišku kodėl labai daug dėmesio paskirta nuorodoms apie nevalytas nuotekas. Infiltracija į gruntą suprantama kaip nuotekų įleidimas į gilesnis sluoksnius, tačiau išvalytų nuotekų infiltravimas galimas įvairaus techninių sprendimų variantais, pavyzdžiui, infiltracija į kalnelį, infiltracija į infiltravimo ir laistymo laukus. Institucija eilę faktų pateikia klaidinančiai, galimai savanaudiškai.
4.2. Drenažo suardymas buvo padarytas neteisėtai pasinaudojant Institucijos administracinėmis galiomis. Nuo 2020 m. birželio 5 d. per visus 7 reidus iki 2020 m. liepos 28 d. nutarimo priėmimo buvo pakankamai laiko atlikti matavimus, kad objektyviai nustatyti gamtosauginę padėtį, tačiau sąmoningai tai nebuvo atliekama nei nuotekų valymo priimtuvo, nei drenažo ištekėjimo vietoje griovyje, vien tik tam, kad užsitikrinti persekiojimo galimybę ir inspiruoti pažeidimą.
4.3. Nuotekų tvarkymo reglamentas kaip teisinis aktas tolimesnės infiltracijos normų ir taisyklių nereglamentuoja. Suformuluota administracinė atsakomybė yra formalus, paraidinis, dogmatinis teisės akto supratimas, neteisingas ir neteisinis taikymas. Nuotekų tvarkymo reglamento 10 punkte yra dispozityvaus reguliavimo teisinis nurodymas, kuris tvarkant nuotekas suteikia tam tikrą laisvės laipsnį. Institucija atsiliepime pateikia versiją (tai visiškai nauja aplinkybė byloje), kad A. L. nepateikė Institucijai infiltracijos sistemos techninės schemos, atliktų darbų aprašymo, sąskaitų faktūrų ar kitos medžiagos, kad sistema buvo rekonstruota ar pertvarkyta, tačiau tai neturi nieko bendro su gamtosauginės kontrolės dalykais, o Statybos inspekcija, kuriai pavesta ta funkcija, duoda tokią išvadą: „Pagal STR (duomenys neskelbtini) įrenginys yra nuotekų valymo kaip sistemos priklausinys ir II gr. nesudėtingam statiniui SLD nėra privalomas (VTPSI, G. K., 2018-07-86 Nr.(23.2)- 2D-9808)“.
4.4. Atsiliepime pabrėžiama, kad patikrinimo akte yra pateiktos nuotekų išleidimo į aplinką vietos nuotraukos. Nuotraukos rodo, kad jei ir kokios nors nuotekos pakliūtų į fotografuotą dilgėlėtą griovį, tai reikėtų pripažinti, kad tai geriausia vieta, atitolusi nuo žmonių buvimo vietų, absoliučiai nutolusi nuo geriamo ar kitokio vandens vartojimo galimybių, nuotekos negalėtų patekti į požeminius vandenis. Valymo svarba teikiama ne nutekamiems vandenims, o požeminių vandenų užterštumui arba bent reikalavimai ir vienu ir kitu atveju yra lygiaverčiai. Be to, nesuprantamas Institucijos teiginys, kad sodininkų bendrijos priklausinys - 35 metų drenažas su ištekėjimo vamzdžiu ir priėmimo šuliniu insinuacijos dėka tampa nelegalus (vamzdis per 5 sklypus ir po žeme, nesuvokiama, kaip įmanoma būti nelegaliam) ir reikalaujama kažkokio leidimo ir institucijų patikrinimo, o Institucija, gavusi sodininkų bendrijos „Santaka“ pirmininkės skundą, įsigilina kaip yra pažeidžiamos kitų bendrijos narių teisės, o ne bendrijos narių gamtosauginės problemos.
4.5. Dėl 2017 metų pažeidimo nurodo, kad tuomet su pažeidimu nesutiko. Joks aplinkos teršimas nuotekomis nebuvo nustatytas - pamatuotas didžiausias išvalymo laipsnis BDS7 12 mg/1 O2, kai leidžiamas 35/40. Buvo skundžiamasi administracine tvarka, bet buvo sumokėjęs baudą, nes pažeidėją apgavo dėl tvarkos.
4.6. Taip pat nurodoma, kad 2020 m. birželio 22 d. buvo kreipiamasi į AAD Vilniaus valdybos viršininką su paklausimu. Konkretaus atsakymo nebuvo gauta. Drenažo sistema buvo įrengta neatsitiktinai. Ypač pavasariniai polaidžio vandenys užlieja sklypą, pastatų rūsius ir gali apsemti pačią valymo sistemą. Kaip spręsti šias perteklinio vandens A. L. sklype nuleidimo problemas tikrintojai nekreipė dėmesio. Pabrėžiama, kad Institucijos mestų kaltinimų, persekiojimo, gamtos apsaugos ir žmonių gerovei sukurtų objektų išbalansavimas bei sunaikinimas yra ne tik formalioji bet ir materialioji nusikaltimo sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo 10 punkte įtvirtinta, jog veiklos vykdytojai turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu.
7. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. L. iš sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto nuotekų valymo įrenginio po infiltracijos į gruntą išleidžia nuotekas į žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13). A. L. pabrėžia, kad įrenginys veikia puikiai – tai įrodo buitinių nuotekų valymo įrenginio aptarnavimo darbų atlikimo aktai (b. l. 56-59), taip pat proceso metu A. L. ne kartą aptarė išleidžiamų nuotekų tvarkymo schemą, nurodydamas, kad po visų etapų jis vykdo tretinį valymą. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju A. L. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad nuotekos buvo nevalytos – Institucija jį pripažino kaltu dėl nuotekų leidimo fakto.
8. ANK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi, administracinė atsakomybė asmeniui gali kilti ir tada, kai pažeidžiami kiti reikalavimai, taikomi nuotekų išleidimui. Tai yra vienas iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų.
9. A. L. neneigė, kad leidžia nuotekas į sklypą, priklausantį sodininkų bendrijai ,,Santaka“, tačiau akcentavo būtent jo išleidžiamų nuotekų išvalymą. Nuotekų išleidimo faktas užfiksuotas apžiūros aktuose, byloje esančiame žemėlapyje nurodyta nuotekų išleidimo į aplinką vieta, taip pat fotonuotraukose matomas nuotekų valymo įrenginys, jų išleidimo vamzdis (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo 11 punkte numatyta, jog nuotekų išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pavyzdžiui, užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą, nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų ir t. t.). Tačiau šiuo atveju nuotekos, nesvarbu, jos valytos ar ne, leidžiamos į sklypą, priklausantį sodininkų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrijos valdybos pirmininkės, atstovaujančios sodininkų bendriją, 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 20200527-83 nurodyta, kad tarša vykdoma jau 9 metai (pažymėtina, kad 2017 metais A. L. nubaustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą), A. L. ignoruoja sodininkų bendrijos nutarimus ir įspėjimus, nurodoma, kad nuotekos skleidžiamos ant žemės paviršiaus, jaučiasi stiprus dvokas. Taip pat Institucijos atstovas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad A. L. nepateikė dokumentų, kurie atskleistų, kaip minėtas įrenginys buvo įrengtas. Parodė, kad vykdant filtravimą turi būti išvestas dar vienas šulinys, į kurį subėgtų paviršinės nuotekos, o šiuo atveju nuotekos išleidžiamos į bendro naudojimo sklypą, nėra jokių talpų, kurios rinktų nuotekas.
10. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad bendrijos narys turi pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai; tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai. Akivaizdu, jog nuotekų leidimas į sodininkų bendrijai , (duomenys neskelbtini),“ priklausantį sklypą pagrindžia netinkamą A. L. pareigų vykdymą, ypač atsižvelgus į tai, kad yra nusiskundimai iš bendrijos narių, kurie nėra nepagrįsti. Dėl šios priežasties taip pat nėra jokio pagrindo atlikti papildomą tyrimą ir paimti nuotekų mėginius.
11. Apygardos teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda yra adekvati A. L. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. A. L. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. A. L. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo A. L. atstovas yra išdėstęs prašymą priteisti visas patirtas teismo išlaidas bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Institucijos iniciatyva, teismas pripažino, kad procesas buvo pradėtas pagrįstai ir asmuo nubaustas teisingai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkintas.
13. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus irodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis yra naikintina, o Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 28 d. nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
tenkinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_-2037-2020.
A. L. atstovo advokato R. B. prašymą priteisti visas patirtas teismo išlaidas bei išlaidas advokato teisinei pagalbai atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.