Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 21 d. UAB „H.“ direktoriui V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 70N-2605118-13 dėl to, kad pakartotinai 2013 m. gegužės 21 d. 15 val. nustatyta, jog nuo 2013-05-20 Nemuno upės dešiniame krante, šalia sklypo adresu Vilniaus al. 9H, Druskininkai, vandens kelio ruože, kuriame laivyba Nemuno upėje reguliuojama 4 ženklais A.4 „Stovėjimas draudžiamas“ su ženklo veikimą ir atstumą nurodančiomis rodyklėmis bei lentele su papildoma informacija, stovi švartfalais prie prieplaukos pririšti UAB „H.“ priklausantys laivai, kurių registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei plūduriuojanti priemonė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 70N-2686145-13 V. M. nubaudė 750 litų bauda pagal ATPK 119 str. 4 d. už tai, kad UAB „H.“ direktorius V. M., pastatęs laivus ženklo A. 5 veikimo zonoje, pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, paskelbtų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. 3-451, 7 skyriaus „Stovėjimo taisyklės“ 7.02 str. 1 d. c p.

Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2013 m. birželio 18 d. nutarimą V. M. apskundė teismui. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi V. M. skundą atmetė, o 2013 m. birželio 18 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nutarimą, kuriuo V. M. pagal ATPK 119 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde V. M. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą prieš jį nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, nesivadovavo nei Vilniaus apskrities VMI 2011-08-31 Nr. (15.1)-46-33495 rašte išreikšta nuomone, nei Lietuvos Respublikos teismų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – praktika. 2013-12-06 posėdžio metu V. M. išreiškė nepasitikėjimą teisėja ir pateikė teismui prašymą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau teisėja atsisakė tai padaryti.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog 2011 m. kovo 28 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-48 patvirtintų Druskininkų savivaldybės želdinių apsaugos taisyklių 17.10. punktas numatė, kad Nemuno upės pakrantėje nuo Maironio g. iki žemės sklypo Kurorto g. 8, Druskininkuose ir Ratnyčėlės upės pakrantėje nuo M. K. Čiurlionio g. iki Nemuno draudžiančiais ženklais pažymėtose vietose draudžiama vykdyti bet kokią veiklą susijusią su žvejyba, plaukiojančių priemonių laikymu, švartavimusi ir kt., dėl ko būtų pažeisti 17.1.-17.9 punktuose nurodyti draudimai, išskyrus Druskininkų savivaldybės tarybos nustatytose vietose. Taigi apelianto manymu, į administracinės teisės pažeidimo protokolo turinį turėjo būti, kaip pagrindas taikyti ATPK 119 str. 4 d. numatytą atsakomybę, įrašytas 2011 m. kovo 28 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-48 patvirtintų Druskininkų savivaldybės želdinių apsaugos taisyklių 17.10 punktas. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi šis punktas nebuvo nurodytas, tai nėra pagrindo ir teigti, jog buvo padarytas ATPK 119 str. 4 d. numatytas administracinės teisės pažeidimas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2013-05-21 administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūnai nurodė, kad pažeidimas padarytas 2013-05-20. Byloje nebuvo ir nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, t.y. fotonuotraukų ar kitų vaizdinių įrodymų, liudijančių, kad apeliantui nuosavybės teise priklausantys laivai stovėjo draudžiamoje vietoje 2013-05-20 ar pažeidimas buvo padarytas nuo šios datos. Apeliantui yra visiškai neaiškios ir nesuprantamos priežastys, dėl ko pareigūnai daro išvadą, kad apeliantas administracinį teisės pažeidimą padarė 2013-05-20.

Skunde nurodoma, kad teismas iškraipydamas faktus, klaidingai nurodo, kad V. M. neneigia, jog Nemuno upės dešiniajame krante stovėjo švartfalais prie prieplaukos pririšti UAB „H.“ laivai 2013-05-21 dieną, bet ne 15 val. ir ne nuo 2013-05-20. Taip pat iš byloje surinktų duomenų neaišku, ar UAB „H.“ laivai stovėjo draudžiamoje vietoje, kadangi teismui pateiktose nuotraukose nematyti draudžiamųjų ženklų A.5. „Stovėjimas draudžiamas", taip pat neaišku, kada yra darytos teismui pateiktos nuotraukos.

Apeliantas pažymi, kad teismas klaidingai nurodo, kad V. M. atsisakė pasirašyti nutarimą, kuris buvo priimtas pažeidžiant ATPK. V. M. pasirašė ant priimto nutarimo egzemplioriaus, nurodė kad „Su nuobauda nesutinku. Paaiškinimai bus pateikti kitame lape“. Paprašius J. G. leisti pasirašyti ant jo turimo priimto nutarimo egzemplioriaus, pareigūnas atsisakė dokumentą pateikti, todėl ant vieno priimto nutarimo egzemplioriaus nėra nei V. M. parašo, nei parašytų paaiškinimų. Apeliantas skunde nurodo, kad ATPK nedraudžia pateikti paaiškinimus dėl ATPK pažeidimo aplinkybių kitą dieną ir atskirame lape.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turi būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju, apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kurios šioje byloje nebuvo svarstytos ir į kurias nei nutarimą priėmę pareigūnai, nei teismas neatsižvelgė. Apeliantas mano, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ir nenustatė tikslaus administracinės teisės pažeidimo laiko, nesiaiškino ir lengvinančių sąlygų. Dėl šių visų priežasčių, pirmos instancijos teismas paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą bei juo paskirtą baudą.

Atsiliepime į V. M. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas prašo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. birželio 18 d. nutarimą.

V. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, priėmė teisingą ir įrodymais pagrįstą nutartį V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teisėja buvo šališka, turinti iš anksto suformuotą nuomonę ir nepagrįstai palaikanti kitą bylos pusę. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas pareiškė nušalinimą teisėjai tais pat pagrindais ir motyvais, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde. Teisėja 2013 m. gruodžio 6 d. priėmė motyvuotą ir argumentais pagrįstą nutartį, kuria atmetė nušalinimą. Ši įsigaliojusi, nutartis neskundžiama, todėl teisėta ir pagrįsta, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo persvarstyti nušalinimo klausimo. Apelianto samprotavimai skunde, kodėl teisėja, jo nuomone, buvo šališka, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Skunde nurodomos aplinkybės negali būti laikomos įstatyminiu pagrindu teisėjo nušalinimui. Apeliantas nepateikė naujų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis atsirastų pagrindas pripažinti teisėją šališku. Vien apelianto atžvilgiu priimtų nepalankių kitų teismo sprendimų priėmimas nelaikytinas įstatyminiu pagrindu nušalinti teisėją.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad į administracinės teisės pažeidimo protokolą turėjo būti įrašytas 2011 m. kovo 28 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-48 patvirtintų „Druskininkų savivaldybės želdinių apsaugos taisyklių“ 17.10 punktas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė šiuo klausimu ir nurodė, kad apelianto minimos taisyklės reguliuoja želdinių apsaugą, o ne laivybą. Iš 2013-05-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2013-06-18 nutarimo matyti, kad apeliantas nubaustas buvo už tai, kad pažeidė ne jo minimas 2011 m. kovo 28 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-48 patvirtintas „Druskininkų savivaldybės želdinių apsaugos taisykles“, bet Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, paskelbtų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. 3-451, 7 skyriaus „Stovėjimo taisyklės“ 7.02 str. 1 d. c punktą.

Apelianto argumentai dėl pažeidimo padarymo datos atmestini kaip nepagrįsti dėl to, kad iš 2013-05-21 tyrėjo G. B. tarnybinio pranešimo (ATP bylos l. 7) matyti, kad būtent 2013 m. gegužės 21 d. apie 13 val. Alytaus AVPK Druskininkų PK peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerą, filmuojančią Druskininkų miesto Nemuno upės krantą, nustatyta, kad 2013-05-20 apie 14 val. prie prieplaukos stovi švartfalais pririšti laivai. Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad pažeidimas buvo užfiksuotas 2013-05-21 apie 13 val., bei nustatyta, kad pažeidimo padarymo pradžia buvo nuo 2013-05-20 14 val. Pažeidimo vieta ir laikas yra tiksliai nustatyti tyrėjo G. B. 2013-05-21 administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2013-05-21 tyrėjo tarnybiniame pranešime. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti tyrėjo tarnybiniame pranešime administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu. Be to, iš pažymos apie asmens baustumą (ATP bylos l. 11-17) matyti, kad dar 2012 m. liepos 16 d. nutarimu V. M. baustas už analogišką veiką pagal ATPK 119 str. 2 d., jam paskirta nuobauda yra galiojanti. Dėl šio nutarimo buvo išnagrinėti ir atmesti skundai Druskininkų miesto apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme, todėl, būdamas baustas, V. M. žinojo kur yra įrengti stovėti draudžiantys ženklai ir sąmoningai prišvartavo laivus draudžiamoje vietoje. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas, iškraipydamas faktus, klaidingai nurodo, kad apeliantas V. M. atsisakė pasirašyti nutarimą. Šis apelianto skundo teiginys laikytinas nepagrįstu, nes paneigtas pirmosios instancijos teisme duotais liudytojų J. G. ir D. T. parodymais. Pastarieji patvirtino, kad V. M. atsisakė pasirašyti ant nutarimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nutarimas yra surašytas tinkamai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis.

LR ATPK 31 straipsnyje 1 d. 1 p. yra numatyta, kad viena iš kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią lengvinančią aplinkybę, teismas turi nustatyti dvi aplinkybes-kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi ir kad padėjo išaiškinti pažeidimą bei jame dalyvavusius asmenis. Vien aktyvus pažeidėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo procese yra nepakankamas pripažinti esant minimai lengvinančiai aplinkybei. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pažeidėjas nagrinėjamu atveju nuoširdžiai gailisi. V. M. nepripažįsta padaryto pažeidimo ir prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti. Pažymėtina, kad V. M. už analogišką pažeidimą yra baudžiamas jau ne pirmą kartą, o tai suponuoja samprotavimus, kad jis nedaro jokių išvadų dėl praeityje padarytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas jokių pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl jo teiginiai apie tokių aplinkybių egzistavimą yra nepagįsti.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (mutatis mutandis administracinė byla Nr. 2AT-4-2011). Kaip jau minėta, V. M. už analogišką pažeidimą yra baudžiamas ne pirmą kartą, todėl darytina išvada, kad paskyrus baudą mažesnę nei ATPK 119 str. 4 d. numatytas sankcijos vidurkis, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtoji nuobauda (ir jos dydis) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų keisti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 119 str. 4 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.