- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1699-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02659-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5957-374/2020 pagal ieškovo S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas – padarytas įrašas viešame registre dėl atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimo draudimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė skubiai (nepranešus šalims) areštuoti atsakovui V. K., priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1) 0,0918 ha žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 82,00 kv. m. gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 15,00 kv. m. ūkinį pastatą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 21,00 kv. m. garažą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį ir lauko tualetą), t. y. padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas taip pat prašė nustatyti ieškovui terminą, per kurį ieškovas turi pareikšti teismui ieškinį actio Pauliana pagrindu.
2. Ieškovas prašyme nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1664-399/2020 buvo iš dalies tenkintas ieškovo 2020 m. liepos 23 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio ribose areštuotas UAB „C. W.“ turtas bei V. K., nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o konkrečiai : 1) 0,0918 ha žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 82,00 kv. m. gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 15,00 kv. m. ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 21,00 kv. m. garažas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, šulinys, kanalizacijos šulinys ir lauko tualetas). Atsižvelgdamas į tai, jog pasibaigus apskundimo terminui, V. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė, o 2019 m. liepos 5 d. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, jog V. K. su savo marčia K. K. daug kartų buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, siekdamas užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą, ieškovas nusprendė patikrinti atsakovo turtinę padėtį, o būtent, ar po to, kai Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-878-324/2020 panaikino atsakovo turto areštą, atsakovas vis dar disponuoja tuo turtu, kurį valdė iki turto arešto panaikinimo. Į ieškovo atstovo 2020 m. rugpjūčio 18 d. prašymą dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Teismui civilinėje byloje Nr. 2-1664-399/2020 priėmus ieškovui tikėtinai palankų sprendimą, jo įvykdyti bus neįmanoma, nes UAB „C. W.“ neturi jokio turto ir yra visiškai nemoki, o atsakovas V. K. visą savo turtą perleido tretiesiems asmenims, vos apeliacinės instancijos teismas panaikino tam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Egzistuoja reali grėsmė, jog šalims sužinojus apie ketinimus areštuoti turtą, bus imtasi priemonių tą turtą perleisti dar tretiesiems asmenims, kas dėl didelio proceso šalių skaičiaus dar labiau pailgins ir apsunkins įrodinėjimo procesą, brangiai kainuos bei neatitiks nei ieškovo, nei atsakovo interesų. Todėl nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui priklausiusiam turtui vėl kyla reali grėsmė, jog galimai palankus ieškovui šio teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, kadangi atsakovas yra gan garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo S. K. prašymą tenkino, jo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovui V. K. priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): 1) 0,0918 ha žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 82,00 kv. m. gyvenamajam namui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 15,00 kv. m. ūkiniam pastatui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 21,00 kv. m. garažui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) kiemo statiniams (kiemo aikštelei, tvorai, šuliniui, kanalizacijos šuliniui ir lauko tualetui), uždraudimo perleisti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Tai pat teismas nustatė ieškovui keturiolikos dienų terminą ieškiniui pareikšti.
4. Teismas nurodė, jog preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus spręstina, kad ieškovas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais tikėtinai pagrindė ketinamo reikšti ieškinio reikalavimą, taigi yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad aktualu yra tai, jog atsakovas praeityje su ieškovu buvo nesąžiningas, atsiradus galimybei, visą savo turimą nekilnojamąjį turtą perleido kitiems asmenims. Teismas nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, paprastai taikomas daiktams, dėl kurių tarp šalių vyksta ginčas, todėl vertino, kad įrašas viešajame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžanti atsakovų teises priemonė, nes riboja tik jų teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovams jį valdyti ir naudotis, iš esmės nesukelia jiems neigiamų pasekmių ir neproporcingai neapriboja jų teisių bei teisėtų interesų. Teismas pripažino, kad netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi tik ieškovo pateiktais argumentais bei motyvais, tačiau vien jo nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas spręsti, kad būsimas ieškinys yra/bus pagrįstas. Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, o ieškovas nepateikė jokių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neįsigilino ir neanalizavo aplinkybių, kad Marijampolės apylinkės teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1664-399/2020, kurioje atsakovu yra patrauktas V. K.. Šioje byloje teismas taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas skundą, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį nurodydamas, kad ginčas yra kilęs iš civilinės bylos Nr. 2-2170-374/2017. Sprendimas šioje byloje įsiteisėjęs, ieškovui 2017 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis raštas. Byloje nėra duomenų apie skolos išieškojimo negalimumą iš UAB „C. W.“. Šis juridinis asmuo nėra bankrutavęs ar likviduotas. Be to, iš juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas V. K. nėra UAB „C. W.“ direktorius ir akcininkas. Preliminariai, iš anksto vertinama, kad toks ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas. Todėl būsimas ieškovas, teikdamas pareiškimą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir žinodamas, kad nėra išnagrinėta kita civilinė byla, reiškia nepagrįstus reikalavimus, kuriuos teismas skundžiama nutartimi tenkina. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs iš sutartinių darbo santykių, kilusių ieškovui dirbant UAB „C. W.”, dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kuomet minėtai bendrovei vadovavo atsakovas. Bendrovė su ieškovu laiku neatsiskaitė pagrįstai, kadangi jis savo veiksmais padarė bendrovės turtui (automobiliui) žalą. Nesutikdamas su tuo, ieškovas kreipėsi dėl darbo užmokesčio priteisimo į Darbo ginčų komisiją bei teismą. Bylų nagrinėjimo metu, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė nesutikimo su ieškiniu motyvus, manė, kad ieškovas yra neteisus. Nekvestionuojant įsiteisėjusių teismų priimtų sprendimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, manytina, kad pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, kaip ir taikytos laikinosios priemonės. Ieškovas atsakovo atsakomybę grindžia jo nesąžiningumu, nurodydamas, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti tikslu išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Tačiau tokios aplinkybės teismų nebuvo nustatytos ir dėl jų pasisakyta nebuvo. Nurodo, kad atsakovas nėra UAB „C. W.” vadovas ir akcininkas. Šią įmonę valdo kiti asmenys, ji yra veikianti, nėra išregistruota ar bankrutavusi. Atsakovo žiniomis, teismams priėmus sprendimus dėl sandorių pripažinimo niekiniais, buvo taikyta restitucija, pagal kurią UAB „Tinaturas“ grąžino turtą (automobilius) UAB „C. W.”, todėl yra visos galimybės skolą išieškoti iš grąžinto turto. Nurodo, kad perleisdamas dėl ligos turtą, nesiekė jo paslėpti ar kitaip apsunkinti. Jam nebuvo jokių kliūčių jį perleisti, jis nebuvo areštuotas ar kitaip suvaržytas.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįsigilinęs į pareiškimo esmę, atsakovo sutuoktinės turto atžvilgiu, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu suvaržė jos turto teisinį režimą.
Atsiliepimas
6. Ieškovas S. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo V. K. atskirojo skundo netenkinti, palikti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo atskirasis skundas, kaip procesinis dokumentas, neatitinka turinio ir formos reikalavimų, jame nėra nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys ir kiti civiliniam procesui reikalingi duomenys apie dalyvaujančius byloje asmenis, visiškai nesuformuotas atskirojo skundo pagrindas, t. y. pagal kokį įstatymą apeliantas ginčija teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais apeliantas grindžia skunde nurodomas aplinkybes. Be to, ieškovas 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškinį, prie kurio pridėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d. 12:05:26 val. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija, kuris neginčytinai patvirtina, jog nuo 2020 m. birželio 8 d., pagal Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovo sutuoktinei, atsakovei O. K.. Tai patvirtina ir pats atsakovas savo atskirajame skunde.
2.2. Atsakovas, teikdamas teismui atskirąjį skundą, nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis atstovauja savo sutuoktinę, kas iš paties atsakovo žodžių reiškia, jog jis pats patvirtina, kad jis atskirajame skunde dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties reiškia teismui reikalavimą už kitą asmenį, neturėdamas atstovavimo teisės. Tuo tarpu pati atsakovė O. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkes teismo nutarties neskundė. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog atsakovų tarpusavyje sudaryta ir 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškiniu ginčijama turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nesiekiant sutartimi numatytų teisinių pasekmių, bet sudaryta vien tam, kad padėti atsakovui išvengti kreditorinių reikalavimų prieš ieškovą. Ieškovui kyla pagrįstų abejonių ar toks atskirasis skundas galėjo būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo padarymas viešajame registre dėl atsakovui nuosavybės teise priklausiusio turto disponavimo suvaržymo.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, yra vertinama, ar egzistuoja grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, ir pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019). Apie tokios grėsmės buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia iš konkrečių faktinių bylos aplinkybių, teismui žinomų nutarties priėmimo dieną.
10. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
11. Tokiu būdu įstatymas numato tam tikras sąlygas, kurios sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki ieškinio teismui pateikimo dienos: 1) turi būti įrodyta, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; 2) turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Tik esant abiem šioms sąlygoms yra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
12. Ieškovas prašė areštuoti atsakovui V. K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą - padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
13. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas prašydamas teismo pritaikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones savo prašymą grindė aplinkybėmis, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui priklausiusiam turtui kyla reali grėsmė, jog galimai palankus ieškovui šio teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
14. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl sąlygų, kurios sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (lot. prima facie) vertinimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas S. K. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriame prašė skubiai (nepranešus šalims) areštuoti atsakovui V. K., priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas taip pat prašė nustatyti jam terminą, per kurį jis turi pareikšti teismui ieškinį actio Pauliana pagrindu. Nurodė, jog egzistuoja reali grėsmė, jog šalims sužinojus apie ketinimus areštuoti turtą, bus imtasi priemonių tą turtą perleisti dar tretiesiems asmenims, kas dėl didelio proceso šalių skaičiaus dar labiau pailgins ir apsunkins įrodinėjimo procesą, brangiai kainuos bei neatitiks nei ieškovo, nei atsakovo interesų. Todėl nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui priklausiusiam turtui vėl kyla reali grėsmė, jog galimai palankus ieškovui šio teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino, jo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovui V. K. priklausiusio nekilnojamojo turto. Nurodė, kad įrašas viešajame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžanti atsakovų teises priemonė, nes riboja tik jų teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovams jį valdyti ir naudotis, iš esmės nesukelia jiems neigiamų pasekmių ir neproporcingai neapriboja jų teisių bei teisėtų interesų. Nesutikdamas su šia nutartimi atsakovas pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
16. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįsigilinęs į pareiškimo esmę, atsakovo sutuoktinės turto atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu suvaržė jos turto teisinį režimą, o ieškovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones, jos turi būti panaikintos.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė Marijampolės apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškinį dėl tarp atsakovų V. K. ir O. K. 2020 m. birželio 8 d. sudarytos turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir restitucijos taikymo.
18. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad tiek ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai tiek ir ieškovo ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Ieškovo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek jo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, jog ieškovo prašymas yra pagrįstas.
19. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
20. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, t. y. nurodė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje atlikti įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
21. Sprendžiant dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo svarbu yra tai, jog atsakovas ginčo sutartimi pasidalijęs jam ir jo sutuoktinei priklausiusį turtą, visam savo nekilnojamajam turtui priklausančias nuosavybės teises perleido savo sutuoktinei. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovo sutuoktinė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.
23. Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamam užtikrinti interesui ir pernelyg varžo jo sutuoktinės teises. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad nurodyti argumentai sudaro pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), parinko laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrina būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu sukelia atsakovams tik minimalius suvaržymus, užkerta kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčams.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, draudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra pritaikyta teisėtai, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neapsunkina galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl paliktina galioti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.