- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e1-3183-1116/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07874-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Staugienė
- Kaltinamasis
- M. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda. 2007 m. vasario 20 d. bauda išieškota,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. T., 2025 m. kovo 5 d. apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. Ž., o būtent, tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius L. Ž. į veidą ir kairės rankos riešą, taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda ir poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose.
Be to, M. T., 2025 m. liepos 5 d. apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. Ž., o būtent, tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajai L. Ž. į veidą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose, kairiajame skruoste bei kraujosruva po kairės akies obuolio jungine.
Tokiais veiksmais M. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 2025 m. kovo 5 d. įvykio
Kaltinamasis M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad su L. Ž. oficialiai išsiskyrė prieš 20 metų, tačiau nuo 2024 m. spalio mėn. vėl gyvena kartu. 2025 m. kovo 4 d. apie 20.00 val. namuose su sugyventine L. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Begeriant tarp jo ir L. Ž. įvyko žodinis konfliktas. Kas pirmas pradėjo konfliktą ir dėl ko tas konfliktas įvyko, nepamena dėl girtumo. To žodinio konflikto metu, kiek pamena kumščiu sudavė vieną smūgį sugyventinei L. Ž. į veidą bei vieną smūgį į kairę ranką. Daugiau jokių smūgių, kiek pamena nesudavė. Sugyventinės L. Ž. atsiprašė, ji jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, jam atleido, jie susitaikė. Dėl tokio poelgio labai gailisi (2 t., b .l. 74-80.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su buvusiu vyru M. T. oficialiai išsiskyrusi jau apie 20 metų, tačiau nuo praeitų metų spalio vėl pradėjo gyventi kartu. Gyvena nuomojamame bute. 2025 m. kovo 4 d. apie 22.00 val. namuose, kambaryje vartojo su buvusiu vyru M. alkoholinius gėrimus, gėrė baltą degtinę. Jiems begeriant, tarp jos ir buvusio vyro įvyko žodinis konfliktas. Kuris pirmas pradėjo žodinį konfliktą, nepamena, taip pat nepamena dėl buvusio girtumo ir dėl ko įvyko tas žodinis konfliktas, kurio metu jai buvęs vyras rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, ir vieną smūgį sudavė kumščiu į kairę ranką, taip jai sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Daugiau jokių smūgių į jokias jai kūno vietas nesudavė. Daugiau ji įvykio aplinkybių neatsimena. Tik pamena, kad greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta apžiūrai į gydymo įstaigą, po ko buvo išleista į namus. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nepamena dėl buvusio girtumo. Ji pati niekur nesigydo, jokių vaistų nevartoja. Nori pasakyti, kad ji savo buvusiam vyrui jokių pretenzijų neturi ir neturės, jokio civilinio ieškinio jam nereiškia ir nereikš ateityje, kadangi M. jos atsiprašė, ji M. atleido, jie susitaikė (1 t., e. b .l. 46–52).
Liudytoja E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 5 d. skambino jai mama, bet ji mamai neatsiliepė, o vėliau po kokio pusvalandžio perskambino. Iš mamos balso suprato, kad išgėrusi ir ji įjungė telefono kamerą, kur pamatė, kad mama yra sumušta. Matėsi ant veido mėlynės, ant rankos mėlynės jai mama nerodė. Ji mamos paklausė, kas buvo, mama jai atsakė, kad tėtis „sudurniavo“ ir baigė pokalbį (1 t., e. b .l. 78–82).
Iš 2025 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų nėra, kamerų nepastebėta (1 t., e. b .l. 21–36).
Iš 2025 m. kovo 5 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta L. Ž., kairės rankos srityje matomas patinimas ir paraudimas, kuris užfiksuotas mastelinės fotografijos būdu, veido srityje, po dešiniąja ir kairiąja akimis matomos hematomos, kurios yra užfiksuotos mastelinės fotografijos būdu, nosies vidurinėje dalyje matome žaizdą bei patinimą, kurie užfiksuoti mastelinės fotografijos būdu (1 t., e. b .l. 62–73).
Iš 2025 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 513/2025 (02), nustatyta, kad L. Ž. konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., e. b .l. 102–104).
Iš 2025 m. kovo 5 d. Kauno apskrities VPK reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės A. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios L. Ž. kūno matomi akivaizdūs sužalojimai – kairės rankos srityje buvo matomas patinimas ir paraudimas, veido srityje – po dešiniąja ir kairiąja akimis matomos hematomos, o nosies vidurinėje dalyje – žaizda. L. Ž. neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, ARTB-0083, Metrologinės patikros sertifikato Nr. 2199217, nustatytas 2,94 prom. neblaivumas. M. T. paaiškino, kad 2025 m. kovo 4 d. vakare, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, su sugyventine L. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje, kilus tarp jų žodiniam konfliktui, jis dešine ranka, ne daugiau nei vieną kartą, trenkė L. Ž. į veido sritį (1 t., e. b .l. 37–41).
Iš 2025 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuota, kaip pranešėja E. T. nurodo, kad kalbėjo telefonu su mama, kuri su vyru, abu neblaivūs, mama įjungė kamerą, matė, kad mama sumušta, po abiem akimis mėlynės, ištinusi nosis, akis kruvina, sumušė vyras (1 t., e. b. l. 117–120).
Dėl 2025 m. liepos 5 d. įvykio
Kaltinamasis M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tolimųjų reisų vairuotoju, į užsienį išvažiuoju maždaug dviem savaitėm, Lietuvoje būna apie savaitę laiko. L. Ž. yra jo sugyventinė. Prieš maždaug 21 metus buvo susituokę, maždaug prieš 19 metų išsiskyrė. Dėl ko išsiskyrė nepamena, tiesiog nesutapo interesai. Su L. Ž. turi bendrą dukrą – E. T.. Minėtus 19 metų su L. bendraudavo tik klausimais, susijusiais, su jų dukra. Pripažįsta, kad 2025 m. liepos 5 d., kai išgėrė alkoholio vėl smurtavo prieš savo sugyventinę – L. Ž., dėl ko taip elgėsi nežino, negali paaiškinti, bet labai dėl to gailisi. 2025 m. liepos 5 d. jis ėjo į parduotuvę, o po to visą rytą, maždaug iki 12 val. 00 min. jie sugyventine L. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą rytą abu su L. vartojo alkoholį, konflikto metu irgi buvo neblaivūs. Labai minimaliai prisimena tos dienos įvykius, neprisimena net to, dėl ko prasidėjo jų konfliktas. Pamena tik tai, kad L. Ž. kumščiu du kartus trenkė į jos veido kairę pusę, ar buvo daugiau smūgių, ar konfliktas tęsėsi toliau, tikrai neprisimena. Įvykio metu bute kitų asmenų nebuvo. Pamena, kad po to lyg pavalgė ir atsigulė, jis užmigo. Po to pamena tik tai, kad jau atsikėlus, namuose buvo jo dukra ir policijos pareigūnai. Jis nelabai pamena, ką kalbėjo su pareigūnais. Pamena, kad L. jau nebuvo, po to, sužinojo, jog L. buvo išėjus į „Maxima“. Kai L. grįžo su pareigūnais namo, jis ant L. veido kairės pusės pamatė patinimą ir kraujosruvą, suprato, kad tai jis L. padarė šiuos sužalojimus, bet pats nežino, dėl ko. Supranta, kad savo veiksmais L. Ž. galėjo sukelti fizinį skausmą, labai dėl to gailisi. Negali suvokti, kodėl taip pasielgė, dėl to jam labai gėda. Pilnai pripažįsta, kad taip pasielgė ir nori pasikartoti, kad dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Kitą dieną, jie su L. šnekėjo, kad reikia kažką keisti, kadangi labai gailisi dėl šio įvykio, dėl to, kad smurtavo prieš L., jis L. atsiprašinėjo, sakė, kad keisis, eis gydytis nuo alkoholizmo. L. jam atleido, jie susitaikė. Šis įvykis jam buvo tikrai didelė gyvenimo pamoka, jis L. Ž. pasižadėjo jog daugiau niekuomet prieš ją nesmurtaus. Jie su sugyventine susitaikė, L. jį priėmė gyventi atgal į namus ir jie toliau gyvena kartu. Labai gailisi dėl savo veiksmų, kaltę dėl savo veiksmų pripažįsta, labai gailisi. L. Ž. atsiprašė, pasižadėjo gydytis nuo alkoholizmo bei taisytis (2 t., e. b .l. 74–80, 139–145).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su buvusiu vyru M. T. oficialiai išsiskyrusi jau apie 21 metus, tačiau nuo praeitų metų spalio vėl pradėjo gyventi kartu. Gyvena taikiai, gražiai, pykčių pasitaiko tik išgėrus. 2025 m. liepos 5 d. visą rytą, maždaug iki 12 val. 00 min. jie su sugyventiniu buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą rytą abu su M. vartojo alkoholį, konflikto metu irgi buvo neblaivūs. Žino, kad maždaug buvo 12 val. 00 min., kai jai M. T. dešinės rankos kumščiu, du kartus trenkė į jos kairės pusės veido sritį. Po šių M. smūgių ji jautė fizinį skausmą. Iškart po smūgių jautė, kad kairė veido pusė tinsta, pažiūrėjus į veidrodį matė susidariusią kraujosruvą. Fizinį skausmą kairėje veido srityje dar jautė porą dienų po įvykio. Dėl ko kilo konfliktas ir dėl ko jai sugyventinis trenkė, nežino, tikrai neprisimena. Tos dienos įvykius prisimena labai minimaliai, pamena, kad kai buvo išgėrę bendravo normaliai, taikiai, gražiai, o po to pamena tik smūgį, bet kaip ir minėjo konflikto pradžios nepamena. Konflikto metu, pamena, kad išgirdo skambutį į duris, už jų buvo jų kaimynas A., kuris gyvena gretimame bute, buto numerio nežino. Kaimynas paklausė, kas vyksta, ko šūkaujam bei pamatęs jos sužalojimus sakė sugyventiniui „ką tu darai“, kas vyko su kaimynu toliau, nebeprisimena. Konflikto metu bute kitų asmenų nebuvo. Kas vyko toliau po konflikto, taip pat nepamena, tik pamena, kad kažkurią akimirką išėjo iš namų ir ėjo į „Maximą“, esančią (duomenys neskelbtini). Iš namų išėjo, turbūt, tam, kad toliau nesivystytų konfliktas, bet tiksliai nepamena. Policijai pati apie smurtą nepranešė, dėl ko, nežino. Pamena, kad nors policijos nekvietė, jų ekipažas atvažiavo pas ją prie „Maxima“ bei pasiėmę ją nuvežė namo. Pareigūnai su ja atliko procesinius veiksmus. Įvykio vietoje buvo atvykusi greitosios medicinos pagalba, jie ją apžiūrėjo, bet į gydymo įstaigą nevažiavo, nes nenorėjo ilgai laukti priimamajame. Po įvykio į jokius gydytojus nesikreipė. Po įvykio su M. susitaikė, atsisėdo kalbėtis, diskutuoti. Jos M. atsiprašė, prižadėjo, jog gydysis nuo alkoholizmo. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Jai yra pranešta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį. Dėl šio įvykio pretenzijų neturi (1 t., e. b .l. 168–174).
Liudytoja E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 5 d. jai paskambino tėvų kaimynas A., bet ji neatsiliepė, o vėliau po pusvalandžio jam perskambino, sužinojo, kad tarp tėvų kilo konfliktas ir mama yra sumušta. Vykdama į įvykio vietą išsikvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus, kartu su policijos pareigūnais užėjo į butą, mamos bute nerado, tik tėtį. Susiskambinus su mama, sužinojo, kad mama yra parduotuvėje, į kuria nuvyko pareigūnai jos pasiimti. Atvežtą mamą ji matė sužalotą, su kraujosruva ir patinimu kairėje veido pusėje. Nors mama jai nesakydavo, kad sugyventinis prieš mamą smurtauja, bet ji tai suprasdavo iš mamos kalbos, iš matomų sužalojimų susitikus (2 t. e. b. l. 5–13).
Iš 2025 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., e. b .l. 150–152).
Iš 2025 m. liepos 5 d. Kauno apskrities VPK reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo L. U. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pranešėja E. T. paaiškino, kad 2025 m. liepos 5 d. apie 12 val. 08 min. gavo skambutį iš kaimyno gyvenančio (duomenys neskelbtini) bute, jog namuose tarp jos tėvų motinos L. Ž. ir tėvo M. T. įvyko konfliktas, girdėjosi barnis ir neaiškūs garsūs garsai, nuėjęs patikrinti kaimynas pastebėjo, jog L. Ž. yra su kraujosruva kairėje akyje. L. Ž. paaiškino, kad tarp jos ir jos buvusio vyro M. T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. T. dešinės rankos kumščiu tris kartus tyčia smūgiavo į veido sritį (1 t., e. b .l. 160–163).
Iš 2025 m. liepos 5 d. asmens apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta L. Ž., kairė akis yra sutinusi, matoma mėlynė (1 t., e. b .l. 191–193).
Iš 2025 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1443/2025 (02), nustatyta, kad L. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies, kairiajame skruoste bei kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., e. b .l. 20–21).
Iš 2025 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuota, kaip pranešėja E. T. nurodo, kad mamos ir tėčio kaimynas paskambino ir pranešė, kad tėtis sumušė mamą (2 t., e. b. l. 22–25).
Iš 2025 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai pavadinimais: „PSS-20250705-165805UTC+0300“, „PSS-20250705-165801UTC+0300“, „PSS-20250705-165925UTC+0300“, „PSS-20250705-171051UTC+0300“, „PSS-20250705-172806UTC+0300“. Nukentėjusioji L. Ž. nurodo, kad „Išgėrė ir pakėlė rankas“, dešinės rankos „kuloku“ tris kartus trenkė (2 t. e. b .l. 26–32).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje pagal teismų praktiką objektyviai gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimo sudėtis materialioji – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima tiek smurtavimą nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai asmenį sužalojant.
BPK 38 straipsnyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. T. ir nukentėjusioji L. Ž. yra laikytini šeimos nariais, kadangi yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, tai patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek ir pats kaltinamasis.
Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės nukentėjusiosios L. Ž. atžvilgiu, tai yra 2025 m. kovo 5 d. apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. Ž., o būtent, tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius L. Ž. į veidą ir kairės rankos riešą, taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda ir poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Tarp kaltinamojo M. T. atliktų neteisėtų veiksmų – tyčia kumščiu sudavus du smūgius L. Ž. į veidą ir kairės rankos riešą ir nukentėjusiosios L. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo M. T. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2025 m. kovo 5 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taip pat aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės nukentėjusiosios L. Ž. atžvilgiu, tai yra M. T., 2025 m. liepos 5 d. apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. Ž., o būtent, tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajai L. Ž. į veidą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose, kairiajame skruoste bei kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Tarp kaltinamojo M. T. atliktų neteisėtų veiksmų – tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajai L. Ž. į veidą – ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios L. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies abiejuose vokuose, kairiajame skruoste bei kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis M. T. suprato, kad tokiais savo veiksmais savo sugyventinės L. Ž. atžvilgiu gali sukelti L. Ž. fizinį skausmą arba nežymiai ją sužaloti ir to siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuojama, jog kaltinamojo M. T. padaryta veika atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2025 m. liepos 5 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis M. T. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu – sutiko (2 t., e. b. l. 180–181).
Atsižvelgiant į tai ir esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis M. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertinant M. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2025 m. kovo 5 d. veika) skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2025 m. liepos 5 d.) skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir kartu skirtinas draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Kadangi kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
– už 2025 m. kovo 5 d. nusikalstamos veikos padarymą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;
– už 2025 m. liepos 5 d. nusikalstamos veikos padarymą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti M. T. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. T. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, paskiriant įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. T. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti M. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
M. T. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.