Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2024-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-1076/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
1A-241-1076/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60960-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Evaldas Pašilis
Nuteistasis
D. R., D. J.
Advokatai
Žana Timaškova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-1076/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60960-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.2.22.1.1.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjams advokatams Žanai Timaškovai, Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. R. (D. R.) ir D. J. (D. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos 11 (vienuolikos) metų bausmės pridedant dalį, t. y. aštuonis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat šia subendrinta bausme apimta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirta D. R. subendrinta 11 (vienuolikos) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (prieš tai laikantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų bausmių keitimo taisyklių laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme), taip pat apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir paskirta D. R. galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta D. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat į paskirtą bausmę įskaityta D. R. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta 40 parų arešto bausmė, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintas D. R. pavojingu recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuota paimant valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos priemonę D. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „LEXUS IS 250“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) bei kaip nusikalstamos veikos rezultatą – D. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas 650 Eur, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 8 (aštuonis) mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta D. J. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, realiai atlikta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. R. ir D. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdami bendrininkų grupe, iki 2018 m. gruodžio 23 d. laikė ne mažiau kaip 42,671 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 8,0 proc. iki 19,3 proc., ne mažiau kaip 8,41 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir ne mažiau kaip 0,659 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias tą pačią dieną apie 15 val. (duomenys neskelbtini), už 650 Eur pardavė V. R..

2. D. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, iš Vilniaus atvyko į Panevėžį ir tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje paėmė trečio asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, paliktus 484,301 g kanapių dervos, tokiu būdu įgijo minėtą kiekį šios narkotinės medžiagos, kurią D. R. laikė iki tol, kol 2018 m. gruodžio 27 d., apie 2.18 val., jo gyvenamojoje vietoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu policijos pareigūnai ją surado ir paėmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. R. neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš K. M. (K. M.) po 5 eurus už 1 gramą įgijo ne mažiau kaip 26,35 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 11,2 proc. iki 16,2 proc., ir kurią jis (D. R.) laikė iki tol, kol 2018 m. gruodžio 27 d., apie 2.18 val., atliktos kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai surado ir paėmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. R. neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, automobiliu „Lexus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie Panevėžio miesto, į tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, kur iš R. B. po 50 Eur už 1 gramą į skolą įgijo ir minėtu automobiliu į Vilniaus miestą atgabeno ne mažiau kaip 21,025 g narkotinės medžiagos – kokaino, iš kurių dalį, t. y. 12,917 g kokaino, neteisėtai gabeno Vilniaus mieste automobiliu „Lexus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2018 m. gruodžio 26 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini), minėto automobilio apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį, t. y. 8,108 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai laikė iki 2018 m. gruodžio 27 d., apie 2.18 val., savo gyvenamojoje vietoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai surado ir paėmė.

3. D. R. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laikotarpio, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šaudmenis, t. y. 24 vnt. tinkamų šaudyti, pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercogovina), .380 (9 mm) kalibro revolverinių .380 ME Gum šovinių, skirtų C kategorijos ginklams, iki tol, kol 2018 m. gruodžio 27 d., apie 2.18 val., minėtame bute kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus šaudmenis.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo už 12,917 g kokaino neteisėtą gabenimą Vilniaus mieste automobiliu 2018 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini); taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 metų laisvės atėmimo.

4.1. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame 2024 m. sausio 16 d. nuosprendyje iš dalies netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje trečiojo epizodo ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis yra keistinas.

4.2. Skunde teigiama, kad apklausti policijos pareigūnai Ž. A., E. S., A. L. iš esmės neatsiminė reikšmingų baudžiamajai bylai aplinkybių, tačiau visi patvirtino savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie tai, kad V. R. pati prie policijos pareigūnų (Ž. A. ir E. S.) iš savo telefono per „Wickr me“ programėlę, kurioje ji pasivadinusi „B.“ rašė apeliantui žinutę, prašydama parduoti kokaino. Liudytojas G. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino teismo paskelbtus savo ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 20 d. duotus parodymus, kuriais tvirtino, kad jis kartu su Ž. A. prie soliariumo, apie 15.25 val., sulaikė V. R., kuri buvo su drauge A. S.. V. R. su narkotinių medžiagų pardavėju mobilia programėle „Wicker Me“ suderino susitikimą 21 val. degalinėje „V.“, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas.

4.3. Liudytojos V. R. ir A. S. teisme patvirtino, kad V. R. sulaikymo dieną policijos pareigūnai atėmė iš jos telefoną.

4.4. Apelianto manymu, tarp policijos pareigūnų parodymų ir V. R. bei A. S. parodymų yra išlikę prieštaravimų dėl to, kas turėjo V. R. priklausantį telefoną, ir kas rašė apeliantui žinutę su prašymu parduoti kokaino. Pasak apelianto, netikėti V. R. ir A. S. parodymais nėra pagrindo. Prieštaravimai nebuvo pašalinti bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Todėl apelianto manymu, visi neaiškumai, nepašalinti netikslumai ar abejonės teismo turėjo būti traktuojami jo, kaip kaltinamojo, naudai, tačiau tai nuosprendyje nebuvo įvertinta.

4.5. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai ar pareigūnas formaliai veikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 158 straipsnyje ir 159 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau neteisėtai, nes, pirma, dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo; antra, policijos pareigūnai turėjo gauti leidimą iš ikiteisminio tyrimo teisėjo (pradėjus ikiteisminį tyrimą) atlikti tokius veiksmus ir to leidimo neturėjo.

4.6. Skunde taip pat teigiama, kad jeigu tikėti policijos pareigūnų parodymais apie tai, kad V. R. pati rašė per programėlę „Wickr me“ apeliantui, prašydama parduoti kokaino, tai teismas neįvertino V. R. parodymų apie ją sulaikiusių policijos pareigūnų naudotą jos atžvilgiu psichinę prievartą. V. R. teisme papildomai parodė, kad jai išėjus iš soliariumo, policijos pareigūnai paėmė iš jos telefoną ir, žinodami, kad ji turi mažametį vaiką, sakė, jog vaiką pamatys, kai jam bus septyneri metai. Ji buvo išsigandusi, dideliame šoke, pasimetusi, daug ko neatsimena.

4.7. Pasak apelianto, iš tokių V. R. parodymų yra akivaizdu, kad policijos pareigūnai V. R. sulaikymo metu „ėmėsi savo iniciatyvos“ greitai išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis ir, pasinaudodami liudytojos V. R. pažeidžiamumu, jos, kaip įtariamosios teisių pažeidimu (baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų V. R. užtikrinę jos teisę nuo pat sulaikymo momento turėti gynėją, kaip tai garantuoja BPK 21 straipsnio 4 dalis), privertė ją parašyti apeliantui žinutę dėl kokaino įsigijimo ir jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų padaryti BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą.

4.8. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai sukurstė jį atvežti 12,917 g kokaino į (duomenys neskelbtini). V. R. ikiteisminio tyrimo metu nėra pasakiusi, kad norėdama įrodyti ją sulaikiusiems pareigūnams, kaip yra lengva gauti narkotinių medžiagų ir siekdama, kad D. R. būtų sulaikytas, programėlėje savo iniciatyva parašė jam norinti iš jo įsigyti narkotinių medžiagų, t. y. turėdama tokį tikslą. Apelianto manymu, V. R. buvo priversta jam rašyti per „Wickr me“, nes prieš ją buvo panaudotas šantažas, policijos pareigūnų spaudimas, piktnaudžiaujant tarnybiniais įgaliojimais. Apelianto teigimu, jam negali būti inkriminuotas neteisėtas 12,917 g kokaino atgabenimas į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes tokius jo veiksmus išprovokavo arba patys policijos pareigūnai, arba jų neteisėtu būdu įtakota V. R..

4.9. Dėl bausmės skunde nurodoma, jog kadangi jis nepagrįstai nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo trečiąjį epizodą, teismas turėjo sumažinti už šio nusikaltimo padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį. Šiuo atveju įvertinus D. R. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas (išskyrus neteisėtą 12,917 g kokaino gabenimą į (duomenys neskelbtini)) apibūdinančias aplinkybes, 10 metų laisvės atėmimo bausmė atitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni, ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto manymu, jis didelę dalį bausmės jau yra atlikęs. Prašo įskaityti atliktos bausmės dalį pagal BK 63 straipsnio 9 dalį. Turi šeimą, mažametį vaiką. Teigia, kad probacijos metu elgėsi tinkamai. Būdamas Vilniaus pusiaukelės namuose neturėjo jokių nuobaudų, sėkmingai integravosi į visuomenę, įgijo teisę vairuoti transporto priemones, įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu turi dvi profesijas, padarė tinkamas išvadas.

6. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, D. R. ir D. J. apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai D. R. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau nepagrįstai pripažino neteisėtą 12,917 g kokaino atgabenimą į (duomenys neskelbtini), kaip įrodytą. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas iš aprašomosios dalies pašalinant minėtą faktinę aplinkybę ir sušvelninant bausmę (BPK 328 straipsnio 2, 3 punktai). Tuo tarpu nuteistajam D. J. pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą, individualizuotą bausmę, taip pat tinkamai ją subendrino. Tačiau į J. J. teismo paskirtą bausmę papildomai įskaitomas laikinajame sulaikyme praleistas laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, iš dalies panaikintą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu – iš viso 4 paros.

Dėl D. R. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

8. Nuteistasis D. R. iš nuosprendžio prašo panaikinti faktinę aplinkybę, kad jis automobiliu neteisėtai gabeno 12,917 g kokaino (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gruodžio 26 d., apie 21.35 val., kol ją rado pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. R. kokainą įgijo iš Panevėžio per R. B., kažkiek kokaino išplatino, likusį laikė namuose, o dalį, gavęs žinutę per „Wickr Me“ platformą nuo merginos slapyvardžiu „B.“, atgabeno liudytojai V. R. į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas pareigūnų. Nuteistasis neginčija šių faktinių aplinkybių, tačiau nurodo, kad narkotinės medžiagos liudytojai V. R. buvo atgabentos policijos pareigūnų iniciatyva, todėl šis nusikaltimo epizodas negali būti pripažintas įrodytu.

9. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai yra spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Teismų praktikoje provokavimas konstatuojamas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-788/2017, Nr. 2K-265-511/2019).

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes nepašalino prieštaravimų, ar pareigūnų sulaikyta V. R., siekdama padėti sulaikyti jai narkotines medžiagas pardavusį asmenį, pati parašė žinutę nuteistajam (teisme paskelbti Ž. A., E. S., A. L. ir G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, t. 3, b. l. 59-60; 62–66, 69–73, 83–87, 89–92; E. S. 2018 m. gruodžio 26 d. tarnybinis pranešimas, t. 28, b. l. 63), ar ji buvo spaudžiama tai daryti, ir tuomet kartu su pareigūnais žiūrėjo programėlę (V. R. parodymai teisiamajame posėdyje, t. 46, b. l. 7–9; tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvus spaudimo nenurodė, t. 4, b. l. 105-106; 111-116), ar iš V. R. buvo paimtas telefonas, ir žinutę parašė patys pareigūnai (D. K. parodymai t. 46, b. l. 6–7).

11. Teisėjų kolegija šioje dalyje nesivadovauja liudytojo D. K. parodymais, kadangi jų, pirma, nepatvirtino nei vienas liudytojas; antra, pats D. K., pareigūnams atvykus į butą (duomenys neskelbtini), bandė atsikratyti bute esančių narkotinių medžiagų, taigi jau tuo metu rodė ketinimą kiek galima sušvelninti V. R. teisinę padėtį. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra svarbu, kokiomis tiksliomis aplinkybėmis buvo parašyta minėta žinutė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnams sulaikius V. R., iš jos telefono buvo išsiųsta žinutė su prašymu atvežti kokaino, kurią D. R. priėmė, įsitikinęs, kad rašo V. R., programėlėje pasivadinusi slapyvardžiu „B.“, ir atvežė prašomą kiekį kokaino į sutartą vietą, kur ir buvo sulaikytas. Tuo metu V. R. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, ir žinutė buvo rašoma išskirtinai tikslu išaiškinti ir sulaikyti D. R.. Taigi, nors pareigūnams reikėjo liudytojos V. R. pagalbos, tačiau minėtas pranešimas buvo išsiųstas su jų žinia baudžiamojo persekiojimo tikslu. Pati V. R., jei nebūtų buvusi sulaikyta, savo iniciatyva šios žinutės ir nebūtų rašiusi. Nors įstatymai nedraudžia privatiems asmenims teikti pagalbą teisėsaugai tikslu išaiškinti ir sulaikyti galimai nusikaltimus darančius asmenis, tačiau šia apimtimi, t. y., kiek D. R. narkotinių medžiagų gabenimas pagal tariamą V. R. „užsakymą“ buvo kvalifikuotas kaip nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jos laikytinos išprovokuotomis valstybės pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bylos duomenimis yra įrodyta, kad D. R. narkotinėmis medžiagomis disponavo dar iki žinutės gavimo iš V. R. telefono, taigi veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nesikeičia; tačiau duomenys dėl kokaino neteisėto gabenimo automobiliu (kaip alternatyvaus nusikalstamos veikos požymio) į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje negali būti laikomi teisėtu būdu gautu įrodymu. Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį šalintina faktinė aplinkybė, kad D. R. dalį, t. y. 12,917 g kokaino 2018 m. gruodžio 26 d neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) mieste, automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Dėl nuteistajam D. R. paskirtos bausmės

12. Skirdamas bausmes D. R. už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nustatė lengvinančią nuteistojo atsakomybę aplinkybę, kad D. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kita vertus, nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir recidyvą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat D. R. pripažino pavojingu recidyvistu. Tačiau pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę dėl neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 26 d, (duomenys neskelbtini) t. y. sumažėjus inkriminuos nusikalstamos veikos trečiojo epizodo apimčiai, nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina, ir D. R. skiriama 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri iš naujo subendrinama. Tuo tarpu nuosprendžio dalis dėl automobilio „Lexus“ kaip veikos padarymo priemonės konfiskavimo nuosprendis nekeičiamas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad šiuo automobiliu parsivežė kokainą iš Panevėžio į Vilnių (t. 40, b. l. 137-142; teisme teigė, kad važiavo „City Bee“ nuomotu automobiliu, tačiau nurodydamas, kad gali klysti, t. 45, b. l. 134); be to, bylos duomenimis minėtas automobilis buvo naudojamas narkotinių medžiagų gabenimui bei platinimui ir kituose nusikalstamų veikų epizoduose.

Dėl nuteistajam D. J. paskirtos bausmės

13. Apeliaciniame skunde D. J. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Prašo įvertinti nuteistojo asmenybę, šeiminę padėtį ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį. Skirdamas švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodo, kokios yra bylos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

15. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (3 metus), kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir į šios subendrintos bausmės laiką įskaitė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuris iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, realiai atliktą bausmės dalį.

16. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra teisinio pagrindo D. J. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę. D. J. savo skunde atkreipia dėmesį į teigiamus savo gyvenimo pokyčius, kad atlikęs bausmę pagal paskutinį teismo nuosprendį stengiasi integruotis, su sugyventine turi mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirba UAB „E.“ montuotuoju, (t. 43, b. l. 165, 166, 175, 177), priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (t. 43, b. l. 167). Atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalyvavo nuteistųjų užimtumo programose, buvo skatintas (t. 46, b. l. 43–46), dalyvauja visuomeninėje veikloje (t. 46, b. l. 49–51), Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje apibūdinamas kaip drausmingas, besistengiantis įsisavinti dėstomus dalykus ir įgijęs suvirintojo kvalifikaciją (t. 46, b. l. 47), darbdavio apibūdinamas teigiamai (t. 46, b. l. 48). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas papildomai pateikė teigiamai charakterizuojančius dokumentus: 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. balandžio 21 d. Marijampolės pataisos namų pažymėjimus, 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą kuriuose nurodyta, kad D. J. dalyvavo nuteistųjų užimtumo programose, buvo skatintas; Vilniaus m. visuomeninės organizacijos kovai su narkomanija ir alkoholizmu „P.“ 2020 m. spalio 25 d. prašymą ir 2021 m. kovo 4 d. raštą, kuriuose pateikta informacija, kad D. J. sėkmingai praėjo reabilitaciją nuo narkotikų priklausomybės, organizacija turi galimybę įdarbinti žmones pagal kvalifikaciją; darbdavio UAB „E.“ 2023 m. sausio 19 d. charakteristiką, kad yra gerbiamas kolektyvo ir yra pareigingas; Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 2023 m. kovo 1 d. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad D. J. įgijo suvirintojo elektra kvalifikaciją (t. 46, b. l. 210–218). Nors šiuos D. J. asmenybės pokyčius teisėjų kolegija vertina teigiamai, vis dėlto kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę arba jau paskirtąją sušvelninti: nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir recidyvą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikalstamos veikos padarymo metu D. J. jau buvo teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; naują veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, po veikos dar kartą teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (t. 44, b. l. 67–71). Be asmenybę charakterizuojančių duomenų teismo buvo įvertintinos ir veikos padarymo aplinkybės – sprendžiant iš nuteistojo D. R. ir liudytojos V. R. parodymų, D. J. buvo veikos iniciatorius, jo veika nebuvo atsitiktinė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog be kanapių liudytojai V. R. buvo parduoti ir amfetaminų dariniai, kurie laikomi sveikatai itin kenksmingomis toksiškomis medžiagomis, ypač ilgalaikiams vartotojams.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. J. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, subendrindamas bausmes, kaip ir prašoma apeliaciniame skunde, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi įskaitė bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį. Tačiau teismas neįskaitė laikino sulaikymo laiko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 02.35 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 11.38 val. – 2 paras, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, iš dalies panaikintą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuo 2017 m. sausio 17 d. 17.40 val. iki 2017 m sausio 19 d. 16.59 val. – 2 paras. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas papildomai įskaitytinas į D. J. paskirtą bausmę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. birželio 26 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistojo D. J. advokatės Žanos Timaškovos paslaugas. Už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš D. J. prašoma priteisti 495,83 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ir pagal D. J. apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Papildomai atsižvelgiant į tai, kad byloje gynėjo dalyvavimas yra privalomas, o D. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, šios išlaidos iš D. J. nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio aprašomosios dalies dėl D. R. (D. R.) nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pašalinti faktinę aplinkybę, kad D. R. (D. R.) dalį, t. y. 12,917 g kokaino, 2018 m. gruodžio 26 d. neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) mieste automobiliu „Lexus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl D. R. (D. R.) paskirtų bausmių.

D. R. (D. R.) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie griežtesnės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos 10 metų bausmės pridedant dalį, t. y. 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; šia subendrinta bausme apimti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir D. R. (D. R.) paskirti subendrintą 10 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, taip pat apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, ir D. R. (D. R.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą 40 parų arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti D. R. (D. R.) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., vieną laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl D. J. (D. J.) paskirtos bausmės:

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. J. (D. J.) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę papildomai įskaityti laikino sulaikymo laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį – 2 paras, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, iš dalies panaikintą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu – 2 paras.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo D. J. išieškoti 495,83 Eur netenkinti.

Teisėjai Nerijus MeilutisJustas NamavičiusEvaldas Pašilis