- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-218-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37491-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jūratė Petraškienė, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- J. T.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Petraškienės ir Aurelijaus Rauckio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė bei skirti įpareigojimai: neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikta galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies – iš J. T. jai priteista 300 (trys šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 19:00 val., gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu ir taip dėl ne mažiau dviejų trauminių poveikių į jos kūną padarydama dešinės veido pusės sumušimą bei poodines kraujosruvas dešinio riešo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad J. T. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, jos kaltė patvirtinta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, pačios nuteistosios ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytiniais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į J. T. charakterizuojančius duomenis, jos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendė, kad jai skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 4 dalies 2,4 punktuose bei baudžiamojo poveikio priemone, įtvirtinta BK 72² straipsnyje. Taip pat nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys, kuris teismo sprendimu sumažintas nuo 500 eurų iki 300 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje J. T., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu įpareigoti J. T. per 3 mėnesius, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo bausmės laiką, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Skunde prokurorė nurodė, kad nuosprendyje neteisingai parinkta baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi BK 72² straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą galima paskirti tik asmenims, nusikalstamą veiką padariusiems artimam giminaičiui ar šeimos nariui, o šiuo atveju nukentėjusioji nėra J. T. šeimos narė ar giminaitė. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas turėjo paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, nuteistosios gynėja taip pat sutiko su prokurorės apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais prašymais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokurorės skundas tenkintinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas J. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar jos kaltės klausimas. Prokurorė apeliaciniame skunde ginčija nuosprendį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – parinktos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.
7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį – laisvės apribojimą kartu sprendė ir dėl įpareigojimų skyrimo bei nurodė, kad J. T. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktai).
8. Vis tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad J. T. skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 dalyje įtvirtinti įpareigojimai – neatlygintinai išdirbti 40 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o vietoje BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskyrė J. T. baudžiamojo poveikio priemonę, įtvirtintą BK 72² straipsnyje.
9. BK 48 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Viena iš galimų baudžiamojo poveikio priemonių, įtvirtintų BK IX skyriuje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
10. Nuosprendžio priėmimo metu (2025 m. sausio 23 d.) galiojusioje BK 72² straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaip teisingai pažymėjo prokurorė savo apeliaciniame skunde, J. T. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo prieš D. G., su kuria nuteistosios nesieja jokie artimi giminystės ar šeiminiai ryšiai. Dėl šios priežasties teismo parinkta baudžiamojo poveikio priemonė yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko šioje dalyje nuosprendis naikintinas, o J. T., kaip ir buvo nurodyta skundžiamo nuosprendžio motyvuose, skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 3 mėnesių terminą.
Dėl proceso išlaidų
11. Byloje gavus prokurorės apeliacinį skundą, nuteistajai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Kristina Česnauskienė (2 t., b. l. 12). Apygardos teisme 2025 m. kovo 19 d. gauta minėtos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš nuteistosios priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 70,83 Eur (2 t., b. l. 15).
12. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad apeliacinis procesas vyksta valstybės kaltintojo iniciatyva, nuteistoji šiuo metu yra nedirbanti, negaunanti pajamų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą J. T., iš nuteistosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, J. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti J. T. dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios J. T. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.