Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), teista:

- 2011 m. lapkričio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. 2012 m. birželio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, paskirtą bausmę atlikusi 2012 m. gruodžio 18 d.,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

J. T. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 19:00 val., gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu ir taip dėl ne mažiau dviejų trauminių poveikių į jos kūną padarydama dešinės veido pusės sumušimą bei poodines kraujosruvas dešinio riešo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.

Tokiais veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. T. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jai kaltinimą (pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį) kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusioji D. G. yra jos kaimynė. Įvykio dieną (2024 m. rugsėjo 23 d.) ji nuėjo pas kaimynę (D. G.) tikslu, kad ji atsiimtų pareiškimą dėl jis (J. T.) sugyventinio S. Š., kuris buvo jos apkaltintas. Abi atsisėdo, išgėrė alaus. Kaltinamosios J. T. paaiškinimu, gal ir paėmė už rankos riešo nukentėjusiajai, paspaudė, gal kai senas žmogus, paspaudus riešą, atsirado mėlynės. Gal ir sudavė iš delno nukentėjusiajai į veidą, tačiau to neatsimena, nes buvo išgėrusi. Kuomet būna išgėrusi ir susinervinusi gal ir būna ji (J. T.) agresyvi, tačiau būdama išgėrusi ji nebūna agresyvi. Blogai vertina savo polegį. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. Teisiamajame posėdyje ji atsiprašė nukentėjusiosios D. G.. Nesutiko su nukentėjusiosios pareikštu 500 Eur dydžio civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutiktu atlyginti 100 Eur dydžio civilinį ieškinį, nes niekur nedirba ir dėl tokios finansinės padėties nežino kaip galėtų atlyginti tokio dydžio civilinį ieškinį, kokio prašo nukentėjusioji.

B – Pažįstama.

Įvykio vieta yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje (b. l. 7-8, 9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji J. T. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 19:00 val., gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu ir taip dėl ne mažiau dviejų trauminių poveikių į jos kūną padarydama dešinės veido pusės sumušimą bei poodines kraujosruvas dešinio riešo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą. Ši kaltinamosios J. T. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifiluota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. T. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalies padarymo pripažino iš dalies, paaiškinusi aplinkybes, jog įvykio metu, t.y. 2024 m. rugsėjo 23 d. būdama pas kaimynę D. G., vartodama alų, ji paėmusi už rankos ties riešu, jį paspaudė ir galimai atsirado mėlynės, nes senas žmogus, gal iš delno ir sudavė į veidą nukentėjusiajai, tačiau ji neatsimena.

Byloje ištirti įrodymai: nukentėjusiod D. G. 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškimas ir jos duoti parodymai ikiteisminiame tyrime dėl 2024 m. rugsėjo 23 d. įvykio apinkybių apie 19:00 val., dėl jos patirtų sužalojimų (veiksmų) jos atžvilgiu J. T.; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. G 2194/2024 (02), kuria konstatuota, kad D. G. padaryti dešinės veido pusės sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku 2024 m. rugsėjo 23 d. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą: liudytojo A. V. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, kad įvykio dieną pas D. pamatė paraudimą ties akimi (ikiteisminiame tyrime nurodė pamatė „fanarą“), o paklausus pastarosios kas atsitiko, pasataroji pasakė, kad atėjusi J. ją užvertė ant lovos ir sudavė į veidą. Vėliau D. skundėsi, kad jai buvo sužalota ranka, kurią skauda. Rankų jis neapžiūrėnėjo ir nematė. Nors liudytojai A. V. ir S. Š. paties 2024 m. rugsėjo 23 d. įvykio aplinkybių nematė, kuomet J. T. sužalojo nukentėjusiąją D. G., tačiau byloje nukentėjusiosios, liudytojo A. V. bei kaltinamosios J. T. duotais parodymais nustatyta, kad tądien į nukentėjusiosios D. G. namus buvo atėjęs liudytojas A. V., kuris matė ir girdėjo, kaip J. T. atsiprašinėjo nukentėjusiosios D. G. bei prašė pastarosios dovanoti jos (J. T.) sugyventiniui S. Š., po to visi trys (A. V., D. G. ir J. T.) gėrė A. V. atsinešto alaus. Liudytojui A. V. iš nukentėjusiosios D. G. pasakymo žinoma aplinkybė, kad ji buvo sužalota J. T.. Liudytojas A. V. matė tądien (įvykio dieną) nukentėjusiosios paraudusį veidą ties akimi.

Byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamoji J. T. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 19:00 val., gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu ir taip dėl ne mažiau dviejų trauminių poveikių į jos kūną padarydama dešinės veido pusės sumušimą bei poodines kraujosruvas dešinio riešo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios J. T. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl nežymiai sutrikdytos sveikatos (padarytas dešinės veidos pusės sumušimas bei poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje) nukentėjusiajai D. G. visiškai įrodyta ir kaltinamosios veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Skiriant bausmę kaltinamajai J. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. T., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūno Kęstučio Marcinkevičiaus charakteristikoje 2024 m. spalio 7 d. Nr. G1-14 nurodyta, kad J. T. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu S. Š.. J. T., seniūnijos turimais duomenimis, oficialiai nedirba, taip pat nėra registruota Lietuvos Užimtumo tarnyboje, jos pajamų šaltiniai seniūnijai nėra žinomi. J. T. yra ūmaus būdo, linkusi girtauti. Pastaruoju metu seniūnija nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl J. T. elgesio (b. l. 133).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajai J. T. skirtina bausmė – laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros) su įpareigojimais - dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1, 2 ir 4 punktai).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios J. T. padarytos nusikalstamos veikos (veiksmų) nukentėjusiajai D. G. buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (padarytas dešinės veido pusės sumušimas bei poodinėss kraujosruvos dešinio riešo srityje). Nukentėjusysioji apie mėnesį laiko vartojo vaistus nuo skausmo, jautė fizinį skausmą, jautė nerimą (bijo, kad pas ją daugiau neateitų kaimynė – kaltinamoji J. T.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas dešinės veido pusės sumušimas bei poodinėss kraujosruvos dešinio riešo srityje, dėl ko pastarajai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata (b. l. 71-73).

Nukentėjusioji D. G. byloje pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 45). Įvertinus tai, kad dėl kaltinamosios veiksmų, t. y. žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu ir taip dėl ne mažiau dviejų trauminių poveikių į jos kūną padarydama dešinės veido pusės sumušimą bei poodines kraujosruvas dešinio riešo srityje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą, t. y. taip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, dėl ko nukentėjusioji apie mėnesį laiko juto fizinį galvos skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl patirtą neturtinę žalą teismas vertina 300 (trijų šimtų) Eur dydžio suma, kuri teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant dėl kaltinamosios veiksmais atsiradusias pasekmes D. G. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

J. T. byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 113-115, 116), kuri paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, D. G. medicininio dokumento išrašas ir kompaktinis diskas (CD -1 vnt., esantis voke prie medžiagos) su BPG garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniuose, 301-302 straipsniuose, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Nusprendžia:

J. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2024 m. rugsėjo 23 d.) ir paskirti jai – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo bei intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iš gyvenamosios vietos, adresu – (duomenys neskelbtini), palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. T. 300 (tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. G. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską (CD -1 vnt., esantį voke prie medžiagos) su Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu bei medicininio dokumento išrašą (esantį voke), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).