Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V., 2014 m. kovo 2 d., apie 2.30 val., Vilniuje, Gedimino pr. 8, stovėdamas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „Ford Transit“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma pasiūlė ir konkliudentiniais veiksmais, paduodamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliui A. B. į rankas sulankstytus popieriaus lapus, į kuriuos buvo įdėtos dvi 20 Lt nominalo kupiūros Nr. AF2931082 ir Nr. AF2433905, sakydamas, kad tai yra civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, kurio viduje yra susitarimas, davė mažesnės negu l MGL vertės – 40 Lt – kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniajai patrulei L. M. ir patruliui A. B., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014 m. kovo 2 d., apie 2.30 val. Vilniuje, Gedimino pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairuodamas neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „VW Sharan“ (Valst. Nr (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 828 „darbo dienomis“ (19-4 h) ir papildoma lentele Nr. 822 „Nedarbo dienomis“ (10-4 h) reikalavimų.

Kaltinamasis P. V. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog įvykio dieną, dirbdamas taksi vairuotoju, automobiliu „VW Sharan“ vežė klientus Vilniuje, Gedimino prospektu. Viena klientė sėdėjo automobilio priekyje, o kita gale. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir paaiškino, jog jis nepaisė kelio ženklo, draudžiančio važiuoti šia gatve. Tuo metu jis su pažeidimu nesutiko, nes manė, jog vežant klientus taksi automobiliu, minėtas ženklas negalioja. Policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus, pamatė, kad automobilio draudimas negalioja. Jis suprato, jog neapsižiūrėjęs padavė ne tą draudimą, kadangi rankinėje laikė dviejų automobilių - „VW Sharan“ ir „Audi A6“ draudimo dokumentus, todėl iš rankinės pasiėmęs nunešė kitą draudimo polisą pareigūnams. Imdamas draudimo dokumentus, į juos skubėdamas nepažiūrėjo. Automobilio „VW Sharan“ draudimas buvo pasibaigęs prieš pora dienų, kaip ir automobilio „Audi A6“, tačiau apie tai jis tuo metu nežinojo. Buvo įsitikinęs, jog pareigūnams neša galiojantį draudimo dokumentą. Draudimo liudijimą sudarė apie dešimt lapų, jie buvo perlenkti keturis kartus. Taip perlenktą draudimo polisą jis padavė policijos pareigūnui. Pareigūnas paėmęs draudimo liudijimą, jį atvertė, pamatė jame pinigus bei pasakė, jog jis (P. V.) taip duoda kyšį. Tuo tarpu jis paaiškino, jog čia jo pinigai – tiek pinigus, tiek dokumentus jis laiko rankinėje ir tikrai jokio kyšio neduodantis bei paprašė pinigus grąžinti. Apie tai, jog tarp sulankstytų draudimo dokumentų buvo ir pinigų, jis nežinojo, pastarieji ten matyt atsirado kai jis, išeidamas iš namų tiek pinigus, tiek dokumentus susidėjo į rankinę. Negaliojantį automobilio „Audi A6“ draudimo polisą pareigūnai grąžino, o automobilio „VW Sharan“ – pasiliko. To, jog jam gresia baudžiamoji atsakomybė, pareigūnai neminėjo. Jo automobilio langai buvo šiek tiek tamsinti. Gatvėje tuo metu apšvietimas buvo geras.

Liudytoja V. Ž. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio metu naudojosi taksi paslaugomis, važiavo iš Totorių gatvės į Gedimino prospektą. Taksi vairuotojas buvo vardu P. Ji sėdėjo automobilio priekyje. Tik pasukus į Gedimino prospektą, taksi automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos automobilis sustojo gale jų. Priėjęs, policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, paaiškino, jog vairuotojas pravažiavo eismą draudžiantį ženklą. P. padavė dokumentus. Pareigūnas pasakė, jog su dokumentais kažkas negerai, dokumentus, atrodo, gražino, paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio ir nuėjo. Tuo tarpu P. pasakė, jog sumaišė draudimą, atrodo, iš rankinės pasiėmė kitą ir nuėjo prie policijos pareigūnų automobilio. Rankinė buvo padėta automobilio priekyje, tarp sėdynių. Vairuotojas išeidamas nepažiūrėjo koks ten draudimas, tiesiog išėmė ir nuėjo. Ten buvo gal du lapai. To, jog vairuotojas būtų į draudimo dokumentus įdėjęs pinigus, ji nematė. Draudimas buvo sulankstytas į keturias dalis, nes P. rankinė buvo nedidelė. To, jog kažkas būtų įdėta į draudimo dokumentus, ji nepastebėjo, matė baltą lapą, tai galėjo būti ir keli lapai. Matė kaip P., kurį ji stebėjo beveik visą laiką, nuėjęs prie policijos automobilio sustojo iš vairuotojo pusės, padavė tą lapą ir šnekėjosi su pareigūnais. Ar lapą kas atvertė, ji nematė. Policijos pareigūnas P., atrodo, lapus gražino, tačiau kokius, ji pasakyti negali. Vėliau taksistas grįžo į mašiną, pareigūnas atsisėdo ant galinės sėdynės ir nurodė vykti į komisariatą. Vairuotojui paklausus kodėl, pareigūnas paaiškino, jog vairuotojas pravažiavo draudžiamą ženklą, nepateikė galiojančio draudimo ir dar minėjo kažką dėl pinigų. Ar taksi automobilio langai buvo tamsinti nepamena, įvykio metu gatvėje buvo šviesu.

Liudytoja J. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog su P. pora kartų yra važiavusi taksi. Kovo pradžioje, penktadienį ar šeštadienį, išsikvietus taksi Totorių gatvėje, jie važiavo į Gedimino prospektą. Ji sėdėjo automobilio gale, už keleivio sėdynės. Tik išvažiavus, juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos automobilis stovėjo gale jų. Priėjęs policininkas pasakė, jog jie pravažiavo draudžiamą kelio ženklą, pasiėmė dokumentus ir nuėjo į tarnybinį automobilį. Kiek pamena, policijos pareigūnas iš karto pažiūrėjo, jog automobilio draudimas nebegalioja ir draudimo polisą išsinešė kartu su kitais dokumentais. Tuomet taksi vairuotojas pasakė, jog padavė ne tuos dokumentus, atsidarė daiktadėžę, esančią tarp vairuotojo ir keleivio vietų, ir išsitraukė kitus dokumentus. Galėjo būti, jog rankinė buvo šalia arba ant daiktadėžės, šios aplinkybės tiksliai neprisimena. Draudimo polisas buvo sulankstytas galbūt į dvi dalis. Jokių pinigų, įdėtų į tuos dokumentus, arba to, jog vairuotojas būtų pastaruosius ten dėjęs, ji nematė. Tuomet vairuotojas nuėjo pas policijos pareigūnus. Vairuotojas, išsiėmęs draudimą, lyg ir žvilgtelėjo, kokius dokumentus neša. Matė, kaip taksi vairuotojas, nuėjęs prie policijos tarnybinio automobilio, sustojo iš vairuotojo pusės ir tiesiog padavė tą polisą, išlankstytą lapą, gal du jie buvo. Tuomet vairuotojas grįžo į automobilį, atėjo policininkas, atsisėdo šalia jos, ir nurodė vykti į policijos komisariatą. Taksi vairuotojui paklausus kodėl, pareigūnas paaiškino, jog dėl kelio ženklo, draudimo poliso ir dėl kyšio siūlymo. Taksi automobilio langai buvo šiek tiek tamsinti, tačiau gatvėje apšvietimas įvykio metu buvo geras, todėl aplinkybes ji gerai matė.

Liudytoja L. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog dirba vyriausiąja policijos patrule. Įvykio dieną, patruliuojant kartu su kolega A. B., Vilniuje, Gedimino prospekte, tamsiu paros metu sustabdė taksi automobilį, ignoravusį ženklą, žymintį, jog savaitgaliais į Gedimino prospektą įvažiuoti draudžiama. Tarnybinį automobilį pasistatė už sustabdytojo. Prie taksi automobilio priėjo A. B., vairuotojui paaiškino pažeidimo esmę, paėmė dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą ir automobilio registracijos liudijimą bei grįžo į automobilį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kolega pasakė, jog transporto priemonės draudimas negalioja. Berašant protokolą, prie tarnybinio automobilio, iš vairuotojo pusės, priėjo taksi vairuotojas, kuris su savimi turėjo, jo teigimu, draudimo dokumentus. Tai buvo pusiau arba į keturias dalis perlenkti A4 formato lapai, o šiuose - pinigai – dvi kupiūros po 20 Lt. Pinigus jie pamatė iš karto, vairuotojui šiek tiek praskleidus lapus. Vairuotojas siūlė susitarti ir paimti pinigus, sakydamas: „paimkite čia susitarimas“. Buvo įspėtas kelis kartus, jog už kyšio davimą policijos pareigūnui numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau įspėjimų nepaisė, sakė, kad tai žino ir primygtinai į rankas įdavė kyšį per langą ar per duris, tiksliai nepamena. Jie lapus, kuriuose buvo pinigai, pasidėjo automobilyje per vidurį, kad taksi vairuotojas jų negalėtų pasiekti. Vaizdo fiksavimo įranga tarnybiniame automobilyje nebuvo įrengta. Kitų asmenų taksi automobilyje ji nematė, kadangi šio langai buvo tamsinti. Liudytojos teigimu, tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis galima remtis, jos yra tikslesnės, kadangi pranešimas surašytas iš karto po įvykio.

Liudytojas A. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog dirba policijos patruliu. Įvykio metu, naktį, patruliuojant su L. M., sustabdė taksi automobilį, pažeidusį Kelių eismo taisykles – nepaisiusį draudžiamojo ženklo. Tarnybinį automobilį pasistatė gale sustabdytojo. Jis prisistatė taksi automobilio vairuotojui, paaiškino padaryto pažeidimo esmę, patikrino vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, techninės apžiūros pažymą ir draudimą. Pagal pateiktą automobilio „VW Sharan“ draudimo polisą, nustatė, jog automobilis privalomuoju draudimu neapdraustas. Vairuotojui paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas bus surašytas dėl dviejų pažeidimų ir grįžo į tarnybinį automobilį, pasiėmęs taksi vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros pažymą. Automobilyje tikrinant asmens baustumą, priėjo taksi vairuotojas su draudimu. Tai buvo keli, į keturias dalis sulenkti, A4 formato lapai, kuriuose buvo įdėti pinigai – 40 Lt. Ką konkrečiai taksi vairuotojas pasakė priėjęs prie automobilio, nepamena, tačiau, iš karto pamatęs pinigus, minėtų lapų jis imti nenorėjo. Taksi vairuotojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūno papirkimą, tačiau įspėjimų nepaisė, teigė žinantis pasekmes, gal dar pridūrė, jog turi pažystamų. Tiksliai pinigų perdavimo momento jis taip pat nepamena. Vaizdo fiksavimo aparatūra tarnybiniame automobilyje nebuvo įrengta. Tarnybiniame pranešime ir akistatos metu nurodytos aplinkybės yra teisingos.

2014 m. kovo 2 d. policijos patrulio A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014 m. kovo 2 d., patruliuojant su patrulį L. M., apie 02.30 val., pastebėtas iš Totorių g. link Gedimino g. važiuojantis automobilis „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pažeidė KET 8 p., t. y. nesilaikė kelio ženklo Nr. 301 „įvažiuoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 828 „darbo dienomis“ (19-4 h) ir papildoma lentele Nr. 827 „nedarbo dienomis“ (10-4 h) reikalavimų. Sustabdžius minėtą automobilį Gedimono g. 8, jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. R0557116, iš kurio nustatyta, kad automobilį vairavo P. V.. Patikrinimo metu nustatyta, jog „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vairuotojui buvo paaiškinta, jog jam bus surašytas ATP protokolas už minėtus pažeidimus. Grįžus į tarnybinį automobilį, pradėjus rašyti protokolą, prie jo iš vairuotojo pusės priėjo P. V., rankose laikydamas kelis sulankstytus popieriaus lapus, prašė nerašyti protokolo ir dar kartą patikrinti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Paklausus P. V., ką jis laiko rankose, jis atsakė, kad draudimą, kurio viduje yra susitarimas, kad nebūtų rašomas protokolas ir jis būtų paleistas bei parodė, kad viduje yra pinigai. P. V. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūnų papirkinėjimą, tačiau į perspėjimus nereagavo, toliau prašė paimti draudimą su pinigais. Norėdamas išvengti atsakomybės, jis įdavė į rankas draudimo polisą, kurio viduje buvo 40 Lt (2 kupiūros po 20 Lt). P. V. dar kartą įspėtas dėl atsakomybės, į perspėjimus vėlgi nereagavo, todėl buvo sulaikytas (b. l. 4)

2014 m. kovo 2 d. vyresniosios policijos patrulės L. M. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

2014 m. kovo 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus pareigūnų tarnybinį automobilį Ford Transit (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilio salone, tarp priekinių sėdynių padėtas nešiojamasis kompiuteris, kuris įdėtas į juodos spalvos kompiuterio rankinę. Už kompiuterio rankinės užkišta sulankstytų popierių krūva, kurioje yra dvi kupiūros po 20 Lt – iš viso 40 Lt (b. l. 6-8).

2014 m. kovo 2 d. apžiūros protokole užfiksuoti dviejų 20 Lt kupiūrų, kurių numeriai AF 2931082 ir AF 2433905 apžiūros rezultatai (b. l. 26-27). Kupiūros perduotos saugoti (b. l. 28).

2014 m. kovo 2 d. daiktų apžiūros ir poėmio protokole užfiksuota, jog iš P. V. paimti ir apžiūrėti šie daiktai: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, Lesto vairuotojo pažymėjimas, energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatas, magnetinė kortelė, MRT LG dual Sim, dvi Swedbank kortelės, Lesto darbo pažymėjimas, RST pažymėjimas, 18 įvairių nuolaidų kortelių, akių lęšiai, raktas nuo automobilio, MRT Samsung Galaxy 4, Registracijos liudijimas Nr. E212467, Techninės apžiūros kortelė Nr. 026-0044762, techninės pažiūros kortelė Nr. 026-0052176 N:013-0042530, leidimas vežti keleivius, sveikatos pažyma, civilinės atsakomybės sutartys AYAS018959514; AYA9137398, registracijos liudijimas E.595680, techninės apžiūros kortelė N:001-0797874, rudos spalvos vyriška tašė (b. l. 31).

2014 m. balandžio 2 d. akistatos tarp P. V. ir liudytojos L. M. protokole užfiksuota, jog liudytoja patvirtino savo ankstesnius parodymus, P. V. teigė, jog priėjęs prie pareigūnų tarnybinio automobilio, pateikė pareigūnui privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, kurio nerado ir patikros metu buvo pateikęs kito automobilio dokumentus. Dokumentą laiko rankinėje, kur ir pinigus. Dokumentą su pinigais padavė atsitiktinai, kyšio duoti neketino (b. l. 46-49).

2014 m. balandžio 2 d. akistatos tarp P. V. ir liudytojo A. B. protokole, užfiksuota, jog liudytojas patvirtino pirmiau duotus parodymus, P. V. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir akistatos su liudytoja L. M. metu (b. l. 50-53).

Iš medicinos dokumentų išrašo- siuntimo matyti, kad P. V. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 28 d. buvo nedarbingas (b. l. 123).

Iš automobilio VW Sharan (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS018959514 ir draudimo sutarties liudijimo Nr. AYA9137398 matyti, jog transporto priemonė drausta laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. vasario 20 d.

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo P. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį inter allia atsako ir tas asmuo, kuris tiesiogiai pasiūlė ar davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis P. V. apklausiamas teisme neneigė, kad įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisykles ir jį dėl pažeidimo sustabdžiusiems policijos patruliams L. M. ir A. B. padavė draudimo polisą, kuriame buvo įdėtos dvi kupiūros po 20 Lt, tačiau teigė, kad šie pinigai draudimo polise atsirado atsitiktinai, jam šiuos dokumentus bei pinigus laikant vienoje rankinėje ir jis paduodamas draudimo polisą policijos pareigūnams, tikslo juos papirkti neturėjo, nes nežinojo, kad polise yra pinigai, o juos pamatęs, paprašė grąžinti, sakydamas, kad šie pinigai yra jo. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo parodymai proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs. Apklausiamas netrukus po įvykio, t. y. 2014 m. kovo 3 d. P. V. parodė, kad policijos pareigūnui jis padavė dokumentus, tarp jų ir civilinės atsakomybės draudimo polisą. Tikrinant dokumentus paaiškėjo, kad šis polisas negalioja. Jis buvo pavargęs ir susijaudinęs, be to buvo naktis, todėl suabejojęs ar padavė teisingą dokumentą, pradėjo ieškoti kito draudimo poliso, nes turi dviejų automobilių dokumentus, o radęs, pats nepasižiūrėjo kokio jie automobilio bei jų galiojimo laiko ir nunešė policijos pareigūnui (b. l. 38-39). Taigi, P. V. apklausiamas įtariamuoju nenurodė pažiūrėjęs, kokio automobilio draudimo polisą jis buvo padavęs pirmą kartą, taip pat nenurodė, kokio automobilio draudimo polisą antrą kartą nešė policijos pareigūnui bei teigė, kad antrą kartą ėjo prie pareigūnų automobilio apskritai nepatikrinęs, kokį dokumentą neša ir tik suabejojęs, ar pirmą kartą padavė tinkamą dokumentą. Tuo tarpu beveik po mėnesio, t. y. 2014 m. balandžio 2 d. akistatos su liudytoju A. B. metu (b. l. 50-53), taip pat apklausiamas teismo posėdyje, jis kategoriškai tvirtino, kad pirmą kartą padavė būtent automobilio „Audi A6“ draudimo polisą ir tik po to, pamatęs, kad padavė ne to automobilio dokumentą, antrą kartą ėjo iki pareigūnų ir nešė jiems iš rankinės išėmęs kitą draudimo polisą, nepasižiūrėjęs jo galiojimo laiko.

Tokie kaltinamojo parodymai atmestini. Pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis apklausiamas teismo posėdyje parodė, jog abiejų automobilių draudimas buvo pasibaigęs praktiškai tuo pat metu, t. y. prieš dvi dienas, taigi jam, pačiam draudusiam dvi savo transporto priemones, iš policijos pareigūno išgirdus, kad vienos transporto priemonės draudimo terminas yra pasibaigęs, iš esmės neturėjo kilti abejonių, kad ir kitos transporto priemonės draudimas yra pasibaigęs. Antra, nėra įtikinamas kaltinamojo argumentas, kad jis prieš įvykį sirgo, todėl pamiršo, kad automobilio VW „Sharan“ draudimas pasibaigęs. Išties, kaltinamasis teismui pateikė dokumentą, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 28 d. jis buvo nedarbingas (b. l. 123). Vis tik, pažymėtina, kad iš minėto automobilio draudimo poliso matyti, jog ši transporto priemonė buvo drausta vos vienam mėnesiui, t. y. laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. vasario 20 d. (b. l. 124-129), taigi, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, žinodamas šią aplinkybę ligos metu, per tokį trumpą laikotarpį galėjo tai galėjo pamiršti. Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje apskritai nėra duomenų, jog P. V. įvykio metu su savimi turėjo kito automobilio („Audi A6“) draudimo polisą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 2 d. atlikta policijos pareigūnų tarnybinio automobilio apžiūra ir nustatyta, jog automobilyje už kompiuterio rankinės matoma sulankstytų popierių krūva, kurioje yra dvi kupiūros po 20 Lt (b. l. 6-8). Iš tos pačios dienos apžiūros protokolo bei 2014 m. kovo 20 d. nutarimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimo matyti, kad pirmiau minėtos kupiūros apžiūrėtos ir paimtos saugoti (b. l. 26-27, 28). Tuo tarpu iš 2014 m. kovo 2 d. daiktų apžiūros protokolo (b. l. 31) matyti, kad po įvykio fiksavimo buvo apžiūrėti ir P. V. grąžinti daiktai, kuriuos jis turėjo su savimi, tarp jų ir 18 punkte nurodytos civilinės atsakomybės sutartys AYAS018959514; AYA9137398. Iš P. V. teismui pateikto draudimo poliso ir kitų dokumentų matyti, kad pirmiau minėti draudimo dokumentų numeriai atitinka automobilio VW „Sharan“ draudimo dokumentų numerius (b. l. 124-129). Taigi, po įvykio sulaikius P. V. pas jį nerasta automobilio „Audi A6“ draudimo poliso. Atitinkamai nėra pagrindo ir spręsti, kad būtent automobilio „Audi A6“ dokumentus su juose buvusiais pinigais P. V. per klaidą nunešė policijos pareigūnams ir dėl to jie liko neapžiūrėti. Pažymėtina, kad tokia išvada prieštarautų paties kaltinamojo teisme duotiems parodymams, jog policijos pareigūnui pirmą kartą jis parodė ne automobilio VW „Sharan“, o „Audi A6“ draudimo dokumentus, o tada išėmęs kitą dokumentą, kuriame, neva, atsitiktinai buvo palikti pinigai, (logiška manyti, kad tai turėjo būti būtent VW „Sharan“ dokumentai) nunešė jį į pareigūnų tarnybinį automobilį. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis antrą kartą nešdamas dokumentus buvo įsitikinęs, kad neša tinkamo automobilio draudimo polisą, tik neįsitikinęs jo galiojimo laiku ir nežinodamas, kad jame yra pinigai. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas A. B., apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų sustabdžius P. V. vairuotą automobilį, jis informavo šį apie jo padarytus pažeidimus ir patikrinęs būtent automobilio VW „Sharan“ draudimo polisą nustatė, kad jis negaliojantis bei apie tai pranešė kaltinamajam. Pastarasis po kiek laiko priėjo prie tarnybinio automobilio ir duodamas kažkokį dokumentą paprašė dar kartą patikrinti automobilio civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kurio viduje yra „susitarimas“, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Matė, kad popieriuose yra pinigai dvi kupiūros po 20 Lt. Įspėjus P. V. dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą, pastarasis šios įspėjimo nepaisė ir toliau siūlė kyšį. Tokie šio liudytojo parodymai proceso metu esminėse detalėse išliko nuoseklūs, jie atitinka jo 2014 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 4) bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 9). Be to, byloje atlikus kaltinamojo P. V. ir liudytojo A. B. akistatą, pastarasis liudytojas dar kartą nurodė analogiškas aplinkybes ir patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 50-53). Pažymėtina, kad liudytojo A. B. parodymus atitinka ir tiesiogiai P. V. bendravimą su A. B. stebėjusios liudytojos L. M. parodymai. Pastaroji liudytoja taip pat parodė, kad įvykio metu sustabdžius P. V. automobilį, prie jo priėjo A. B. ir vairuotojui paaiškino pažeidimo esmę, paėmė dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą ir automobilio registracijos liudijimą bei grįžo į automobilį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kolega pasakė, jog transporto priemonės draudimas negalioja. Rašant protokolą, prie tarnybinio automobilio, iš vairuotojo pusės, priėjo taksi vairuotojas, kuris su savimi turėjo, jo teigimu, draudimo dokumentus. Tai buvo pusiau arba į keturias dalis perlenkti A4 formato lapai, o šiuose - pinigai – dvi kupiūros po 20 Lt. Pinigus ji pamatė iš karto, vairuotojui šiek tiek praskleidus lapus. Vairuotojas siūlė susitarti ir paimti pinigus, sakydamas: „paimkite čia susitarimas“. Įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą P. V. nepaisė. Analogiškus parodymus liudytoja L. M. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 10-11). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja L. M. buvo išdėsčiusi ir savo tarnybiniame pranešime bei nurodžiusi akistatos su P. V. metu (b. l. 5, 46-49). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad liudytojai A. B. ir L. M. būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį ir duoti šiam nepalankius parodymus. Taigi, vertinant pastarųjų liudytojų parodymus visumoje su pirmiau aptartu, teismo nustatytu faktu, kad kaltinamasis įvykio metu su savimi apskritai neturėjo kito automobilio („Audi A6“) draudimo poliso, tačiau nepaisant to, dar kartą atnešė pareigūnams tuos pačius draudimo dokumentus su juose esančiais pinigais, sakydamas, kad dokumentuose yra „susitarimas“, konstatuotina, kad P. V. aiškiai suvokė, jog siūlo ir perduoda 40 Lt dydžio kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėto jų neveikimo, t. y., kad šie nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo ir norėjo taip veikti.

Pažymėtina, kad liudytojų A. B. ir L. M. parodymų nepaneigia ir liudytojų J. K. bei V. Ž. parodymai, kurie, be kita ko, iš dalies yra ir prieštaringi bei dėl esminės kaltinimo dalies neinformatyvūs. Liudytoja V. Ž. apklausiama teisme parodė, kad policijos pareigūnui patikrinus P. V. automobilio dokumentus ir pranešus, kad negalioja draudimo polisas, pareigūnas šį dokumentą gražino vairuotojui ir nuėjo į savo tarnybinį automobilį, o P. V. pasakė, jog sumaišė draudimą, atrodo iš rankinės pasiėmė kitą ir nuėjo prie policijos pareigūnų automobilio. Vis tik pažymėtina, kad nors liudytoja parodė, jog stebėjo P. V. einantį link policijos tarnybinio automobilio ir nematė, kad šis į dokumentus dėjo pinigus, tačiau ji pareigūnų ir kaltinamojo pokalbio negirdėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios liudytojos parodymai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog P. V. iš savo rankinės išėmė kitą draudimo polisą, nes, kaip minėta, pas P. V. įvykio metu apskritai rastas tik vienas draudimo polisas, be to, liudytoja kaltinamojo visą laiką atidžiai ir nestebėjo, kadangi ji parodė, jog šis iš rankinės antrą kartą išėmė tik du lapus, nors tai neatitinka ir paties kaltinamojo parodymų ir objektyviai nustatytų aplinkybių, t. y. tikrojo draudimo poliso lapų skaičiaus (b. l. 124-129). Be to, šias aplinkybes liudytoja nurodė ne kategoriškai, o abejodama, teigdama, jog jai atrodo, kad taip buvo. Iš esmės analogiškai vertintini ir liudytojos V. K. parodymai. Ši liudytoja taip pat negirdėjo kaltinamojo ir policijos pareigūnų pokalbio prie tarnybinio automobilio. Maža to, apklausiama teisme parodė, kad policijos pareigūnas patikrinęs dokumentus pasakė, kad draudimas negalioja ir jį pasiėmęs nusinešė su savimi, o P. V. sumurmėjęs, kad padavė ne tą dokumentą atsidaręs daiktadėžę išsiėmė kitus dokumentus ir juos nunešė pareigūnams. Tačiau tiek kaltinamasis P. V., tiek liudytojai V. Ž. bei A. B. parodė, kad draudimo polisą policijos pareigūnas gražino P. V.. Juolab, kad, kaip jau minėta, byloje iš esmės nėra pagrindo nustatyti, jog kaltinamasis apskritai įvykio metu turėjo kitos transporto priemonės draudimo polisą. Liudytoja J. K. tvirtino, kad kitus dokumentus P. V. išėmė iš automobilyje esančios daiktadėžės, tačiau tokie parodymai neatitinka ir paties kaltinamojo bei V. Ž. parodymų, kad dokumentus kaltinamasis išėmė iš rankinės. Taigi, pirmiau aptartas liudytojų V. Ž. ir J. K. parodymų nenuoseklumas leidžia spręsti, kad jos atidžiai nestebėjo, ką ir iš kur P. V. išėmė prieš antrą kartą pateikdamas dokumentus policijos pareigūnams. Todėl remiantis šių liudytojų nenuosekliais parodymais negalima daryti išvados, kad P. V. antrą kartą policijos pareigūnams pateikė kito automobilio dokumentus ir kad į pateikiamą draudimo polisą jis nedėjo pinigų.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. V. prieš antrą kartą pateikdamas policijos pareigūnams draudimo polisą, iš rankinės neišėmė jokių kito automobilio dokumentų, tačiau būtent tuo metu, kai neva ieškojo kito draudimo poliso, jis į automobilio VW „Sharan“ negaliojantį draudimo polisą įdėjo pinigus. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnų nuoseklūs parodymai ir kitos pirmiau aptartos aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad P. V. suprato, jog paduodamas policijos pareigūnui A. B. į rankas sulankstytus popieriaus lapus, į kuriuos buvo įdėtos dvi 20 Lt nominalo kupiūros bei sakydamas, kad tai yra civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, kurio viduje yra susitarimas, davė mažesnės negu l MGL vertės – 40 Lt – kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad šie jam nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą ir norėjo taip elgtis. Kitaip tariant kaltinamasis šį baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad P. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. kovo 3 d. pasiūlė ir davė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šį baudžiamąjį nusižengimą P. V. padarė 2014 m. kovo 2 d. ir policijos pareigūnams kyšį pasiūlė ir davė siekdamas neteisėto jų neveikimo vykdant įgaliojimus. Dėl šios priežasties teismas tikslina kaltinimą.

Apibendrinant konstatuotina, kad šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam P. V. pareikštą kaltinimą, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Dėl P. V. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę P. V., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamąjį P. V. apibūdinančius duomenis – dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, neteistas (b. l. 64), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo (b. l. 70-75), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 67-69), Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje neįrašytas (b. l. 66). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinktina BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą veiką, baudos bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas P. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 58) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 2 d. 2.40 val. iki 2014 kovo 3 d. 11.05 val. (dvi dienos), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60) nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

- pinigai – 40 Lt – perduoti saugoti kvitu Nr. 004104 (serija AAC) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (b. l. 30), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. V. (P. V.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti P. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 2 d. 2.40 val. iki 2014 kovo 3 d. 11.05 val. (dvi dienos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę bausmę – 6 MGL (780 Lt), t. y. 225 Eur dydžio baudą.

P. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti pinigus – 40 Lt – perduotus saugoti kvitu Nr. 004104 (serija AAC) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.