Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2310-343/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
e2S-2310-343/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Lidmontažas“
Atsakovas
R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2310-343/2017Teisminio proceso Nr.2-17-3-01818-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.2.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lidmontažas“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.e2-2387-527/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lidmontažas“ ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo technologijos“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo priteisti 34 464 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, tenkindamas ieškovės prašymą, Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo R. D. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo 34 464 Eur sumai uždraudžiant atsakovui kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, tačiau paliekant atsakovui teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudoti jais, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo ir pinigines lėšas trūkstamai ieškinio sumai iki 34 464 Eur, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškove, mokėti socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.

Atsakovas dėl 2017 m. liepos 14 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi panaikino 2017 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas, sutikdamas su skundo argumentais, vertino, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismas, vertindamas ieškinį preliminariai nepagrįstu, nurodė, kad ieškinyje prašoma priteisti ieškovei iš atsakovo, iki 2017 05 19 buvusio trečiojo asmens direktoriumi, žalos atlyginimą dėl to, kad trečiasis asmuo neapmokėjo ieškovei skolos, tačiau, vadovaujantis teismine praktika, bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kadangi, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Energijos taupymo technologijos“, ieškovė turi teisę pareikšti (ir galimai jau yra pareiškusi) finansinį reikalavimą bendrovei, kuris bus tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka, tai reiškia, kad ieškovė – trečiojo asmens kreditorė, šioje byloje reikšdama atsakovui individualų ieškinį, antrą kartą reiškia tokį patį reikalavimą, kurį turi teisę pareikšti įmonės skolininkės bankroto byloje kaip kreditorinį reikalavimą. Be to, nėra pateikti jokie įrodymai apie skolos iš trečiojo asmens turto išieškojimą, todėl, kol nėra pasibaigusi trečiojo asmens bankroto byla, teismas vertino, kad neaišku, kokią dalį reikalavimo ieškovė patenkins iš BUAB „Energijos taupymo technologijos“ turto, todėl atitinkamai nėra žinoma, ar ieškovė patirs žalos, ir nėra aiškus patirtos žalos dydis.

Teismas ieškinio sumos dydį nevertino kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas nepagrįstai ieškinį vertino preliminariai nepagrįstu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Ieškovei 2017 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 iš trečiojo asmens priteistos 34 464 Eur skolos išieškojimas iš trečiojo asmens negalimas, nes Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė nemoki, turi kitų neįvykdytų įsipareigojimų. Ieškovei, kaip trečiojo asmens kreditorei yra numatyta teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą pareiškiant ieškinį atsakovui kaip trečiojo asmens vadovui. Aplinkybė, kad vyksta trečiojo asmens bankroto bylos nagrinėjimas ir jame ieškovė galėtų būti pareiškusi reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nesudaro pagrindo ieškinį laikyti kaip akivaizdžiai nepagrįstu. Teismas galėtų spręsti klausimą dėl šios bylos sustabdymo, o šioje proceso stadijoje nėra jokių objektyvių aplinkybių reikalavimus vertinti akivaizdžiai nepagrįstais.

Atsakovui šiai dienai nuosavybės teise priklauso turto, kurio vidutinė rinkos vertė apytikriai tėra 10.067,00 Eur. Atsakovas atskirajame skunde pats pažymėjo ketinantis parduoti sodo sklypą, o dalį vertingiausio turto atsakovas 2017 m. gegužės 5 d. įkeitė hipoteka. Vadinasi, daugiau nei akivaizdu, kad atsakovas sistemingai ir sąmoninai siekia „atsikratyti" jam nuosavybės teise priklausančio turto ar jį apsunkinti, tam, kad būtų apsunkintas ar net taptų neįmanomas įvykdyti teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto šiai dienai nepakaktų įvykdyti sprendimo ieškinio tenkinimo atveju, jo vertė yra beveik tris su puse karto mažesnė, nei reikalaujama suma, todėl darytina išvada, kad ieškinio suma šiuo atveju vertintina kaip didelė ir neabejotinai apsunkintų sprendimo įvykdymą

Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

Nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, savo esme nagrinėjo ieškinio reikalavimų pagrįstumą lyg tai būtų nagrinėjama byla iš esmės. Akivaizdu, kad ieškovė tikėtinai savo reikalavimų nepagrindė, kadangi bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe, kad ieškinio suma atsakovui fiziniam asmeniui yra didelė, taip pat atsakovo nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos ieškovės argumentus. Taip pat atmestini argumentai dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo ir turto slėpimo, kadangi jie nepagrįsti ir paremti tik subjektyvia ieškovės nuomone. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodo, kad dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo palieka spręsti teismui. Nurodo šiuos argumentus:

Ieškinio pateikimo teismui metu apskritai nėra aišku, ar ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui, o jei ir turi, neaišku, kokio dydžio. Ieškovei reikalavimus grindžiant bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, atsakovas byloje turėtų būti tik kaip papildomas skolininkas, nes atsakovo atsakomybė turėtų būti laikoma subsidiaria, t. y. turėtų būti atsakingas tiek, kiek skolos ieškovei nepadengs trečiasis asmuo. Ieškovė iš esmės ieškinyje neįrodinėja vieno iš būtinojo tiesioginio ieškinio elemento - t. y. kad žala ieškovei atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų išimtinai tik į ieškovę, o ne lėmusių trečiojo asmens bendrą negalėjimą pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais apskritai. Kita vertus, teismas, vertindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, ieškinio, kuriam užtikrinti teikiamas prašymas, iš esmės nenagrinėja, neprivalo būti įsitikinęs, kad ieškinys bus tikrai patenkintas, užtenka konstatuoti, kad ieškinys yra galimai pagrįstas. Atsižvelgiant į šiuo metu neapibrėžtą ieškovės reikalavimo teisę atsakovui, taip pat į ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros principus, trečiojo asmens nuomone, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti tenkinamas iš dalies, t. y. areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė prašo priimti su atskiruoju skundu pateiktus rašytinus įrodymus – išrašus iš LITEKO, Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolio patvarkymą ir atlikti jų preliminarų vertinimą nagrinėjant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantė prašo priimti įrodymus, kuriais grindžia savo atskirojo skundo reikalavimus, todėl vertintina, kad būtinybė juos pateikti iškilo po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl apeliantės teikiami įrodymai priimtini.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį vertindamas preliminariai nepagrįstu, o ieškinio sumą nevertindamas pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Ieškovė ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jei reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Sprendžiant, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, būtina nustatyti abi šias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį ir juos pagrindžiančias aplinkybes, atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinti nepagrįsta.

Vertindamas apeliantės skundo argumentus dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo ieškovės ieškinio vertinimo preliminariai nepagrįstu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes ir argumentus, kuriais, jos nuomone, ieškinio reikalavimas turėtų būti tenkinamas, todėl spręstina, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimo pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam pagrįstumui konstatuoti. Atsakovo atsiliepime į ieškovės skundą nurodyti argumentai dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo negalimumo, kadangi atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybė įmonės kreditoriams yra subsidiari, sudaro atsikirtimų į pareikštus reikalavimus pagrindą ir bylos nagrinėjimo dalyką, todėl į šiuos apeliantės argumentus galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau vien ši aplinkybė neteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovė grėsmę būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžia ir didele ieškinio suma, kadangi atsakovo turimo turto vertė yra tris kartus mažesnė už pareikštus reikalavimus, be to, atsakovas sudarė dalies turto įkeitimo sandorį, o sodo žemės sklypą ketina parduoti. Vertinant šį antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui argumento pagrįstumą pažymėtina, kad aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti. Tokiu pagrindu galėtų tapti ieškovės pateikiami konkretūs ar daugiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui egzistavimą turi asmuo, prašantis imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str. ). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padeda išsaugoti skolininko turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų, jog skolininkas ketina perleisti ar įkeisti turimą turtą. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovas, 2017 05 05 įkeisdamas hipoteka sau priklausantį nekilnojamąjį turtą, „sistemingai ir sąmoninai siekia „atsikratyti“ jam nuosavybės teise priklausančio turto ar jį apsunkinti, tam, kad būtų apsunkintas ar net taptų neįmanomas sprendimo įvykdymas, be to atsakovas pats teismui nurodė, kad ketina parduoti sodo sklypą. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, neturėdamas jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei, šį sandorį sudarė dar iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2017 06 02) ir iki šio ieškinio pareiškimo (2017 07 13), taip pat nesant atsakovui pareikštų jokių reikalavimų pradėjo derybas dėl sodo sklypo pardavimo. Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovas yra nesąžiningas, kadangi bando slėpti turtą yra atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės su skundu pridedami LITEKO išrašai apie B UAB „Energijos taupymo technologijos“ teisminius ginčus neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, kadangi jie nėra susiję su šia byla, atsakovas nėra nurodomų teisminių procesų šalimi. Teismas vertina, kad ieškovė nepateikė duomenų patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, todėl, nenustačius grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, konstatuotina, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skundžiama nutartimi atmestas pagrįstai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista ( CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė