Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-767-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-30
Bylos Nr.
1A-767-238/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-767-238/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20033-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. S., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi pagal laidavimą su 500 Eur užstatu 1 (vienų) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos G. S. atsakomybėn ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintas V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. balandžio 29 d., apie 19.52 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, A5 magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai iki 1-ojo kilometro vairavo transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,23 promilės etilo alkoholio).

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. S. konfiskuoti automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodo, kad teismas pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau matyti, kad konkrečiu atveju, šį klausimą išsprendė netinkamai. Teismas plačiau neanalizavo nustatytų faktinių aplinkybių, kad V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,23 promilės etilo alkoholio), transporto priemonę vairavo magistraliniame kelyje, laiku, kai eismas itin intensyvus, ir tai taip pat įtakojo neteisėto sprendimo – grąžinti V. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonę, priėmimą. Tokiu sprendimu individualaus asmens interesai buvo iškelti aukščiau visuomenės interesų, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pažymėta apie būtinumą spręsti ir nustatyti pusiausvyrą tarp asmens ir viešojo intereso. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 eurų užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, kartu paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi.

2.2. Skunde taip pat nurodo, kad remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. V. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas, neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendį palikti galioti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Jurgita Patalavičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. ir jo gynėja Valda Grigonytė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas tik papildomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – jam priklausančio automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant apsvaigus nuo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė.

8. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.

9. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

10. Atleisdamas V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis anksčiau nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Šios aplinkybės rodo, kad V. S. nėra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Aukštesniojo teismo nuomone, nuosprendžiu V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui yra pakankama nubaudimo tikslams įgyvendinti, ši priemonė yra pakankama siekiant užkirsti kelią analogiškoms nusikalstamoms veikoms, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas.

11. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDanguolė Šiugždinytė