- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-974-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“
- Suinteresuotas asmuo
- K. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3036-454/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/11/00560, suinteresuotas asmuo K. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ skundu prašė panaikinti antstolės Jurgitos Žilinskaitės 2011 m. lapkričio 21 patvarkymą Nr. S-16674 dėl įpareigojimo perduoti areštuotą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0161/11/00560, taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus iki skundo išnagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė skundžiamu patvarkymu paskyrė išieškotoją pareiškėjui priklausančio areštuoto turto saugotoju. Pareiškėjo nuomone, toks patvarkymas yra visiškai nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų apie iškilusią reikiamybę perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui, nei apie esamą netinkamą turto saugojimą, o jame nurodyta prielaida, jog paliekant areštuotą turtą saugoti skolininkui neva pablogėtų jo būklė, yra niekuo neparemta, nėra jokios garantijos, kad išieškotojas turtą saugos geriau, nei skolininkas. Be to, saugotojui turi būti mokamas atlyginimas už turto saugojimą, ir tai pažeidžia skolininko teises, nes jis patirs išlaidas, kurių nebūtų, jei turtą saugotų pats skolininkas.Be to, antstolė yra areštavusi ir daugiau skolininko turto, kurio vertė viršija siekiamą išieškoti sumą (b. l. 2-4)
Antstolė Jurgita Žilinskaitė 2012 m. sausio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad priimdama skundžiamą patvarkymą ji atsižvelgė į tai, kad skolininkas vengia mokėti priteistą skolą ir bando vilkinti vykdymo procesą, skola yra labai didelė, o areštuoto turto nepakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, areštuotas turtas yra toks turtas, kurio naudojimas mažina vertę bei didina tikimybę, kad turtui gali būti padaryta žala, turtas nėra naudojamas gamybos procese, perdavus turtą skolininkui bus užkirsta galimybė sumažinti jo vertę. Pažymėjo, kad patvarkyme nebuvo nurodymo mokėti pareiškėjui atlyginimą už turto saugojimą, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl kito skolininko turto arešto nesudaro pagrindo nekeisti areštuoto turto saugotojo (b. l. 7-10).
II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi (b. l. 20-22) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0161/11/00725 vykdomas išieškojimas dėl labai didelės sumos (689 096,26 Lt). Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad antstolė yra areštavusi kito turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, kadangi šis nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Iš AB Ūkio bankas pateiktos informacijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos, be antstolės J. Žilinskaitės patvarkymo, yra vykdomi ir kitų institucijų pateikti vykdytini išieškojimai, sąskaitoje lėšų nėra, iš šios sąskaitos į antstolės sąskaitą buvo pervesta tik 17 030,36 Lt, pareiškėjo areštuotų prekės ženklų vertė nėra nustatyta ir pats pareiškėjas nepateikia prekės ženklų vertę patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vengia mokėti priteistą skolą, vilkina vykdymo procesą, neteikia atsakymų, skundžia antstolės veiksmus. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad transporto priemonių naudojimas pagal paskirtį mažina jų vertę, kelia grėsmę, jog turtui gali būti padaryta žala. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolės patvarkymą, nepateikė jokių duomenų apie areštuotų transporto priemonių saugojimo sąlygas, iš kurių būtu galima daryti išvadą ar areštuotas turtas yra tinkamai saugomas, juo rūpinamasi. Iš 2011 m. gruodžio 28 d. antstolės surašyto akto teismas nustatė, kad antstolei areštuotų transporto priemonių jos nurodytoje vietoje, t. y. pareiškėjo buveinės vietoje, rasti nepavyko, kur jos yra antstolei nėra pranešta, pareiškėjo atstovas antstolei suteikti informacijos apie areštuotą turtą negalėjo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaneigė antstolės argumentų dėl pareiškėjo areštuoto turto naudojimo gamybos procese, dėl kurio apribojimo jis patirtų žalą, t. y. nepateikė įrodymų, kad automobiliai jam yra reikalingi atliekant veiksmus, susijusius su įmonės veikla. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl papildomų nuostolių mokant atlyginimą už turto saugojimą, kadangi CPK 683 straipsnio 4 dalyje numatytas atlyginimas saugotojui už areštuoto turto saugojimą nėra privalomas, be to, skundžiamame patvarkyme antstolė nėra nurodžiusi įpareigojimo apmokėti su areštuoto turto saugojimu susijusias ar kokias nors kitas išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl turto vertės. Areštuotas turtas nėra naudojamas pagal paskirtį, todėl teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog transporto priemonių naudojimas pagal paskirtį mažina jų vertę. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl neva mažinamos turto vertės ar įrodymų apie netinkamą saugojimą. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad nenaudojamų pagal paskirtį transporto priemonių vertė taip pat mažėja, nes net ir nenaudojamos transporto priemonės sensta, rūdija, dėl ko mažėja jų vertė, bet tai nėra pagrindas keisti turto saugotoją.
2. Dėl turto vertės išsaugojimo ir proceso vilkinimo. Teismas neteisingai aiškino CPK 683 straipsnį ir nepagrįstai turto saugotojo pakeitimą laikė teisėtu. Teismas neįvertino, jog skundžiamame patvarkyme nėra jokių įrodymų apie esamą netinkamą turto saugojimą, taigi, ir reikalingumą perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui. Skolos dydis niekaip nepagrindžia antstolės patvarkymo pakeisti saugotoją: šiuo atveju svarbus yra pačių transporto priemonių vertės išsaugojimas, kuriuo ir rūpinasi skolininkas. Priimant patvarkymą nebuvo pateikta įrodymų apie netinkamą areštuotą turto saugojimą. Teismas nepagrįstai vertino, kad skolininkas nesąžiningai vilkina atsiskaitymo su kreditoriumi procesą. Areštuotas turtas yra skolininko nuosavybė ir tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjui teigti, jog skolininkas yrą suinteresuotas išlaikyti turto vertę, juo labiau, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo imtasi aktyvių veiksmų iš skolininko pusės turto vertei mažinti. Be to, už lėšas, gautas už varžytinėse parduotiną areštuotą turtą, bus atsiskaitoma su išieškotoju ir taip mažės pareiškėjo skola, tad akivaizdu, kad skolininkas siekia, kad ta skola mažėtų kuo didesniu dydžiu.
3. Dėl papildomų nuostolių. Teismas nepagrįstai vertino, kad skolininkui nekils papildomų nuostolių dėl turto saugotojo pakeitimo. CPK 683 straipsnio 4 dalis numato, jog saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą (jam taip pat atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos). Kadangi tokios išlaidos yra neišvengiamos (pirktinas kuras areštuotų automobilių transportavimui ir t. t.), ir tokių išlaidų atlyginimas reglamentuotas įstatymu, skolininkas juo vadovaujasi net ir nesant atitinkamų reikalavimų antstolės patvarkyme. Taigi, nesant pagrįstos priežasties paskirti išieškotoją turto saugotoju, būtų patiriamos ir visiškai nereikalingos ir nepagrįstos išlaidos dėl turto saugojimo, ir, vadovaujantis įstatymu, tos išlaidos būtų apmokamos skolininko sąskaita.
4. Dėl kito areštuoto turto vertės. Teismas nepagrįstai rėmėsi antstolės argumentais neva areštuoto turto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma. Areštuotos transporto priemonės nėra vienintelis turtas, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, nes antstolė yra priėmusi patvarkymus, kuriais areštuotos skolininko banko sąskaitos ir taip pat areštuoti UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ nuosavybės teise priklausantys labai didelės vertės prekių ženklai - įstatymu antstolei yra suteikta teisė paskirti ekspertizę, kuri neabejotinai patvirtintų, jog areštuoto turto vertė viršija siekiamą išieškoti sumą. Be to, pareiškėjas 2012 m. vasario 2 d. antstolei pateikė duomenis apie minėtų prekės ženklų vertę, kuri yra daug didesnė už pareiškėjo skolą K. M. (prekės ženklų vertė yra daugiau nei 40 mln. litų, t. y., daugiau nei 50 kartų didesnė už skolą išieškotojui), ir tokia prekės ženklo vertė nėra paneigta. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kuri formuojama ta linkme, jog nepaisant to, kad areštuotas vienintelis turtas, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, ši aplinkybė negali būti laikoma motyvu, patvirtinančiu turto saugotojo keitimo reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-654/2010).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Jurgita Žilinskaitė prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 37-38). Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl turto naudojimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad turtas, kuris šiuo metu yra pareiškėjo žinioje, yra naudojamas pagal paskirtį, ir jau vien dėl to yra reali grėsmė, jog šis turtas gali būti nepataisomai sugadintas. Turto arešto aktu, kuriuo buvo areštuotos šios transporto priemonės, buvo apribota tik viena iš trijų nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių: disponavimo teisė. Kitos dvi teisės: valdymo teisė ir naudojimo teisė pareiškėjui yra paliktos, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas turi teisę naudoti areštuotą turtą, taip pat kaip ir teisę pasirinkti, kokiu būdu jis šią teisę įgyvendins. Skundžiamo antstolės patvarkymo pasekmė, perdavus areštuotą turtą kitam saugotojui - valdymo bei naudojimo teisių apribojimas.
2. Dėl turto vertės išsaugojimo ir proceso vilkinimo. Teismas pagrįstai įvertino, jog skolininkas bando vilkinti vykdymo procesą, nebendradarbiauja su antstole, slepia areštuotą turtą, nepateikia prašomos informacijos, o tokie veiksmai ir neveikimas rodo ne tai, kad skolininkas deda pastangas, kad teismo sprendimas būtų kaip galima greičiau įvykdytas, o kaip tik siekia išvengti atsiskaitymo su išieškotoju. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog skolininkas neturi jokio intereso, kad skola būtų dengiama, priešingai negu teigiama skunde. Visos šios aplinkybės ir yra priežastys, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas patvarkymas.
3. Dėl papildomų nuostolių. Turto saugojimo išlaidos, jeigu jos bus patirtos, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, koks turtas saugomas, jo vertę bei į skolos dydį, nesudarys reikšmingos sumos, kurią būtų galima laikyti neproporcinga siekiamam tikslui. Išieškoma suma siekia 689 096 Lt, todėl akivaizdu, jog išlaidos, kaip nurodoma skunde, kurui pirkti ir pan. negali būti laikomos neprotingomis.
4. Dėl kito areštuoto turto vertės. Prie skundo pridėtas pareiškėjo pranešimas antstolei yra ne duomenys apie turto vertę, o paties skolininko samprotavimai, nepateikiant jokių papildomų įrodymų apie realiai gaunamą naudą iš areštuoto turto ar atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų išvadų. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-06 nutartimi civ. byloje Nr. 2-654/2010, kurioje buvo pasisakyta dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo, negali būti remiamasi šioje byloje, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. M. prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 39-41). Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl turto naudojimo. Teismas vertino visas byloje esančias aplinkybes ir nustatė, kad 2011 12 28 antstolė pareiškėjo buveinės vietoje nerado areštuotų transporto priemonių, o pareiškėjo atstovai jokios informacijos apie automobilių buvimo vietą negalėjo. Tai tik parodo, kad pareiškėjai netinkamai vykdo savo pareigą saugoti areštuotus automobilius, kas jau yra pakankamas pagrindas pakeisti saugotoją pagal CPK 683 str. 1 d.
2. Dėl turto vertės išsaugojimo ir proceso vilkinimo. Taip pat kaip nurodo pirmos instancijos teismas, transporto priemonių naudojimas pagal paskirtį ne tik kad sparčiau mažina jų vertę, bet yra akivaizdi ir reali (o ne hipotetinė, kaip teigia pareiškėjas) grėsmė, kad automobiliams gali būti sukelta žala, t.y. jie gali būti nepataisomai sugadinti, tiek dėl nuo skolininko priklausančių, tiek dėl nepriklausančių aplinkybių ir veiksnių. Ir nors pareiškėjas nurodo, kad nenaudojamų automobilių vertė taip pat mažėja, tačiau pažymėtina, kad: 1) ji nemažėja taip sparčiai kaip naudojamų; 2) nenaudojant automobilių pagal paskirtį, pašalinama žalos atsiradimo grėsmės galimybė, o tai būtina, siekiant tinkamai apginti išieškotojo interesus. Skolos dydis yra tik vienas iš veiksnių, dėl ko turto saugotojas buvo pakeistas. Abejotini ir skolininko argumentai dėl to, kad jis pats siekia išlaikyti kuo didesnę transporto priemonių vertę, kad išieškotojo reikalavimas būtų patenkintas ir taip mažinama įsiskolinimo suma, nes skolininko veiksmai rodo priešingai - skolininkas nelinkęs vykdyti galutinio sprendimo ir sumokėti K. M. jam priklausančių sumų.
3. Dėl kito areštuoto turto vertės. atmestinas skolininko argumentas, kad yra areštuota pakankamai turto, iš kurio gali būti patenkintas išieškotojo reikalavimas. Skolininko 2012 m. vasario 2 d. antstolei pateiktas pranešimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu dėl turto vertės, nes toks vertinimas yra subjektyvus ir pateiktas paties skolininko, o ne nepriklausomų tokį vertinimą galinčių ir turinčių kompetenciją pateikti specialistų. Taigi skolininkas neįrodo, kad areštuotų prekių ženklų vertė yra pakankama išieškotojo reikalavimui patenkinti, kas yra pagrindas areštuoti kitą skolininko turtą ir taikyti jam kitokias poveikio priemones, kurias numato CPK.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje yra priimtas vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2T-174/2011 dėl 689 096,26 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ išieškotojo K. M. naudai. 2011 m. gruodžio 21 d. Patvarkymu dėl įpareigojimo perduoti areštuotą turtą antstolė nusprendė pakeisti areštuoto turto (trijų transporto priemonių) buvusį turto saugotoją pareiškėją UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ išieškotoju K. M. (vykdomosios bylos Nr. 0161/11/00725 11 lapas). 2011 m. gruodžio 28 d. aktas rodo, kad areštuotos transporto priemonės skolininko buveinės adresu nerastos ir neperduotos naujam saugotojui (vykd. b. l. 18).
CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 1 dalyje numatyta, jog areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Taigi, antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui esant būtinybei.
Nagrinėjamu atveju areštuoto turto saugotojo pakeitimas įvykdytas ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, kol dar nėra aiškus pareikštų reikalavimų pagrįstumas, tačiau vykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeitus turto saugotoją vykdymo procese, buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, t.y. kad pareiškėjas (skolininkas) atsiskaitomoje sąskaitoje lėšų neturi (vykd. b. l. 4), sąskaita yra areštuota vykdant kitus išieškojimus (114 422,87 Lt, 4 064,72 Lt, 23,81 Lt sumoms), kitas gi areštuotas turtas - prekių ženklai - išregistruoti iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nepratęsus ženklo registracijos galiojimo termino, be to, jie areštuoti kitoje vykdomojoje byloje 0161/11/00725) (vykd. b. l. 5), areštuotos transporto priemonės patikrinimo metu nebuvo rastos (aktas vykd. b. l. 18). Visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tiek antstolis, priėmęs patvarkymą pakeisti turto saugotoją, tiek ir pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs pareiškėjo skundą dėl minėto patvarkymo panaikinimo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė procesines teisės normas. Nurodytų argumentų pagrindu atmestini atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto turto saugotojo pakeitimo, kadangi skolininkas, kurio žinioje yra areštuotas turtas, siekia išsaugoti šio turto vertę, o kito areštuoto turto vertė viršija išieškomos skolos sumą, kaip niekuo nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįstai skolininko patiriamų nuostolių pakeitus turto saugotoją. Natūralu, jog skolininkas, gera valia nevykdantis teismo sprendimo, išieškojimo procese patiria papildomas išlaidas. Todėl atsiradusios papildomos išlaidos dėl turto saugotojo pakeitimo, siekiant įvykdyti teismo sprendimą dėl 689 096,26 Lt sumos išieškojimo, sudarys dalį vykdymo procese skolininko patiriamų išlaidų, tačiau šios išlaidos vertintinos kaip būtinos įvykdyti teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad apelianto nurodoma teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-654/2010) šioje byloje netaikytina dėl skirtingų faktinių bylos aplinkybių, kadangi minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto saugotojo pakeitimo ne vykdant teismo sprendimą, tačiau areštavus turtą būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, t. y. ne išieškant jau priteistą sumą, kaip yra ginčo atveju.
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.