Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-137-337/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-10-16Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
AN2-137-337/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00294-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Evaldas Vanagas (pirm.)
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-137-337/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00294-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimo teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimu D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 1 400 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. žinodamas, kad Bendrovė 2019 metus baigė su pradelstais įsipareigojimais, kurie viršijo valdomo turto vertę, ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 19 675 Eur nuostoliu, ir kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d., kai UAB „V.“ 2020 m. sausio 13 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo iki 2020 m. sausio 20 d. grąžinti 17 000 Eur išankstinį mokėjimą, jos vadovui nuo 2020 m. sausio 20 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bendrovei, to nepadarė iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (diena, kada kreipėsi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo) ir tą laikotarpį nevykdė Lietuvos Respublikos Juridinio asmens nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus UAB „V.“ interesus.

Šalies argumentai

2. D. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Nurodo, kad vienintelis įrodymas byloje, jog Bendrovė turėjo 2020 metais finansinių problemų, yra 2020 m. vasario 27 d. pranešimas apie nesumokėtus mokesčius 3413,80 Eur sumai. Visi kiti byloje esantys įrodymai yra dėl skolų, kurios susidariusios jau po nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei. Todėl nėra jokių kitų įrodymų, kad nuo 2020 m. sausio 20 d. Bendrovė turėjo tokių finansinių problemų, kad apeliantui, kaip vadovui, būtų kilusi pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei. Pažymi, kad nesumokėtų mokesčių suma 3413,80 Eur Bendrovei, kaip gamybinei įmonei, nėra didelė suma, dėl kurios reikėjo imtis priemonių dėl bankroto bylos iškėlimo, o Bendrovė ir iki 2020 m. sausio 20 d., ir po šios datos galėjo vykdyti turtines prievoles. Juolab visada yra galimybė tartis dėl tokios sumos mokėjimo išdėstymo, o ir mokesčius administruojančios įstaigos neinicijavo Bendrovei nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

2.2. Skunde pažymima, kad liudytoja D. L., kuri yra Bendrovės buhalterė, parodė, kad tik sutarties nutraukimas su pareiškėju UAB „V." ir lėmė nemokumo atsiradimą. Be to, buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra kreditorei UAB „V.", kuri buvo įtraukta į Bendrovės buhalterinę apskaitą ir atitinkamai ko pagrindu atsirado prievolė Bendrovei mokėti mokesčius biudžetui. Tačiau kreditorius UAB „V." šios PVM sąskaitos-faktūros nepripažino, todėl su šiuo kreditoriumi vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo iki pat 2020 m. vasario 4 d., kai apeliantas gavo procesinius dokumentai apie UAB „V." iškeltą civilinę bylą Bendrovės atžvilgiu.

2.3. Nors teismas skundžiamame nutarime nustatė, kad vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d. apeliantui buvo kilusi pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau Bendrovė tuo metu dar dirbo ir tik pasibaigus paskelbtam karantinui (2020 m. birželio 17 d.), Bendrovė jau susidūrė su atsiskaitymų sunkumais ir galutinai Bendrovė tapo nemokia, kai kreditorius UAB „V." kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Visos šios priežastys ir lėmė, jog Bendrovė tapo nemokia ir nebegalėjo tęsti veiklos. Todėl tik po karantino pabaigos buvo kreiptasi į teisinių paslaugų įmonę dėl procesinių dokumentų teismui parengimo, o jau 2020 rugpjūčio 17 d. buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos tesimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei.

2.4. Mano, kad pirmos instancijos teismas privalėjo remtis ANK 566 straipsnio 1 dalimi ir konstatuoti, kad nuo apelianto nurodyto Bendrovės nemokumo atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą (atsižvelgiant į karantino trukmę) praėjo protingas terminas, todėl apelianto veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio l dalyje, sudėties.

Atsiliepimas

3. Pareiškėjo UAB „V." atstovas advokatas M. A. atsiliepimu prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo atstovo nuomone, teismas tinkamai, objektyviai ir pagrįstai nustatė D. K. kaltę. Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmos instancijos teismo išvada dėl D. K. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, grindžiama vieninteliu įrodymu, kadangi teismas šiuo tikslu vertino Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 ir 2019 metus, atskirus pranešimus dėl mokesčių nemokėjimo, taip pat buvo remtasi Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytais faktais. Todėl atsižvelgus į tai, kad jau 2018 ir 2019 metais Bendrovė buvo nemoki, kaip tai numatyta teisiniame reguliavime, Bendrovės tolimesniam nemokumui 2020 metais jokios reikšmės nebeturėjo nei skunde nurodyta skola, nei aplinkybės dėl teisminio ginčo su kreditoriumi UAB „V.“ ar Lietuvoje paskelbtu karantinu.

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamame nutarime dėl D. K. kaltės jam padarius administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo teismo nutarimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. K. kaltės klausimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai, sudarantys pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti, bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.

7. Nagrinėjamoje byloje vertinamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ANK 120 straipsnis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Sprendžiant iš aptarto straipsnio dispozicijos akivaizdu, kad komentuojama teisės norma yra formuojama kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 6 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalis asmens nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio: tęsiasi tol, kol egzistuoja JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamu nutarimu konstatavo, kad apeliantas, būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki (žinodamas, kad Bendrovė 2019 metus baigė su pradelstais įsipareigojimais, kurie viršijo valdomo turto vertę), vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d., kai kreditorius UAB „V.“ nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti 17 000 Eur išankstinį mokėjimą, apeliantui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau to nepadarė iki pat 2020 m. rugpjūčio 17 d., tokiu būdu šiuo laikotarpiu apeliantas nevykdė minėtos JANĮ 6 straipsnyje numatytos teisinės pareigos ir savo neveikimu pažeidė šio kreditoriaus interesus. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai įvertino visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad vienintelis įrodymas byloje dėl Bendrovės 2020 metais turimų finansinių sunkumų yra 2020 m. vasario 27 d. pranešimas apie nesumokėtus mokesčius 3413,80 Eur sumai, kadangi byloje esantys duomenys bei skundžiamo teismo nutarimo motyvai patvirtina, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokiam faktui konstatuoti buvo įvertinta bylos duomenų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teismas šiuo klausimu pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei neginčijamai nustatytu faktu, kad įvertinus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m., Bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo jos valdomo turto vertę, kas patvirtina, jog Bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. Bendrovės nemokumui pagrįsti pirmos instancijos teismo papildomai buvo įvertinti ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojos D. L. parodymai apie Bendrovės nemokumą jau 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje, ką iš dalies patvirtino ir rašytiniai bylos įrodymai: apelianto minimas 2020 m. vasario 27 d. pranešimas apie Bendrovės mokestinę nepriemoką už laikotarpį 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d., duomenys apie Bendrovės įsiskolinimą darbuotojams bei įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, susidaręs nuo 2019 m. gruodžio mėn. Visi šie pirmos instancijos teismo vertinti duomenys nuosekliai patvirtina, kad Bendrovės nemokumo būsena, kuri buvo susidarius jau 2019 m., objektyviai tęsėsi ir 2020 metų sausio mėnesį bei vėlesniu periodu, kol baigėsi bankroto bylos Bendrovei iškėlimu 2020 m. rugpjūčio 17 d. Juolab apeliantas skunde nesiekia objektyviais duomenimis paneigti nustatytos Bendrovės nemokumo būsenos aplinkybės, o tik dėsto subjektyvų situacijos vertinimą apie tuo metu dar vis tęsiamą Bendrovės veiklą ir jos galėjimą atsiskaityti su kreditoriais, kas iš esmės nepaneigia prieš tai nustatyto objektyvaus fakto dėl Bendrovės nemokumo būsenos minėtu laikotarpiu.

9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad tik 2020 m. birželio 17 d., pasibaigus paskelbtam karantinui, Bendrovė susidūrė su atsiskaitymų sunkumais ir galutinai tapo nemokia, kai kreditorius UAB „V." kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas siekia pagrįsti aplinkybę, kad Bendrovės nemokumo situacija susidarė vėlesniu momentu nei nustatė pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime ir jį lėmė kitos aplinkybės, tačiau tokiems apeliacinio skundo argumentams prieštarauja kiti prieš tai jau išdėstyti objektyvūs duomenys dėl Bendrovės nemokumo būsenos jau 2019 m., kuomet atsirado pareiga apeliantui imtis JANĮ 6 straipsnyje nustatytų pareigos inicijuoti Bendrovės nemokumo (bankroto) procesą, o siekiant nepažeisti kreditoriaus UAB „V.“ interesus tokia pareiga apeliantui atsirado vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d., kai šis kreditorius nutraukė sutartį su Bendrove ir pareikalavo grąžinti išankstinį mokėjimą. Remiantis tuo ir priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tokiai Bendrovės nemokumo būsenai objektyvios įtakos neturėjo ir vykstantys nesutarimai bei teisminiai procesai tarp Bendrovės ir šio kreditoriaus dėl minėtos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad vien tik tai, kad apeliantas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą teismo nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti. Kartu nepasitvirtinus apeliacinio skundo argumentams dėl Bendrovės nemokumo būsenos vėlesnio atsiradimo momento, nėra pagrindo skundžiamame nutarime nustatytą beveik 8 mėnesius trūkusį apelianto neveikimą pagal JANĮ 6 straipsnį vertinti kaip protingą ir pateisinamą, net ir atsižvelgus į karantino, paskelbto dėl buvusios pandemijos situacijos, trukmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas