- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- A6.-638-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00294-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Pareiškėjas
- UAB „V.“, ,,Versina''
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K.“ vadovo, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, kurioje traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K., būdamas UAB „K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas V. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. žinodamas kad Bendrovė 2019 metus baigė su pradelstais įsipareigojimais, kurie viršijo valdomo turto vertę, ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 19 675, 00 Eur nuostoliu, ir kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d., kai UAB „V.“ 2020 m. sausio 13 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo iki 2020 m. sausio 20 d. grąžinti 17 000 Eur išankstinį mokėjimą, jos vadovui nuo 2020 m. sausio 20 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bendrovei, to nepadarė iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (diena kada kreipėsi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo) ir tą laikotarpį nevykdė Lietuvos Respublikos Juridinio asmens nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus UAB „V.“ interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo visiškai nepripažino ir parodė, kad UAB „K.“ vadovu yra jau 13 metų. Įmonė užsiima gelžbetoninių konstrukcijų gamyba ir betoniniais darbais. Šiai dienai įmonė yra nemoki. Nors iš buhalterinės apskaitos matyti, kad įmonė buvo nepelninga, bet jie ieškodavo užsakymų su viltimi, kad gaus užsakymus ir dirbs. Taip pat, nė viena institucija dėl įmonės minusinio balanso nedavė jokių perspėjimų. Įmonė visą laiką mokėjo mokesčius, nebuvo nei vieno mėnesio, kad veikla nebūtų vykdoma. Įmonėje visada likdavo atsargos. Su UAB „V.“ buvo sudarę sutartį, pagal kurią buvo pradėję gaminti gaminius, buvo daug investavę. 2019 m. pabaigoje UAB „V.“ pareiškė, kad nutraukia sutartį ir todėl jie patyrė didelius nuostolius, nes buvo išsinuomoję patalpas. Ko pasekoje, turėjo nutraukti gamybą ir kiti objektai buvo iškėlę ieškinius, nutraukė su jais sudarytas sutartis. Nors už gautą avansą jie gaminius gamino, tačiau UAB „V.“ atsisakė juos priimti. Įmonės nuostoliai 2019 m. buvo 97 000 Eur. Nuostoliai buvo dideli vien dėl UAB „V.“, bet į teismą dėl UAB „V.“ jis nesikreipė, nes kai buvo nutrauktas sandoris su UAB „V.“ jam buvo svarbu išlaikyti įmonę ir darbuotojus. Kai vykdė UAB „V.“ užsakymą, buvo pasitelkę tiekėjus, t. y. kitus juridinius asmenis „S. t.“, B. c.“, „H. B.“. Buvo numatyta, kad padarius pirmą gaminį UAB „V.“ turi jį apžiūrėti. Apžiūrėjus gaminį nebuvo gautas atsakymas negaminti, netgi buvo toliau pervestas avansas. Kreipėsi į UAB „V.“ su prašymu, jog iškilusią problemą išspręstų draugiškai, prašė pakeisti projektinius sprendimus, jie pasakė, kad tai jų reikalas ir nesutiko keisti. 2020 m. gegužės 22 d. teisme buvo priimtas sprendimas, jog jie kalti dėl UAB „V.“, dėl kurios patyrė 40 000 Eur dydžio nuostolius. UAB „V.“ prašė gražinti avansą, jie atsakė, kad neturi galimybės, nes nebuvo apyvartinių lėšų. UAB „V.“ prašė pašalinti trūkumus, bet nebuvo galimybės, nes reikėjo papildomai investuoti. Pagal sutartį buvo numatyta, kad projektą daro jie, bet užsakovai buvo kiti. Po to, „Sodra“ prašė paaiškinimų, kodėl jie nebemoka mokesčių 2020 m. Į „Sodra“ kreipėsi birželio ar liepos mėnesį, kada jų prašė pasiaiškinti, kodėl jie nemoka mokesčių. Įmonė tapo nemoki nuo 2019 m. pabaigos – 2020 m. pradžios, kai UAB „V.“ nutraukė užsakymą. Įmonė ir toliau ieškojo užsakymų. Šių metų pradžioje dar turėjo užsakymų, nors matė, kad įmonė yra nemoki, tačiau matė, kad dar gali dirbti ir užsakymus įvykdė. Susirinkimo dėl įmonės bankroto nesušaukė, nes įmonėje jis vienas yra ir tiekėjas ir vadovas ir darbininkas. Kada pamatė, jog susidariusios situacijos nebeišspręs, pats kreipėsi į įmonę UAB „R.“ konsultacijai dėl bankroto bylos iškėlimo. 2020 m. birželio 22 d. su UAB „R.“ buvo sudaryta sutartis. Kalbėjosi dėl restruktūrizavimo, bet dėl įmonės balanso ir iškeltų bylų, sakė kad įmonei restruktūrizavimas netinka. Didžiausi įmonės įsipareigojimai yra atlyginimai. Pagrindinis įmonės įsiskolinimas yra jam ir gamybos vadovui. Iš avanso nesivertė, nes turėjo didelius užsakymus, visuomet ieškodavo naujų ir juos vykdydavo. Jie dirbo iš UAB „V.“ sumokėto avanso, tačiau UAB „V.“ nepriėmus jų gaminių 2019 m. pabaigoje pradėjo kauptis skolos už nuomą P. p. (apie 2000 eurų), skola „S. T.“ (apie 6000 eurų), dar skola darbuotojui Selezniovui (apie 2000 eurų). Nori įrodyti, kad problemų įmonėje atsirado tik 2020 m., nes tada neturėjo nei vieno ieškinio. Iš antstolio duomenų matyti, kad pirma byla užvesta 2020 m. vasario mėnesį, todėl klausimų dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo. Buhalterė sudarė deklaraciją, kad gautinos sumos 2019 m. pabaigoje dar buvo 106 000 Eur. Bankroto byla iškelta 2020 m. rugsėjo 11 d. Jei UAB „V.“ nebūtų inicijavusi bankroto bylos, įmonės balansai būtų pliusiniai. Pirmos skolos darbuotojams prasidėjo 2016 m. nuo jo paties. Tada neturėjo galimybės pilnai apsimokėti sau atlyginimo, tada gamybos vadovui, jie dirbdavo tam, kad uždirbtų ir pakeltų įmonę.
Pareiškėjo UAB „V.“ atstovas advokatas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš sudarydami sutartį UAB „V.“ atstovai buvo atvykę į gamybines patalpas, žiūrėjo ar jos egzistuoja, ar jie gali gaminti. Buvo sumokėtas išankstinis mokėjimas – 17 000 Eur dydžio avansas. Kuomet prasidėjo teisminiai procesai ir prie jų prisijungė jis pats, pradėjo tikrinti vidaus finansinės atskaitomybės dokumentus, ir padarė išvadą, kad UAB „K.“ nebuvo moki. Įmonė vertėsi iš to, kuomet iš užsakovų yra surenkami avansai, o sukaupto turto nėra, kaupiasi nuostoliai. Tai aiškiai leidžia matyti pateiktas balansas, kur 9 eilutėje aiškiai matosi, kad 2018 m. balansas yra -48 000 Eur, o 2019 m. jau -57 000 Eur. Žiūrint į 25 eilutę matyti, kad didėja neįvykdyti įsipareigojimai, o nuostoliai kaupiasi, jie minusiniai. 2020 gegužę įsiteisėjus Fgimėžio teismo sprendimui dėl nesumokėtų išmokų priteisimo atgal, ir UAB „K.“ jų paprašius, kad jie inicijuotų bankroto bylą, galutinai įsitikino, kad UAB „K.“ vadovas nesupranta savo atsakomybės ir pareigų. Pats pareiškimas lėmė tai, kad D. K. kreipėsi į teismą iškelti bankroto bylą. Jei D. K. pats matė įmonės nemokumą, tai jis iškarto, dar prieš prasidedant bendradarbiavimui su UAB „V.“, turėjo per 40 dienų, inicijuoti bankroto bylą. Pagal byloje pateiktus dokumentus, matyti, kad vadovas tai turėjo padaryti dar 2018 m., o 2019 m.- 2020 m. jau turėjo vykti nemokumo procesas. LAT kasacinės instancijos nutartyje aiškiai pasisakyta, kad nereikia jokių buhalterių, nei antstolių duomenų, nėra svarbu turėjo, ar neturėjo bylų. Yra žiūrima, kada įmonė tapo nemoki, ar įmonės dalyviai ir akcininkai buvo informuoti apie tai. Jei mokumas neišnykęs, vadovas turi pareigą nedelsiant kreiptis į teismą, prašant iškelti bankroto bylą. Įmonė, turėdama didėjančius įsipareigojimus, negali aiškinti apie įmonės mokumą.
D. K. atstovas advokatas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį gautas 106 000 Eur vertės užsakymas iš UAB „V.“. Todėl žiūrint balansą, tai 9 eilutė turėtų būti taisoma, nurodant 106 000 Eur prie gautinos sumos. Balansas ne visada konkretizuoja ir rodo įmonės veiklą. Nesupranta, kodėl reikėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Viskas prasidėjo nuo šio užsakymo nesėkmės.
Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2010 m dirbo UAB „K.“ buhaltere. UAB „K.“ finansinė būklė buvo įvairi. Įmonė puikiai susitvarkė su darbo užmokesčio mokėjimu. Jeigu užsakovai atsiskaitydavo laiku tai būdavo laiku sumokami mokesčiai. Dabar su darbuotojais nepilnai atsiskaityta, yra įskolinimas, kuris augo 5 metus ir gali būti 43 000 Eur. Su VMI visą laiką buvo atsiskaitoma laiku. Viskas suprastėjo paskutiniu metu. Būdavo taip, kad metu gale būna įsiskolinimas ir atėjus kitų metų pradžiai, jie gaudavom užsakymus ir viską atsiskaitydavo. Bankroto byla iškelta, nes buvo įsiskolinimas „Sodrai“, kadangi 2019 m. buvo priimti 5 nauji darbuotojai atitinkamam užsakymui. Skola VMI gavosi, kadangi buvo PVM išrašyta sąskaita. Bankroto byla iškelta, nes įmonė negalėjo atsiskaityti su „Sodra“. 2020 m. sausio mėnesį UAB „K.“ vykdė užsakymus. Kai UAB „V.“ nutraukė sutartį, liko neišmokėta „Sodrai“ priskaitymai už darbuotojus, gyventojų pajamų mokestį. Tai įtakojo susidariusias skolas. UAB „V.“ sumokėjo 17 000 Eur avansą, buvo priimami nauji darbuotojai, jiems mokami atlyginimai, nuomojamos patalpos. Ji matė, kad įmonė buvo nemoki nuo 2017 m., nes jau buvo minusinis balansas. Nebūtų buvę UAB „V.“, tada įmonės atsargos būtų didesnės buvę, o išlaidos mažesnės. Vietoje 19 000 Eur minuso būtų buvę kitaip. Matė, kad įmonė buvo nemoki, kuomet jie išrašė sąskaitą faktūrą UAB „V.“. UAB „V.“ nepasirašė, kad sąskaitą priėmė, o jie ją įtraukė. Pastebėjusi įmonės nemokumą informavo direktorių, nes su juo bendrauja nuolatos. Direktorius žinojo, kad nutraukus sutartį su UAB „V.“, įmonė tapo nemoki. Jai direktorius pasakė kada UAB „V.“ nutraukė sutartį (2020 m. sausio 13 d.). Atrodo, kad įmonė sausį ir vasarį dar dirbo, bet per karantiną nebedirbo. Kai tik įplaukdavo pajamos į sąskaitą „Sodra“ ir VMI iš karto jas nurašydavo. Turto įmonė turi tik už 12670 Eur. Jeigu dar pridės UAB „V.“ nurašytas medžiagas bus 20000 Eur. Suprato, kad yra blogai, gal 2020 m. vasarį. Gal sausio, ar vasario mėnesį „Sodra“ informavo, kad jų skola nemaža ir, kad skelbtų bankrotą. Įmonė veiklos nevykdė nuo vasario mėnesio. Žmonės nebuvo atleisti, jiems buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. Buvo 5 darbuotojai buvo priimti specialiai dėl gauto užsakymo iš UAB „V.“, todėl padidėjo darbo sąnaudos. Bandė bendrai ieškoti išeičių įmonės mokumui atkurti, ieškojo užsakymų. 2018 m. įsipareigojimų vertė yra 40 000 Eur, o turimo turto vertė (8 punktas). Sutinka, kad įmonės įsipareigojimai didesni kelis kartus už turtą. Ji supranta, visus tuos skaičius, ji viską pridavė, bet niekas nieko neinicijavo. 2019 m. santykis liko praktiškai tas pats. Įmonė pelningai dirbo, kai dirbo sus Kauno energetikos įmone, gal 2015-2016 m., kalbant apie balanso (11 eilutę), UAB „K.“ nedisponuoja grynais pinigais. Ilgalaikio materialaus turto, kurio galėtų dengti įsiskolinimus įmonė neturi.
Iš UAB „V.“ 2020 m. liepos 9 d. pareiškimo patraukti D. K. administracinėn atsakomybėn ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu matyti, kad UAB „V.“ yra UAB „K.“ kreditorius ir dėl to turėjo teisę inicijuoti (tiesiogiai kreiptis į teismą) administracinio nusižengimo teiseną UAB „K.“ vadovo - D. K. atžvilgiu. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos matosi, kad UAB „K.“ 2018 m. patyrė 11846 Eur dydžio grynąjį nuostolį, o 2019 m. patirtas 19675 Eur dydžio grynasis nuostolis (žr. pelno (nuostolių) ataskaitos 15 eil.). Iš balanso matosi, kad UAB „K.“ viso „sukaupto“ nuostolio suma yra 117604 (žr. balanso 20 eil.). Iš balanso matosi, kad UAB „K.“ neturi jokio ilgalaikio turto (2018 m. 3512 Eur vertės turto, o 2019 m. visiškai jokio) (žr. balanso 2 eil.). Trumpalaikį turtą sudaro tik atsargos (2019 m. 12670 eurų), tačiau lyginant su tuo, kad per vienerius metus gautinos sumos yra „minusinės“ (- 57481 eurų) (žr. balanso 9 eil.), t. y. kitaip tariant tai nėra gautinos sumos, o jau gauti pinigai, kurie yra išleisti arba dar kitaip tariant iš gautų pajamų nėra uždirbta, o patirtas nuostolis, praktiškai tai reiškia, kad realiai jokių atsargų nėra. Vien tik per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 69901 Eur (žr. balanso 25 eil.), o įsipareigojimams adekvataus turto nėra. Taigi, atsižvelgiant į UAB „K.“ įsipareigojimus bei tai, kad UAB „K.“ realiai neturi jokio likvidaus turto, akivaizdu, kad UAB „K.“ yra visiškai nemokus juridinis asmuo. Iš to darytina išvada, kad UAB „K.“ dar 2018 m. tapo nemokiu juridiniu asmeniu ir tokiu yra iki šiol. UAB „K.“ vadovas D. K. pažeidė ir iki šiol pažeidinėja tiek ĮBĮ 8 straipsnyje, tiek Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje numatytą imperatyvią juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šią pareigą privalėjo įvykdyti tiek dar 2018 m, tiek dar 2019 m. (b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „V.“ naudai iš UAB „K.“ priteista 17000 Eur grąžintino avanso, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos ir kiti mokėjimai (b. l. 5-10).
Iš D. K. 2020 m. gegužės 25 d. rašto UAB „V.“ matyti, jog su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jis nesutinka, vykdyti minėto teismo sprendimo ir atsiskaityti su UAB „V.“ negali, nes neturi tam piniginių lėšų (b. l. 11).
Iš UAB „K.“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuorašų matyti, kad UAB „K.“ 2019 m. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų visu turėjo už -44807 Eur (minusinis), o 2020 m. -36539 Eur (minusinis). UAB „K.“ 2018 m. patyrė 11846 Eur dydžio grynąjį nuostolį, o 2019 m. patyrė 19675 Eur dydžio grynąjį nuostolį (b. l. 13, 14-15, 16).
D. K. 2020 m. birželio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Sodros“ Valstybinio socialinio draudimo Panevėžio skyriui nurodoma, kad 2020 m. sausio 3 d. UAB „K.“ gamybinė veikla pradėjo strigti, nes UAB „P. p. p.“ nutraukė patalpų nuomos sutartį, UAB „V.“ nutraukė gamybos sutartį, reikalauja grąžinti 17000 Eur avansą (kuris buvo panaudotas gamybos vykdymui pagal sutartį su UAB V.“), UAB „K.“ turėjo galiojančią sutartį su UAB „L.“ ir vienkartinius smulkius užsakymus, kurių pajamų neužtenka susimokėti „Sodra“ ir VMI mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais, Lietuvoje paskelbus karantiną, užsakymų dar sumažėjo, UAB „V.“, UAB „P. p. p.“, UAB „S.“ padavė UAB „K.“ į teismą dėl įsiskolinimų priteisimo. Nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. birželio 23 d. UAB „K.“ atleido iš darbo 4 darbuotojus, kurie prašė atleisti iš darbo dėl vėluojančių atlyginimų. Susiklosčius tokiai situacijai, UAB „K.“ neturi galimybės tęsti veiką ir panaikinti įsiskolinimus „Sodra“, VMI ir kreditoriams. Yra uždėtas antstolio areštas UAB „K.“ turtui ir piniginėms lėšoms. Prašo inicijuoti UAB „K.“ bankrotą (b. l. 27).
Iš 2020 m. vasario 27 d. Pranešimo apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą matyti, kad 2020 m. vasario 27 d. duomenimis UAB „K.“ turi 3413,80 Eur mokesčių skolą (b. l. 28-29).
Iš 2020 m. liepos 27 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „K.“ įsiskolinimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 10856,51 Eur (b. l. 30).
Iš UAB „K.“ rašto dėl bendrovės skolos darbuotojams 2020 m. rugpjūčio 28 d. matyti, kad UAB „K.“ įsiskolinimai jos darbuotojams yra 43018,03 Eur (b. l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutarties matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. priimtas pareiškėjo UAB „K.“ direktoriaus D. K. pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „K.“ (b. l. 33-34).
Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis matyti, kad UAB „K.“ įsiskolinimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 3178,28 Eur (b. l. 48).
Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. kovo 31 d. duomenis matyti, kad UAB „K.“ įsiskolinimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 6567,39 Eur (b. l. 49).
Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. birželio 30 d. duomenis matyti, kad UAB „K.“ įsiskolinimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 9494,68 Eur (b. l. 50).
Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. duomenis matyti, kad UAB „K.“ įsiskolinimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 11402,94 Eur (b. l. 51).
Iš duomenų apie UAB „K.“ mokestinių įsipareigojimų nevykdymą 2020 m. rugsėjo 17 d. matyti, kad iš viso susidaręs įsiskolinimas valstybės, savivaldybės biudžetams ir pinigų fondams 8719,42 Eur (b. l. 54-55).
Iš 2020 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balanso (Sutrumpinto) už finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB „K.“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso yra -30979 Eur, o už praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) -33843 Eur (b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalis asmens nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino ir parodė, kad nors žinojo, kad jo vadovaujama UAB „K.“ yra nemoki, tačiau veiklą toliau vykdė, tikintis, jog Bendrovės finansinė padėtis pagerės. D. K. teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, iš esmės nurodydamas, jog sunkią UAB „K.“ finansinę padėtį įtakojo nepavykusi 2019 m. spalio 9 d. Gamybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB „V.“, kurios nutraukimas ir lėmė UAB „K.“ nemokumo (bankroto) procedūros iniciavimą. D. K. taip pat nurodė, jog nesikreipė dėl nemokumo (bankroto) Bendrovei bylos iškėlimo, dar prieš sutarties su UAB „V.“ sudarymą, nes tuo metu Bendrovė laiku atsiskaitinėjo su valstybinėmis institucijomis, t. y. „Sodra“ ir VMI, o be to, šios institucijos taip pat nesikreipė į Bendrovę su pranešimais apie nesumokėtas skolas dėl Bendrovės finansinės padėties. Galiausiai, D. K. nurodė, jog pati UAB „V.“ prieš sudarydama su Bendrove sutartį ir turėdama teisę matyti bei susipažinti su Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, liudijančiais apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį, vis tiek 2019 m. spalio 9 d. sudarė su ja Gamybos sutartį.
Matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. savo kaltę neigia nurodydamas, jog nors Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai liudijo apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį bei nemokumo būseną, tačiau realiai Bendrovė sėkmingai vykdė veiklą, turėjo ir vykdė užsakymus, laiku atsiskaitinėdavo su kreditoriais bei valstybinėmis institucijomis („Sodra“ ir VMI), ką patvirtina ir aplinkybė, jog UAB „V.“ sudarė su Bendrove Gamybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjo avansą, todėl ir nebuvo kreiptasi dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei. Tuo tarpu, UAB „V.“ 2020 m. liepos 9 d. pareiškime patraukti D. K. administracinėn atsakomybėn ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodoma, jog D. K. turėjo pareigą kreiptis dėl jo vadovaujamos UAB „K.“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo jau 2018 m., o to nepadarius buvo pažeistos UAB „V.“, kaip kreditorės, teisės ir interesai. Iš tiesų, iš byloje esančios 2020 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balanso (Sutrumpinto) matyti, jog už finansinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis siekė -30979 Eur, t. y. jis buvo neigiamas, o įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas už 2017 m. siekė -33843 Eur. Iš to seka, jog Bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimų dydis buvo neigiamas bei 2018 m. siekė -30979 Eur, tačiau jis, palyginus su 2017 m. buvo sumažėjęs, t. y. nors ir nežymiai, tačiau Bendrovės finansinė padėtis buvo pagerėjusi. Nepaisant to, ši aplinkybė patvirtina, jog dar prieš sudarant su UAB „V.“ 2019 m. spalio 9 d. Gamybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovės turimos vykdyti turtinės prievolės ir įsipareigojimai ženkliai viršijo jos turimo turto vertę. Iš jau minėto Bendrovės balanso už ataskaitinius 2018 m. bei 2017 m. matyti, jog Bendrovės turimas trumpalaikis turtas taip pat buvo neigiamas, t. y. 2017 m. jis siekė -36089 Eur, o 2018 m. -34491 Eur. Taip pat, Bendrovė turėjo ir nedaug ilgalaikio turto (2017 m. turėjo turto už 2246 Eur, o 2018 m. už 3512 Eur).
Nors UAB „V.“ atstovas advokatas M. A. teismo posėdžio metu palaikė Pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo jau išreikštą poziciją, jog D. K. turėjo kreiptis dėl jo vadovaujamos Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo jau 2018 m., tačiau teismas su tuo nesutinka. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2020 m. rugsėjo 11 d. priimtoje ir jau įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „K.“, nustatyta, kad iš Bendrovės balanso už 2019 m. matyti, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo Bendrovės valdomo turto vertę, o ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 19675,00 Eur nuostoliu. Tokiu būdu, matyti, jog priimant 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „K.“ atžvilgiu buvo vertinami Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. bei liudytoja D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad Bendrovė veiklos nebevykdė tik nuo 2020 m. vasario mėnesio, t. y. iki tol neva sėkmingai priimdavo užsakymus ir juos įvykdydavo, atsiskaitinėdavo su kreditoriais, tačiau jau matė, kad bendrovė nemoki buvo 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir byloje esantis 2020 m. vasario 27 d. Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, jog 2020 m. vasario 27 d. duomenimis UAB „K.“ turėjo 3413,80 Eur mokestinę nepriemoką už laikotarpį 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d., kuriuo turėjo sumokėti iki 2020 m. vasario 25 d., tačiau mokesčių nesumokėjo. Nuo 2016 m. bendrovės skola darbuotojams 2020 m. rugpjūčio 28 d. yra susidariusi 43 018,03 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga 11402,94 Eur, šis įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2019 m. gruodžio mėn. Nepaisant to, ir kiti byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, jog Bendrovė buvo nemoki jau 2019 m., nes bendrovės pradelsti įsipareigojimai jau tada viršijo valdomo turto vertęs, t.y. ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 19 675, 00 Eur nuostolių, t. y. dar prieš 2019 m. spalio 9 d., kai su UAB „V.“ buvo sudaryta Gamybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d., kai UAB „V.“ 2020 m. sausio 13 d. nutraukė gamybos sutartį ir pareikalavo iki 2020 m. sausio 20 d. grąžinti 17 000 Eur išankstinį mokėjimą, jos vadovui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (diena kada kreipėsi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo) kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bendrovei. Iš to seka, jog UAB „V.“ ne tik turėjo pagrįstą teisę kreiptis dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, tačiau D. K., kaip UAB „K.“ vadovui, buvo pareiga, kreiptis pareiškimu į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei, atsirado vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (diena kada kreipėsi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo), t. y. Bendrovei tapus nemokiai, kai Bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas laiko visiškai įrodyta, jog D. K., būdamas UAB „K.“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, laikotarpiu vėliausiai nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (diena kada kreipėsi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo), kilo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei, to nepadarė ir nevykdė JANĮ 6 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus UAB „V.“ interesus. D. K. veika atitinka administracinio nusižengimo numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėti, nes jis, turėdamas pareigą pagal šiuo metu galiojantį JANĮ 6 straipsnį, laiku neinicijavo Bendrovės nemokumo proceso, todėl jo veika teisingai kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl pažeidėjas baustinas.
D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, asmens atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertina ir D. K. asmenybę: jis neteistas (Lietuvos Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 25-26), jo vadovaujamai UAB „K.“ pradėta nemokumo (bankroto) procedūra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama bauda, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
D. K. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti D. K., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų:(duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „SEB“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“); (duomenys neskelbtini) („Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB“ bankas)); (duomenys neskelbtini) („Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo arba nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.